Lietuvių, latvių ir estų Velykų šventimo įpročiai – panašūs. Baltijos šalių gyventojai Velykas tradiciškai planuoja švęsti namuose su šeima ir artimaisiais.
Kiaušinių šventiniam stalui dauguma jų įsigyja prekybos centre, o šventinėms išlaidoms skiria nuo 50 iki 200 litų.
Tai parodė prekybos tinklo „Maxima“ trijose Baltijos šalyse atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo per 4 000 apklausų dalyvių.
„Atlikdami apklausą Baltijos šalyse siekėme sužinoti, ar skiriasi Velykų šventimo įpročiai kaimyninėse šalyse, kokie yra mūsų klientų lūkesčiai. Apibendrinus visų šalių rezultatus paaiškėjo, kad nors Velykų tradicijos panašios, yra nemažai skirtumų, ypač Estijoje, kur Velykos nėra taip plačiai švenčiamos kaip Lietuvoje ir Latvijoje“, – komentuoja prekybos tinklo Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė.
Anot jos, lietuviai labiausiai išsiskiria tuo, kad dauguma planuoja artimiesiems Velykų proga pirkti dovanų.
„Tai patvirtina ir mūsų prekybos tinklo pardavimai: šiemet dovanomis mūsų klientai rūpinasi gerokai iš anksto, tarp populiariausių – įvairūs šokoladiniai rinkiniai, vaikams perkami šokoladiniai kiškiai ir kiaušiniai“, – sako I. Romanovskienė.
Velykų stalas neįsivaizduojamas be kiaušinių, kuriuos Lietuvoje ir Latvijoje populiariausia marginti natūraliais būdais – žolelėmis, kiaušinių lukštais ar vašku, Estijoje dauguma apklausos dalyvių kiaušinius dažo prekybos tinklų siūlomais dažais arba nusiperka jau išmargintus kiaušinius.
Apibendrinus visų šalių rezultatus, latviai išsiskyrė suvalgomų kiaušinių skaičiumi: prie šventinio stalo beveik pusė jų įveikia daugiau kaip 4. Apie du trečdalius apklaustų estų prie Velykų stalo įveikia iki keturių kiaušinių, o 37 procentams lietuvių pakanka 1 ar 2 kiaušinių.
Baltijos šalyse skirtingas ir pasiruošimas šventei. Daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustųjų nurodė, kad šiemet įsigis naujų šventinių atributų – staltiesę, gėlių vazonų, indų, padėklų kiaušiniams, kuriais papuoš namus, o estai ir latviai apsiriboja stalą puošdami žaliuojančiais augalais ir skintomis gėlėmis.
Beveik pusė apklaustų latvių ir lietuvių atsakė, kad prie jų Velykų stalo susėda nuo 4 iki 8 žmonių, Estijoje – iki 4 žmonių. Velykų patiekalus daugiau kaip pusė latvių pradeda ruošti kiek anksčiau – likus dviem ar trims dienoms iki šventės, o lietuviai ir estai – dažniausiai Velykų išvakarėse. Apklausos duomenimis, Velykų stalui lietuviai ir latviai skiria panašią sumą – nuo 50 iki 200 litų, estai – kiek mažiau.
Normalu, nes estai turbut neturi tokiu pat tradiciju, nei lietuviai ir latviai (baltai)