Kiekvienos kadencijos pradžioje valdantieji taikosi įvesti vis naujus apribojimus žiniasklaidai. Ne išimtis ir dabartinės kadencijos valdžia – dvi socialdemokratės pasiūlė numatyti baudžiamąją atsakomybę už neviešo teismo posėdžio medžiagos atskleidimą.
Kilnus tikslas
Pasiūlymo autorės – Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė ir Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Įstatymo aiškinamajame rašte deklaruojamas jo tikslas – sustiprinti civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų neviešos medžiagos apsaugą, užtikrinti tam tikrų duomenų konfidencialumo išsaugojimą.
Į Baudžiamąjį kodeksą siūloma įrašyti, kad asmuo, atskleidęs arba viešai paskelbęs, pasinaudojės ar kitų asmenų labui panaudojęs baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už tokius pat veiksmus, jei buvo atskleisti su nepilnamečiu susiję duomenys, siūloma bausti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Siūloma, kad už tokius veiksmus atsakytų ir juridinis asmuo.
Parlamentarės tvirtina pataisas teikiančios kilniu tikslu – kad būtų užtikrinta žmogaus, o ypač vaiko, asmeninio ir privataus gyvenimo, kitų duomenų apsauga, būtų išvengta papildomų neigiamų civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pasekmių.
Pažeidimai dažni
R.Šalaševičiūtė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šiuo metu viešoje erdvėje neretai skelbiama, analizuojama, vertinama uždarųjų teismo posėdžių bylų medžiaga ir tokiu būdu pažeidžiamas „žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ar nuosavybės slaptumas, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumas“.
„Pernelyg dažnai viešojoje erdvėje matome paskelbtą teismo medžiagą, – pabrėžė ji. – Neretai tą daro net globos namų ar medicinos įstaigų atstovai.“
Pasak jos, taip yra todėl, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta aiški atsakomybė už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies paskelbimą. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tik už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo.
Kryptis teisinga
Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad idėja tramdyti neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą yra gera. „Ginti asmens privatumą būtina, todėl kryptis teisinga“, – pabrėžė jis. Tačiau, pasak jo, neaišku, kaip šios pataisos paliestų žiniasklaidą.
„Dabartinė teismų praktika rodo, kad žurnalistai už informacijos viešinimą nebaudžiami – bausmės už tai taikomos tik tiems, kas tokią informaciją žiniasklaidai suteikė“, – sakė jis.
D.Velko teigimu, didžiausia problema yra ne tai, kad šis įstatymas ribotų žurnalistų teisę į informaciją, o tai, kad valstybinės institucijos netinkamai rūpinasi neviešinamos informacijos saugumu.
Kelia abejones
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius, siūloma įstatymo formuluotė nekonkreti. „Nors skelbiama, kad įstatymu siekiama apsaugoti privačius asmens duomenis, iš esmės jis gali būti taikomas daug plačiau, uždraudžiant atskleisti ir viešai aptarti bet kokią informaciją, susijusią su bylos nagrinėjimu, nors tai ir nėra privatūs asmens duomenys. Tokiu atveju būtų prisidedama prie dabar jau aktualios problemos – teismų uždarumo“, – sakė jis.
Pasak K.Liutkevičiaus, taip pat nėra visai aišku, prieš ką turėtų būti taikoma tokia nuostata: uždarame teismo posėdyje paprastai dalyvauja tik bylos šalys – nukentėjusysis ir galbūt jo atstovas bei kaltinamasis ir jo gynėjas. Uždrausti kalbėti apie bylos aplinkybes nukentėjusiajam netikslinga. O draudimas kalbėti, savaip aiškinti ir interpretuoti bylos aplinkybes kaltinamajam taip pat neturėtų būti pateisinamas, nes taip jam būtų draudžiama gintis ir ginti savo reputaciją, jei jis norėtų tai daryti viešai.
„O tais atvejais, kai informaciją „nutekina“ teismo pareigūnai ar kiti panašias pareigas atliekantys asmenys, Baudžiamasis kodeksas jau numato baudžiamąją atsakomybę, – sakė K.Liutkevičius. – Įstatymuose nustatyta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė asmenims, kurie be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko.“
„Taigi siūlomos pataisos tikslingumas kelia pagrįstų abejonių“, – pabrėžė K.Liutkevičius.
Draudžia tiriamąją žurnalistiką
„Akivaizdu, kad tokios naujos kriminalinės bausmės yra nukreiptos į teismų ir teisėsaugos institucijų veikla besidominčius žurnalistus, – įsitikinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. – Nors Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija Lietuvą jau ne kartą ragino dekriminalizuoti bausmes žodžio laisvės srityje, šis įstatymo projektas yra aiškus noras eiti ne demokratiniu keliu, o naudoti diktatūroms būdingas priemones – persekioti ir bausti žurnalistus naujomis sankcijomis.“
Žiniasklaidai išplatintame pranešime D.Radzevičius teigė, kad kyla klausimų, kodėl kriminaline bausme gali būti baudžiamos redakcijos ar žurnalistai, o kai kuriais atvejais net atimama teisė dirbti žurnalistinį darbą ar leisti laikraštį, jei viešumoje pasirodytų informacija, kad koks nors asmuo, pavyzdžiui, pažeidė Kelių eismo taisykles.
Ko norėti iš komunisčių.