Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Probiotikai – kas tai?

www.alkas.lt
2013-04-06 07:43:29
0
www.freegreatpicture.com nuotr.

freegreatpicture.com nuotr.

www.freegreatpicture.com nuotr.
www.freegreatpicture.com nuotr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto gaminių, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Jų galima rasti ne tik burnoje, plonojoje, storojoje žarnoje, bet ir skrandyje. Dėl rūgštinės skrandžio terpės jame aptinkama tiktai keletas bakterijų rūšių (dažniausiai rūgštį toleruojančios laktobacilos). Dėl didesnio sąlyčio su maisto medžiagomis ir lėtesnio turinio slinkimo storojoje žarnoje yra milijoną kartų daugiau mikroorganizmų nei skrandyje. Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, ir bakterijų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Organizmas tampa mažiau atsparus maisto infekcijoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip Salmonella, E. coli ar Listeria. Ilgalaikis bakterijų disbalansas žarnyne gali prisidėti prie gaubtinės žarnos vėžio ir opinio kolito atsiradimo.

Kas tai – probiotikai?

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“. Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei E. coli ir Bacillus kai kurios rūšys.

Probiotikų reikšmė organizmui

Virškinimo trakto bakterijos būtinos virškinimo fiziologijoje. Disbiozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas) atsiranda, kai sutrinka virškinamojo trakto bakterinės mikrofloros pusiausvyra. Disbiozė gali skatinti lėtinių kvėpavimo takų, autoimuninių, onkologinių, uždegimo ligų vystymąsi; gali būti nepaaiškinamo nuovargio ir psichiatrinių simptomų priežastimi. Disbiozę skatina dažnas antibiotikų ir vaistų vartojimas, žarnyno infekcijos. Virškinimo trakto mikroflorą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra; įtakos gali turėti ir genetinis polinkis.

Nepaisant dažno iš mūsų įsitikinimo, kad probiotinių bakterijų vartojimas visada yra naudingas mūsų sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis siejamas tik su tam tikromis bakterijų padermėmis ir negali būti taikomas apibendrintai visoms probiotinėms bakterijoms. Todėl pastaraisiais metais mokslinių tyrimų metu didžiausiais dėmesys buvo skiriamas kiekvienos probiotikų padermės gebėjimams apsaugoti ar gydyti tam tikras ligas.

Yra keletas mechanizmų kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį. Kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagas, naikinančias mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą.

Probiotikai pieno produktuose

Lietuvos rinkoje yra nemažai pieno produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad produktai yra praturtinti įvairiomis probiotinėmis bakterijomis. Vieni tokių produktų – jogurtai. Jogurto gamybai tradiciškai naudojama termofilinių pienarūgščių kokų (Streptoccocus thermophilus) ir bulgarų lazdelių (Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus) raugas. Šio raugo bakterijos išlaiko pastovų santykį ir yra simbiotiškos. Etikečių ženklinime jos yra nurodomos kaip „gyvos jogurtų bakterijos“, „jogurtinių bakterijų raugas“, „jogurtinės bakterijos“ ir pan. Pastaraisiais metais be tradicinių rūšių jogurto gaminami ir jogurtai su probiotinėmis kultūromis. Kaip probiotinis priedas parenkama mikroorganizmų kultūra turi atstovauti normaliai mikroflorai, būti gyva ir aktyvi maiste prieš vartojimą, tokia išlikti praeidama virškinamąja trakto dalimi, gebėti daugintis žarnyne ir teigiamai jį veikti. Pieno pramonėje šiuo metu dažniausiai naudojami šie mikroorganizmai: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus. plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus.

