Balandžio 18 d. 14 val. savo namuose buvo rastas negyvas Lietuvos teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas Vytautas Šapranauskas.
Pasak Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojo Antonio Mikulskio yra įtariama, jog V.Šapranauskas pats pasitraukė iš gyvenimo. Nepatvirtintais duomenimis aktorius rastas negyvas savo bute, vonioje, įtariama, kad pasikoręs.
Įvykį tiria Vilniaus apskrities (VPK) smurtinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Balandžio 19 d. V.Šapranauskui būtų sukakę 55-eri metai.
Aktoriaus kūrybinį kelią V.Šapranauskas pradėjo teatre. Vaidino režisieriaus R.Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Vyšnių sodas“, „Maskaradas“, „Revizorius“, „Galilėjus“ , „Belaukiant Godo“, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Labas, Sonia, Nauji Metai“, „P.S. byla O.K.“ ir kituose.
V.Šapranauskas vedė renginius ir populiarias televizijos laidas: „Šapro šou“, „TV šeškas“, „Puikusis šou“, TV3 „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“ ir kt. Talentų šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ žiuri narys. Vaidino filmuose „Valentinas vienas“, „Zero 2”, „Vilniaus getas“, TV seriale „Moterys meluoja geriau“. Vaidino spektakliuose: „Belaukiant Godo“, „Trys seserys“, „Vilnius-Dakaras“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Vyšnių sodas“, „Maskaradas“, „Nuodėmių miestas“, „Mano žmonos vyras“ ir kituose. Yra įgarsinęs ir animacinius filmus: „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“.
Pastaruoju metu V.Šapranauskas vaidino „Domino“ teatre.
V.Šapranauskas apie save DELFI konferencijoje 2012 rugsėjo 5 d. (DELFI.tv):
2012 balandžio 19 d. Vytauto Šapranausko gimtadienis. „Švieski man vėl“ iš tos dienos „Juodojo humoro vakaro“:
Užuojautą dėl aktoriaus V.Šapranausko mirties Velionio artimiesiems ir visiems, kam ši netektis skaudi ir liūdna pareiškė Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
Seimo Pirmininko teigimu, netekome išskirtinio talento asmenybės, kurio balsas, šmaikštus žodis, išmintis kelis dešimtmečius skambėjo televizijos ekranuose, teatrų scenose. „Velionis buvo iš tų žmonių, kurio biografija ir kūryba neatskiriamai sutapo su Lietuvos teatro, kino ir televizijos raida, įsimintiniausiais jos etapais“, – užuojautoje sako V. Gedvilas.
Pasak Seimo vadovo, Anapilin iškeliavus vienam talentingiausių mūsų aktorių, televizijos laidų vedėjų, teatro, kino ir televizijos bendruomenė patyrė skaudžią netektį. „Telydi mūsų visų pagarba ir šviesus atminimas Vytauto Šapranausko vardą“, – rašoma Seimo Pirmininko užuojautoje.
Savo užuojautą iš gyvenimo pasitraukusiam V.Šapranauskui pareiškė ir TV3 televizija, bei kiti jo kolegos ir bendradarbiai.
„Labai mylėjome ir gerbėme Vytautą, visada palaikėme ir rėmėme šį talentingą menininką. Nepaprastai liūdną dieną reiškiame nuoširdžią užuojautą mūsų kolegos Vytauto Šapranausko artimiesiems ir bendražygiams. Tai didžiulė netektis visai Lietuvai. Kol kas sunku susitaikyti su mintimi, kad šio žmogaus nebėra“, – rašo TV3 televizijos generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Nuoširdžiausia užuojauta gerb. AKTORIAUS šeimai, artimiesiems ir draugams. Užgeso ryški Lietuvos žvaigždė, bet jos šviesa dar ilgai švies ir šildys… Tegul laimina Dievas pasirinkimą…
Tai ne pasirinkimas… Nežinau, kaip neopagonys traktuoja savižudybę, kokį vertinimą jai suteikia, bet mes, krikščionys, nutylame žmogui priėmus tokį sprendimą… Tai tragedija. Vienatvės tragedija. Jei sunkiausią savo tapatybės pripažinimo valandą – nesvarbu, dieną ar naktį – žmogus neturėjo su kuo pasikalbėti, neturėjo, kas išklauso jo – tegul ir girto – nuoskaudų, negalime jo smerkti. Populiariuosiuose tinklalapiuose pasipils užuojautos šeimai, artimiesiems ir t. t. Palaukit, žmonės – ar matom šalia savęs užsidariusį, tylų, kenčiantį? Ar pakvietėme jį pietų, kelionei, pokalbiui? Šapras mirė. Mes gyvename. Tegul Alke.lt mane ir “liuobia” daugybė komentatorių, drįstu į juos kreiptis: išklausykime girto ar blaivo, protingo ar kvailo žmogaus išsiliejimą, skatinkime jį pokalbiui, nukreipkime jo mintis nuo dabarties į ateitį. Kiekviename kaime, miestelyje yra žmonių, gyvenančių “iš pareigos”. Ar aplankėme juos su gaivia viltimi, ar nunešėme nors sausainių pakelį?
