Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg tai praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus, atrodo, kad Lietuvoje jis dar artėja, nes artinasi momentas, kuomet teks mokėti darbo užmokestį su padidinta minimalia mėnesio alga MMA. Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.
Statistikos departamento duomenys, kiti rodikliai rodo, jog grynųjų pinigų apimtys verslo sąskaitose auga, įmonėse kaupiasi rekordinės pinigų sumos,tačiau verslas vengia investuoti ir samdyti naujų darbuotojų. Taigi, kalbos, kad darbo rinka nėra pasiruošusi minimalaus mėnesinio atlygio didinimui panašėja į atsikalbinėjimus. Taip kartu parodomas ir požiūris į žmogų. O koks jis, kuomet dirbantysis gaudamas MMA uždirba mažiau už oficialią skurdo rizikos ribą – komentarų, manau, nereikia. Kuo atlyginimas mokamas mažesnis, tuo daugiau pinigų iš biudžeto reikia skirti kompensacijoms, pašalpoms, išmokoms. Beje, pačios visuomenės sąskaita. Tikrai nesuprantu, kodėl būtiniausių visuomenės poreikių: sveikatos apsaugos, švietimo ir pan. sąskaita dalis verslo turi būti dotuojama iš biudžeto. Siūlymai, kad didinant MMA reikia didinti ir neapmokestinamą minimumą, reikštų tą patį – papildomą naštą biudžetui.
MMA pakėlimas iki 1000 Lt ekonominiams, finansiniams, socialiniams, o svarbiausia žmogiškajam faktoriui neigiamų pasekmių neturės. Priešingai, padidėjus minimaliai algai, didėtų pajamų mokesčio, „Sodros“ įplaukos, augtų vidaus vartojimas, legalizuotųsi dalis šešėlinių pajamų ir t.t.
Nesuprantu, kodėl Vyriausybė, nusprendusi nuo sausio mėnesio padidinti MMA, iškart paskelbė ir apie galimas išimtis. Išimčių ieškojimas dažniausiai reiškia sprendimo veiksmingumo pasmerkimą. Juk dalis smulkaus verslo dabar tikriausiai galvos ne tiek apie verslo tobulinimą, efektyvumo didinimą, kiek apie galimybę savo įmonės veiklos rodiklius pritempti prie galimų išimčių.
Gerai suprantu smulkaus verslo svarbą ir reikšmę valstybei. Suprantu, kad įsitvirtinęs skaidrus smulkus verslas, gausus vidurinysis visuomenės sluoksnis geriausiai amortizuoja visokias krizes, yra ekonominio, socialinio stabilumo garantas valstybėje. Todėl valdžia pirmiausia turi sudaryti galimybę įsitvirtinti smulkiajam verslui: demonopolizuoti rinkas, pažaboti stambiųjų savivalę, garantuoti mikrokreditų galimybes ir t.t. Valdžia juk savo rankose turi visus svertus tai padaryti.
O jautriau reaguojančius į visokias skelbiamas pabaigas galiu nuraminti: Lietuvos laisvosios rinkos ionstituto (LLRI) ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašystės nesipildo. Prisiminkime neseną sprendimą uždrausti kavinėse, baruose rūkyti. Tuomet pranašai prognozavo ir šio verslo tragišką pabaigą.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Kai …
Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus:
– pieno 1 litrą;
– miltų 1 kilogramą;
– cukraus 1 kilogramą;
– 6 kiaušinius;
– aliejaus 1 litrą;
– dyzelino 1 litrą.
Tai …
Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka.
(Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys)
Arvydai,
kaip atsilyginti žmogui už darbą Lietuvoje, kad nebūtų tokios skriaudos ES bendrijoje?
Kaip padaryti, kad žmogus jaustųsi pilnavertis Lietuvoje ir neieškotų laimės pasaulio pakraščiuose Norvegijoj ar Anglijoj?
Juokaujate? Jei taip būtų padaryta – kas vergautų vakarų kapitalistams?
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje.
2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!!
Nuo tada, dabar …
Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo.
Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas tenko 84% atlyginimo.
Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo.
Tai reiškia, kad …
Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje.
Anglijoje …
Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio.
Balandžio mėnesį darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio,
padidinus NPD.
Anglijoje šiuo metu NPD apie 2830 litų per mėnesį.
Balandį NPD bus apie 3300 litų per mėnesį.
Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis:
-nei valstybinei mokesčių tarnybai;
-nei socialiniam draudimui.
Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis.
Lietuvos gyventojai drabužius ir avalynę perka Anglijoje!
Arvydai,
nuvertėjant pinigams ir didinant MMA, neleidi didinti neapmokestinamojo pajamų dydžio, kai Anglijoje tai yra daroma kasmet.
Kaip panaikinti nežmonišką silpniausiųjų darbščių žmonių priespaudą Lietuvoje?
Lietuvos žmonės kankinami priespauda ir skurdu jau bemaž 22 metus.
Lietuvos žemė paversta lengvai prieinama preke užsienio perėjūnams.
Juk …
Lietuvai tai ir yra pasaulio pabaiga.
Taip, tik kodėl kieme – keletas automobilių? ir niekas nenori dirbti?
Automobilis – žirgo pamaina.
Traktorius – arklio pamaina.
Derėtų pasidžiaugti, kad lietuviškai prasisukus vis dar galima išgyventi nežmoniškos priespaudos laikmetį Lietuvoje.
Jonai …
Pavydumas šitoj vietoj yra netinkamas. Žinia, kad dažnas keturratis žmogaus pagalbininkas padarytas ne Lietuvoje ir yra susenęs.
Kalbant (ne)norą dirbti, reikia įvertinti anksčiau mano paminėtus palyginimus.
Kalbant apie (ne)norą dirbti, …
Jonai, nevaryk ant kaimo. Jei kaimietis nedirbtų, tu iš bado…. 😉
ANKSČIAU:
Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.
IR DABAR:
Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu dejuoklių žeme,
Iš dabartiesTavo sūnūs
Te silpnybę semia.
Išsipildžiusiomis pranašystėmis pagarsėjęs lietuviško interneto krikštatėvis atskleidė, kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais
– lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2022/01/31/news/issipildziusiomis-pranasystemis-pagarsejes-lietuvisko-interneto-krikstatevis-atskleide-kaip-lietuva-atrodys-2050-aisiais-22042761