Sausio 5 d., ateinantį šeštadienį, apyvartoje pasirodys jau pirmasis šių metų pašto ženklas. Naujasis pašto ženklas bus skirtas paminėti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-ąsias metines.
Pirmąjį šių metų pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas. Pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.
Pašto ženkle vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis bei Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios freskos „Lietuvos krikštas“ fragmentas.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, norėdami priartinti LDK prie Vakarų Europos kultūros, 1387 m. pradėjo krikštyti Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Žemaitija liko nepakrikštyta. Jogailos ir Vytauto iniciatyva žemaičių krikštas buvo pradėtas tik 1413 m., o baigtas 1417 m., įsteigiant Žemaičių vyskupystę.
Krikštytojai plaukė laivais Dubysos upe, o kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno. Kelionės metu buvo pakrikštyti keli tūkstančiai žemaičių.
Pabaigti žemaičių krikštijimo misijos 1417 m. į kraštą atvyko Konstanco bažnytinio susirinkimo legatai – Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras. Jie įsteigė Žemaičių vyskupystę su centru
Medininkuose (dabar – Varniai) ir paskyrė pirmąjį Žemaičių vyskupą Motiejų Trakiškį. Vytauto iniciatyva Varniuose buvo pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia.
Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus bus minimas 2013 metais Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Varniuose.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.
geriau patylesiu.
Gerai pastebėkit, ženkle pavaizduoto budelio (nužudytojo garbinime adepto) žvilgsnis žudantis, o rankogaliai – kruvini.
Ženklas šaukte šaukia pragaištį.
Ar dažnai Jums vaidenasi?
Nuo žmių krikščionių nesibaigiantys kryžiaus žygiai – nesibaigiantys ?
Ką gi čia minėt?,,, pralaimėjimą, pažeminimą?
Šiaip tai simboliškai Lietuva gavo Popiežiaus globą ,kuri prilygintina krikštui visų baltų genčių,kada 1251m popiežius Inocentius IV pakėlė visą Lietuvos valstybę į karalystės rangą ,o BALTAI-esame viena tauta…ten Bulėje popiežius rašo,kad suteikia karalystės rangą toms žemėms kurios dabar priklauso ir toms kurias Lietuva užims ateityje.Žemaičių gentys lyg ir priklausė Mindaugui,bet tuomet nebuvo intensyvių santykių tarp miestų-tvirtovių…Ordinas nebuvo valstybė,bet karinis-kovinis vienetas slapta pasamdytas Lenkijos pulti baltų gentį prūsus,neva krikštijimo tikslu,o iš kitos pusės Lenkija vedė dvigubą politiką-kalbėjo apie gerų santykių siekimą ir uniją…Ordinas nebuvo ir grynai vokiškas-tik vokietakalbis ir rinko valkatas iš visos Europos ,kurie buvo silpni krikščionys ir gebėjo tik prastai kariauti-knecht-vok.yra tarnas ,tik riter-jau karys,ponas-todėl mūšiuose žuvusius skaičiuodavo tik riterius,o knechtus kaip kada…Manau ,geriausia ir yra remiantis šia data atkurti Lietuvos Karalystę…J.PR.Lietuva pirmiausia.~~~~
Lietuvos krikštas turi ir gerąją ir blogąją pusę.Geroji pusė yra tai,kad krikščionybė skelbė ir skelbia aukštesnę moralę,negu pagonybė.Blogoji pusė yra tai,kad Lietuvos krikštytojams-lenkams-pavyko daliai lietuvių įpūsti į galvas nesamonę,kad lietuviškumą neva neįmanoma suderinti su krikščionybe,todėl lietuviams drauge su krikščionybe reikia perimti ir lenkišką kultūrą.Kokios buvo tokios lenkų nekrikščioniškos politikos pasekmės,žinome visi.
Dėl teigimo, kad krikščionybė skleidė aukštesnę moralę negu pagonybė, tai dar didelis klausimas. Juk patys kryžiuočių metraščiai yra pasakę, kad lietuviai, prūsai yra patys “žmogiškiausi žmonės”, bėda tik ta, kad jie yra netikėlai, nekrikštai…
Lenkai po Lietuvos krikšto, išguidami lietuvių kalbą, pasinaudojo baltų pasaulėžiūra ir ištikimybe jos tiesoms. Pagal ją viena ar kita kalba (tauta) buvo laikoma atitinkamo gentinio (tautinio) Dievo reiškimusi duodant savo kalbą ir taip darant tautą savo vaikais. Žodžiu, atskira gentimi (tauta) buvo tampa tik per atskiros nuo kitų kalbos turėjimą, o kalba buvo supantama prigimtiniu, rūšiniu genties (tautos) dalyku, požymiu, Dievo duodamu.