Šapro savižudybė apnuogina ne visuomenės, o tarpasmenines problemas: kas aš esu tau, kas tu esi man. Laiko liko nedaug, mirsime visi. Pagalvokim, kuo gyvena ir ką galvoja esantys aplink mus. Kaimynai, bendradarbiai, giminės. Gal vieną skaudžią dieną jiems tereikės skambučio mums?
Atsiprašau komentatorių už sentimentalumą, draskykit mano požiūrį kaip paprastai – be gailesčio.
Amelija:
,,Nežinau, kaip neopagonys traktuoja savižudybę, kokį vertinimą jai suteikia, bet mes, krikščionys…”
Mano pažiūros, pavadinčiau, gamtatikio ar gamtameldžio, nesvarbu, gali vadinti ‘neopagoniu’. Tad atsakysiu, kad krikščionybei nėra tautų, nėra, tuo labiau, ir genčių – visi lygūs prieš Kristų. Visi kartu, bet PO VIENĄ! Tokios religijos yra pamatas valstybiniams visuomenės santykiams. Gentyse nereikia krikščioniškai su perdėtu gerumu kažkuo rūpintis, kaip tu rašai: ,,išklausykime girto ar blaivo, protingo ar kvailo žmogaus išsiliejimą, skatinkime jį pokalbiui, nukreipkime jo mintis nuo dabarties į ateitį.” Gentyse žmogus nebūna vienas, jis yra šeimos dalis, o šeima yra visuomenės dalis. Visuomenė neatsiejama nuo tos vietovės Gamtos, kuri rengia, maitina, suteikia atgaivą. Kad pamaitinti keliolika milijonų krikščionių, tarkim, Čikagoje ar Niujorke, yra nusiaubiami milžiniški Žemės plotai net Afrikoje, Australijoje ar Ramiajame vandenyne – DUOK MUMS DUONOS KASDIENINĖS… Pagonybė yra žmonių tarpusavio santykiai paremti įsitikinimais, kad jie Gamtos dalis. Ten, kur žmonės gyvena dar gentyse savo Miškuose ar Dykumose, savižudybės yra neįmanomos.
“Gentyse nereikia krikščioniškai su perdėtu gerumu kažkuo rūpintis…..”
Štai būtent todėl žmonės ir išeina iš gyvenimo patys laisva valia ir lengvai žudo kitus ,nes nejaučia jokios INDIVIDO gyvybės vertės. Didelių dvikojų skruzdelių gyvenimas kuriame kiekvienos atsiros skruzdės gyvenimas yra bevertis. Neopagonys Sovietijoje taip pat norėjo įgyvendinti tą ideją, kad TU esi nesvarbus, svarbu MES, svarbu IDEJA. O Kristus yra pasakęs: “Aš atėjau ne pražudyti o išgelbėti tai kas buvo pražuvę” nes Dievui svarbus esi TU ir myli Jis tave vieną (kuris dabar skaitai) lyg tu būtum vienintelis žmogus žemėje.
Tai yra svarbiausias dalykas, jog tu niekada ne būsi išduotas ir niekada neliksi nuviltas, nes tavo Dievas Jėzus Kristus visada yra su tavimi. Tu tik pats laisva valia gali atstumti Jo meilę ir pagalba, bet lygiai taip pat kiekvieną akimirką tu gali atgailauti ir gauti ASMENINĘ malonę.
Baik paistyti, ukrainiečio sūnau.