Kol kas nėra patvirtintų teiginių apie maisto produktų, praturtintų probiotikais, naudą sveikatai

Pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas probiotikais labai išaugo. Atsirado daugiau negu 6000 mokslinių publikacijų probiotikų tema, 60 % iš jų – nuo 2008 m. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą yra nurodoma, kad „teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai at netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Teiginiai apie maisto produktų sveikatingumą draudžiami, jeigu jie pagal reglamento reikalavimus nėra leisti vartoti Europos Komisijos ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.
Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) 2008 m. pradėjo nagrinėti ir vertinti šalių narių pateiktus teiginius apie sveikatingumą. Iki šiol nei vienas iš 164 pateiktų teiginių apie probiotikų naudą sveikatai nebuvo patvirtintas. EFSA publikuojamose mokslinėse nuomonėse dėl teiginių apie sveikatingumą atmetimo (susijusiose su probiotikais) nurodo tokias priežastis: mikroorganizmai ar mikroorganizmų įvairūs deriniai pateiktuose prašymuose dėl sveikatingumo teiginių patvirtinimo nėra pakankamai išsamiai apibrėžti (apibūdinti), netinkami parinkta populiacijos grupė, kuriems galėtų būti skirtas sveikatingumo teiginys.

***

Susidomėjusius probiotikais ir jų teikiamomis teigiamomis savybėmis sveikatai ir žmogaus organizmo veiklai, kviečiame apsilankyti Ohhira.lt svetainėje.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie nitratus daržovėse ir vandenyje
  2. Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
  3. Saldumynus vartokime saikingai
  4. Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų
  5. Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
  6. Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
  7. Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos
  8. Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis
  9. Virtuvinėje kempinėlėje slypintys pavojai
  10. Patarimai ruošiantis iškylai gamtoje
  11. Trichinelioze užsikrečiama dėl nerūpestingumo
  12. Maisto papilduose aptikti neleistini maisto priedai
  13. Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms pagerinti savijautai
  14. Kaip elgtis padidėjus gyventojų sergamumui gripu?
  15. Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Greitoji pagalba
Lietuvoje

Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

2025 07 30
Nato naikintuvai
Lietuvoje

Oro policijos misiją perima Vengrija ir Ispanija

2025 07 30
Pinigai
Lietuvoje

Valstybė skolins ILTE 40 mln. daugiabučių atnaujinimui

2025 07 30
Vėliava
Lietuvoje

Vilniuje prasideda pilietinio pasipriešinimo instruktorių mokymai

2025 07 30
Apsemtas kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai pasiruošę reaguoti į liūčių padarinius

2025 07 30
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

Nuo rugpjūčio 20 d. didės vairuotojo pažymėjimų kainos

2025 07 30
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimo atnaujinimo darbai – ne kliūtis posėdžiams

2025 07 30
Miškas
Gamta ir ekologija

Kitiems metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2025 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymas – ką svarbu žinoti verslui?
  • Kaip dienos metu sumažinti akinimą namuose?
  • A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi
  • Ar vienas masažas per savaitę gali pagerinti savijautą?

Kiti Straipsniai

Masažas Vilniuje

Ar vienas masažas per savaitę gali pagerinti savijautą?

2025 07 30
Santaros klinikos | lsveikata.lt nuotr.

Santaros klinikose įdiegta išmanioji pagalbos iškvietimo sistema

2025 07 29
Greitoji pagalba

Diegiama sistema, padėsianti ligoniui suteikti pagalbą laiku

2025 07 28
Uogos – naudingos, bet svarbu, kur renkamos

Uogos: kas stiprina kūną, o kas – sukelia audrą pilve

2025 07 27
Dušas

Kodėl svarbu po atostogų bute nuleisti karštą vandenį?

2025 07 27
Vaikai

Įsibėgėjus stovyklų metui – patarimai tėvams

2025 07 26
Opozicijos akiratyje – stadiono statybos ir darbas Ispanijoje

Kaip gelbėti odą nudegus saulėje?

2025 07 26
Mokinių sveikatos patikra

Profilaktinė vaikų patikra vasarą – mažiau steso ir rūpesčių

2025 07 21
Pleistras

Sveikatingumo pleistrai: pagalba ar tiesiog placebas?

2025 07 20
Atostogos

Kaip pasiruošti užsienio kelionei, kad netektų kreiktis į gydytojus?

2025 07 20

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Bondarenko, Šelestas apie KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?

N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai