Tokia situacija nutinka apytiksliai kas 26 mėnesius. Visi Marse esantys ar aplink jį skriejantys zondai (įskaitant marsaeigius „Cusiosity“, „Opportunity“, orbitinį zondą MRO) maždaug mėnesiui paliekami radijo tyloje. Deja, NASA specialistams nelieka nieko kito, kaip laukti. Šiemet Žemė tylės nuo balandžio 4 d. iki gegužės 1 d. Kodėl?
NASA Marso programose dirbantiems mokslininkams ir inžinieriams šis laikotarpis – atokvėpiui skirtas metas. Mat dėl Saulės sistemos planetų išsidėstymo (Marsas beveik mėnesiui pasislėps už Saulės) ryšio su Raudonąja planeta nebus arba jis bus labai prastas.
Astronomai tokią situaciją vadina Marso ir Saulės konjunkcija. Jos metu tarp Žemės ir Marso atsidūrusi Saulė trikdo radijo ryšį su Marso zondais, tokiu metu zondų siunčiami duomenys ar iš Žemės siunčiamos komandos gali būti iškraipytos ir Marse dirbančių robotų suprastos ne taip, kaip reikia. Todėl Žemės radijo ryšys su Marsu laikinai nutraukiamas.
Kiekviena Marso ir Saulės konjunkcija būna vis kitokia, kadangi planetos skrieja ne idealaus apskritimo, o elipsės pavidalo orbitomis, ir kassyk atsiduria kiek kitokioje padėtyje viena kitos atžvilgiu. Be to, vis kitoks būna ir Saulės aktyvumas.
Šiemet per konjunkcijos piką Marsas bus tik per 0,4 laipsnio nuo Saulės disko pakraščio, tad jis visiškai už Saulės nepasislėps ir netgi galės būti stebimas (būtinai tik pro saulės stebėjimams pritaikytus teleskopus). Tačiau nereikia pamiršti, kad šiuo metu Saulė yra 11 metų trukmės ciklo viduryje, ir per tą laiką kilę saulės žybsniai ar susiformavusios dėmės gali sudaryti problemų su Marso zondais bendraujant radijo ryšiu.
Kad neiškiltų jokių nesusikalbėjimų ir probelmų, NASA mokslininkai šiemet su marsaeigiais „Curiosity“ ir „Opportunity“ nebendraus nuo balandžio 9 iki balandžio 26 d. Orbitiniai zondai „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) ir „Odyssey“ taipogi kurį laiką užtils ir priiminės tik Marse esančių marsaeigių signalus. Tylos laikotarpiu orbitiniai zondai įrašys visą marsaeigių siunčiamą informaciją ir į Žemę ją persiųs vėliau.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos specialistų teigimu, iki gegužės 1 d. MRO savais tyrimo instrumentais turėtų būti prikaupęs apie 40 gigabitų informacijos ir apie 12 gigabitų „Curiosity“ informacijos.
Marsaeigis „Opportunity“ apie tris savaites vykdys iš anksto suprogramuotas ir atsiųstas užduotis. O štai „Curiosity“ inžinieriai marsaeigiui visiškai jokios informacijos nesiųs nuo balandžio 4 d. iki gegužės 1 d. Tiesa, jie turės galimybę gauti tik zondo signalus – „Curiosity“ juos į Žemę siųs kasdien.
Anot NASA, tai – puiki galimybė Marso programose dirbantiems mokslininkams kaip atsigriebti už neišmiegotas naktis ir net paatostogauti.