Anot krikščioniškosios Romos neokatalikiškos teologijos, tai pati kilmingiausia fundamentalistinė savižudybė buvo, pasirodo, tokio Kristaus. Visos kitos, pasirodo, daug maž apgailėtinos ir visai nepageidautinos. Todėl nepageidautinas ir mirties filosofijoje savęs prisikalimas tiesioginiu reisu į amžinybę paskui aukščiausią nekaltybės biblijinį Pavyzdą.
—
Musulmoniškame troškimų fundamentalizme visai kitaip – čia savęs menkinimas tikinčiąjam dar labiau modeliuojamas į savęs pasiaukštinimą.
tamstele Kristus dievu negalėjo tapti, nes jis buvo žmogus, atsiradęs iš Marijos žemiškos moters ir taipogi iš Juozapo, kuris yr žemiškas vyras nu ir kai sueina du žmonės vyrs su motera tai atsiranda vaikai, Jons Paulius antrasis paneigė Kristaus atsiradimą iš šventosios dvasios tokie faktai… 🙂
ir beje Kristus po nukryžiavimo dar nugyveno apie 10 metų, nes kai jis paprašė vandens kareivio, o jam buvo prie veido prispaustas skuduras ar tai kempinė su specialiai įmirkytu skysčiu, to pasekoje Kristus tipo numirė, bet ten specialus skystis buvo toks, kuris jį užmigdė, o širdis labai retai plakė, kad ir pulso buvo negalima užčiuopti, gavus leidimą jį nukabinti, nugabeno jį į kapo olą, o ten panaudojus kitokius skysčius jį atgaivino ir va jūsų prisikėlimas, beje dar toks pastebėjimas romėnai kai nukryžiuodavo žmones jiems visada be jokios išimtie sutrupindavo kelio sąnarius arba blauzdikaulius, Kristui to nebuvo padaryta tuo tikslu, kad paskui galėtų suvaidinti savo vaidmenį, o paskui jis pasitraukė iš Žydijos su Marija Magdaliete ir dar vaikų susilaukė va taip va krikščionys pasidomėkite plačiau ne tik ką jum ten tam šventam rašte rašo, nes ten tik jums avelėms nemąstančioms dogmų rinkiniai pateikti, o yra evangelijų ir pagal kitus žmones parašytų, bet tik Vatikaniečiams jos nepriimtinos ir todėl siunčia jums nemąstantiems jiems patogias dogmas atsibuskite žmonės gi vietoj ramunėlės dilgėlę auginate, oji jums dilgina ir vistiek galvojate, kad tai ramunėlė jums atsilygina už jūsų gerumą… 🙂
Pradėkim nuo to, kad Kristus (kaip nesavanaudiškumo pavyzdys) – siekiamybė.
O ne realus asmuo.
Krikščionybė yra žiauri ir prieš daugelį pasaulio tautų nusikaltusi religija: popiežiaus įsakymu suorganizuotas prūsų tautos naikinimas ( pirmasis golodomoras ir genocidas), įsakymas fiziškai išnaikinti lietuvių tauta, mokant už galvą 30 auksinių, inkvizicijos siautėjimai, Amerikos indėnų išnaikinimas, šventųjų kūrimas ir pedofilų globa – bažnyčia stengiasi prasibrauti i svarbius valstybės valdymo postus arba atstovavimus tai valstybei. Turime senąją religiją, turime daug sąžiningų žmonių, bet neturime Mokytojo. Ieškokime ir surasime, nes su teutonų palikuonimis mums nepakeliui.
Kliedesiai. Ir jei jau esi ateistas, tai bent Marksu remkis.
Mirtis yra gyvenimo dalis.
Gaila kūrybingo žmogaus, gaila meno gerbėjų, kurie, jei ne ši santvarka, nuvariusi į kapus jau ne vieną iš Lietuvos talentų, būtų dar ilgai džiaugęsi jo meno stebuklais.
Kažkodėl atrodo, kad Lietuvos menas išmiršta.
Žinia, visą lietuvių gyvenimą lemia nepaprastai bloga šalies ekonominė padėtis, o jei dar matai kaip tos menkos lėšos yra taškomos (pvz., žydomasonų organizacijoms nei už šį, nei už tą …. įteikta dovana 128mln.lt, vėlgi iš mūsų visų šalies biudžeto šeriami žydomasoninių biznių “darbinykai” – gėjų, žydiškų tolerantų, “žmogaus” teisių instiutai ir fondai, ir pan., kai, tuo tarpu, nepagydomomis ligomis sergantiems pinigų nėra: – http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/mirstantieji-nuo-vezio-vejami-i-kara-del-vaistu-201304170914.htm ;Ką daro, tai matydami, tautininkai? Ogi nieko 😉 ), tai darosi gūdu.
