Kovą prasidėjo kalendorinis pavasaris, kuriuo džiaugtis kviečia vis stipriau šviečianti saulė, tirpstantis sniegas ir ore tvyrantis gaivus kvapas. Tačiau pirmieji pavasario pranašai yra parskrendantys paukščiai, Kuršių nerijoje pasirodę jau prieš porą savaičių. Pavasario pradžią išduoda ir žiemojantys paukščiai, vis rečiau užsukantys į nacionalinio parko direkcijos lesyklėlę, mat maisto susiranda bundančioje gamtoje.
Juodkrantės kormoranų kolonijoje triukšmingas tuoktuvių metas. Kolonijoje girdimas gerklinis kranksėjimas, karkimas. Didieji kormoranai pasipuošę vestuviniais apdarais: balta spalva galvos ir kaklo srityje, žalsvai metališkai blizgančiomis plunksnomis.
Kuršių nerijoje išžiemoję jūriniai ereliai taip pat kelia tuoktuves, kurios išties įspūdingos. Ereliai gainioja vienas kitą, atlieka aukštojo pilotažo figūras, o kartais susikimba ore nagais ir sukdamiesi krinta žemyn. Tuoktuvių metu dažnai galima išgirsti šių paukščių melodingą kleketavimą.
Apie atėjusį pavasarį byloja parskrendančios gulbės, pavasario pranašu laikomo vieversio čirenimas ir kitų sparnuočių giesmės.
Šis laikas tinkamiausias pasirūpinti sugrįžusių sparnuočių „būstu“, įkelti naujus inkilus į medžius šalia namų ar miške arba išvalyti senuosius. Inkiluose paukščiai vėl suks lizdus bei perės jauniklius.
Baltas asfaltas – ES priklausomybės ženklas, t.y. išdžiuvusi druskos dulkės ant asfalto. Bet druska tai nevalgoma. Pravažiojančios mašinos gražiai pakelią nuo asfalto ir „ir ore tvyrantis gaivus kvapas“. Taip į plaučius, o vėliau į organizmą pakliūna labai, labai „naudingos“ medžiagos(net radioaktyvus – kalio ir kitu izotopai). Pavasaris – atrankos metai: kam nuo tos druskos bus vėžiūkas, kam astma, ir t.t. Pavasaris miesto gyventojų naikinimo metas. Vėliau lietutis nuplauna visą chemiją į upes – „pavasaris“ prasideda vandeniuose. Net Okupantai taip nenaikindavo žmonės ir gamta…. Pavasaris.