Tamsta tautininkai vieni nieko nepadarys, laikas kilti visais tautai, o ne baksnoti tik į keliolika žmonių, kurie kažką tais daro… 🙂
Užtektų eilinio demaršo iš partijos pusės (o jei apie tai būtų kalbėję per rinkimus, tai, garantuotai, šiandien seime atstovų turėtų) – viešo kalbėjimo apie tai.
Kol kas – tyla.
Kalbu tik aš vienas, kažkodėl.
Ir velnias, kaip yra sakoma, kaip tik ir yra smulkmenose: litas prie lito …
Gyvenimas susideda iš laimėjimų ir pralaimėjimų. Reikia mokėti susitaikyti ir su laimėjimu ir su pralaimėjimu. Susitaikyti su laimėjimu gerokai lengviau nei su pralaimėjimu. Kad pralaimėjimas nebūtų netikėtas jam reikia visada ruoštis. Aš manau kad Šapranauskas mokėjo ir laimėti ir pralaimėti. Nors alkoholis gali sunaikinti visus mokėjimus. Niekad nereiktų atmesti ir žmogžudystės inscenizuotos savižudybe.
Nuoširdžiausia užuojauta maestro Šapranausko šeimai, artimiesiems, draudams ir draugėms. Velionio ligą Pasaulinė sveikatos organizacija apibūdina kaip psichinę- fizinę, nuolat progresuojančią, nepagydomą ir mirtiną. O liga neskirsto į senojo baltų tikėjimo išpažinėjus, laivamanius ar krikščionis fundamentalistus -esavičius kubo laipsnyje. Tai visaapimančios darnos elementas.
Ne dėl priklausomybės, gautos, galimai, karjeros pradžioje – Rusų dramos teatre, įvyko tragedija, o dėl to, kad žmogus neturėjo normalaus atsigavimo mechanizmo, kuris būtų leidęs pergyventi krizes.
Tai dažnam žmogui kompensuoja tikrai artimas žmogus – tokio, deja, šalia nebuvo.
Iš dalies pats buvo kaltas – pernai išsituokė su savo vaikų motina, kurią buvo pametęs gal prieš 10m ir daugiau.
Taip, kad patys esame savo laimės (ir nelaimės) kalviai – kaip sakė vairavimo instruktorius (dabar irgi jau a.a.), prieš kur nors įvažiuodamas, pirma pagalvok kaip išvažiuosi.
T.y., prieš jam susidedant su aktoriukėm, derėjo prisiminti, kad ateis diena, kada jam reikės pagalbos, o ar gaus ją iš tų, kurie yra šalia?
O šeima ir yra nuo amžių tas uostas, kur visada sugrįši – nesvarbu ar tau sekasi, ar ne.
Taip lietuvi pritariu tau 🙂
Kažko šypsaisi, Algi. 😉
Ne kumelio juoks tokie dalykai.
Taip ir dar kartą taip. Tik šeimoje žmogus yra pilnavertis. Nieko naujo nepasakiau.
Visad grįši pas mamą ar sekasi ar ne. Į šeimą ne visada. Tam šeimą reik puoselėt, bent turėti. Būna kad prigeria šuliny į kurį prispjaudo. Manau sveikas žmogus gyvenimą susitvarkytų, matyt Vytautą kamavo liga. Bet kuriuo atveju lengvos jam žemelės ir dangaus karalystės…
Tai va del to evrosojuzo iskrypeliai ir nori išdraskyti seimas. Tada žmogus lieka vienišas ir nesaugus, kuri galima valdyti ir spausti.
Ką čia reiškia draugams ir draugėms? Sugulovams ir sugulovėms? Jis turėjo žmoną ir su ja du vaikus, bet jei vaikai nuėjo į antrą planą, tai ko ieškoti?
Esu beveik įsitikinęs, kad šituo tikrai liūdnu įvyki pasinaudos politikai. Daugumai jų nieko nėra švento. Koki įstatymėlį ar sutartėlę tikrai po šia “užsklanda” tyliai prastums. Stebėkit.
Politikieriams už juos svarbesnių gyvenime nėra.
Kadaise jiems už tai Prancūzijoje jakobinai, berods, su dalgiais pjaudavo galvas. 😉
Uzuojauta seimai ir artimiesiems.Labai ji suprantu nes dabar su manimi vyksta kova.Meniski zmones i viska reaguoja skaudziau ,giliau ,visada ziuri i save ,kas ne taip ,ka padariau ne taip.Ir jeigu negali nieko keisti ar pakeisti tai gyvenimas ne gyvenimas ,o tik apsimetinejimas.Darai tai kas reikalinga,ar kas ko reikalauja is taves.bet tu nesi tu ,tas tikrasis asmenybe.Labai sunku…………..
Tikras žmogus savo misiją šiame pasaulyje atlieka iki galo, Laiką tai misijaI ATLIKTI pasirenka ne jis pats, o jam skiria Dievas…
koks Dievas? Kristus?
Jei būtų gyvenęs su Darna ir Dora, niekada nebūtų pasitraukęs pats… labai gaila.
Rytuose pradedant Indija ir baigiant Kinija yra, dvasiniai mokytojai kai aju apsisprendžia jie patys išeina savo valia anapilin, bet jie nenaudoja jokių savižudybės įrankių, kad nutrauktų savo gyvenimą ir tai neišgalvoti dalykai, nes jie jau būna atlikę šiame gyvenime savo misiją ir tom pačiu pasiruošę atgimti naujame kūne ir kūną palieka atmerktomis akimis nes dvasia ir išeina per akis iš kūno… toks atvejis netgi yr buvęs ir Lietuvoje su vienu lietuviu, net gi ir per televiziją rodė maždaug prieš 10 metų.
Teatro pasaulio degradas pritrūko jėgų pakelt beprasmybei ir tuštybei- štai ir visa muilo opera. Apgailėtinas mulkis. Tai, kad straipsnyje jis įvardijamas kaip “maestro”, tik rodo liguistą portalo rengėjų poziciją.
Pats tu – degradas, mulkis ir niekšas, be to.
Ar nežinai, kad apie mirusius – gerai arba nieko (jei jau tavo tokia juoda dūšia, kad negali žmogui nei vieno gero žodžio išspausti). 😉
O kas gi sugalvojo tokią taisyklę? Ogi tie, kurie visą gyvenimą lipa per kitų galvas ir dergia į dūšią. Kad net po mirties nieks tiesos nepasakytu… Nebūtu tos idiotiškos taisyklės, gal būt mažiau niekšų pasaulyje būtu.
Tikras lietuvi, tu esi tikras lietuvio bukumo pavyzdys. Nepyk, bet tokiu slapyvardžiu pasivadinęs žmogus yra labai kompleksuotas, užsidaręs ir slapukas. Aš esu Amelija, iš mano bardo juokiasi kas netingi, bet ką man daryt, jei mano tėvams atrodė, kad tai gražiausias vardas pasaulyje? Nesislapstyk, atsiskleisk. Man irgi nelengva su tikruoju vardu, nes Lietuvoje tokių gal pora…
Gali būt, kad Maestro buvo vien savimyla. O kai savimyloms pritrūksta meilės (tegul kad ir Dievų) – štai kas nutinka.
—————————————————-
Kalbant apie palydėtuves, tai aiškiai krikščioniškai panašu, kad bažnytiniams lietuviams daug svarbiau “atsisveikinti”, nei bažnyčioje “pasisveikinti”.
Šapranauskas buvo neeilinio talento , todėl liūdna, kad negalėjo jo atskleisti. Tai žmogų, be abejo, gniuždė.Juk komercinės televizijos be jokio gailesčio formuoja tai, kas joms neša pelną ir populiarumą.Argi joms svarbus žmogaus talentas? Ne. Gyvenam tokioje visuomenėje, kur sureikšminamas vienadieniškumas,o pamatinės vertybės niekinamos… Ar mąstantis žmogus to nesupranta? Be abejo, supranta, bet dažnai jau būna vėlu…Taip žūsta talentai…
Pažįstu kaimyną, kuriame gal kokį šimtą kartų žuvo talentai, bet jis vis dar nenusižudė. Jau net keista.