Lietuvių ir lenkų kalbos buvo skirtingos, vadinasi buvo suprantama, kad ir jų Dievai yra skirtingi. Taigi, keičiant tikėjimą, kartu turėjo būti keičiama ir bendavimo tarpusavyje ir su Dievu, meldimosis jam kalba. Iš čia priėmus lenkų tikėjimą (taip buvo suprantamas krikštijimasis) ir radosi suvokimas, kad lenkų Dievas lietuviškai nesupranta, būtina tiek tarpusavyje kalbėtis, tiek melstis lenkiškai.
Tai toks buvo natūroje dar netapusių veidmainiais pakrikštytų lietuvių lenkinimo mechanizmas…
Sausio 6 d. visose Žemaitijos bažnyčiose tikintieji atnaujino krikšto įžadus ir pradėjo švęsti 600 metų Žemaičių žemės krikšto jubiliejų.
Sueina 600 metų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas drauge su Lenkijos karaliumi Jogaila, prieš tai pergalingai laimėję Žalgirio mūšį, Kaune sėdo į nediduką laivelį ir plaukdami Nemunu, paskui Dubysa, pasiekę Žemaitijos glūdumą, uoliai ėmė kviesti pagonybę išpažįstančius žemaičius krikštytis. Vakar susirinkusiesiems į Telšių katedrą šį faktą paskelbė Telšių vyskupas Jonas Boruta. Jis pabrėžė, kad ragindami krikštytis to meto didžiūnai žemaičiams dovanojo tikrąją – vidinę – laisvę.
Anot į susirinkusius tikinčiuosius prabilusio vyskupo J.Borutos, neretai pasigirsta balsų, tvirtinančių, kokie mieli, taikūs gamtos vaikai esą buvo paskutiniai Europos pagonys žemaičiai, lenkęsi Perkūnui ir garbinę žalčius, kaip šią idilę išblaškęs Vytauto ir Jogailos iniciatyva pradėtas krikštas. “Deja, taip manančiuosius turiu nuliūdinti”, – tikino vyskupas ir pacitavo Livonijos kronikų įrašus, kuriuose teigiama, kad pagonys žemaičiai buvę “svetimų žemių grobikai, užkariautų vyrų, moterų ir vaikų skerdikai”. Vyskupas pabrėžė, kad apie tai byloja ne tik Livonijos kronikos, bet ir iškilusis istorikas žemaitis Simonas Daukantas.
Vyskupas J.Boruta pasidžiaugė, kad po ketverius metus trukusio žemaičių krikšto 1417-aisiais pavyko įkurti Žemaičių vyskupiją su centru Varniuose ir jau tinkamai atsiduoti Viešpačiui. Jis tvirtino, kad įsteigus Žemaičių vyskupiją išsipildė Kristaus pasakyti žodžiai, kuriais šis ragino Jo vaikais padaryti visų tautų žmones juos krikštijant. “Džiaugiuosi, kad žemaičiai per visus šešis amžius išlaikė palaimingą ištikimybę tikėjimui”, – sakė vyskupas J.Boruta.
Šventojo Sosto Kunigų kongregacijos sekretorius C.M.Iruzubieta perdavė ypatingus popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus.
Į žemaičių krikšto jubiliejų atvykęs Šventojo Sosto Kunigų kongregacijos sekretorius Celso Morga Iruzubieta perdavė ypatingus Šventojo Tėvo Benedikto XVI sveikinimus. Žvilgtelėjęs į laikrodį svečias pabrėžė, kad tuo metu, kai Telšiuose buvo aukojamos šv. Mišios, Benediktas XVI aukojo šv. Mišias Vatikane, popiežius įšventino keturis naujus vyskupus. C.M.Iruzubieta pabrėžė, kad krikštas – neįkainojama dovana, kuria žemaičiai buvo apdovanoti prieš 600 metų. Jis kvietė žemaičius, tiek šimtmečių buvusius krikščionimis, šiais jubiliejaus metais dar labiau sustiprinti tikėjimą ir įsipareigoti krikščioniškam gyvenimui visa atnaujinančioje meilėje.
Į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą susirinkę žmonės tvirtino labai šventiškai ir stipriai išgyvenantys žemaičių krikšto jubiliejų. Ateitininkė Jurgita sakė nuolat pagalvojanti apie savo protėvius, prieš 600 metų pasiryžusius priimti krikštą ir šia malone apdovanojusius ją. “Tikrai esu be galo dėkinga savo protėviams už tai, kad aš – ne pagonė, o krikščionė”, – sakė Jurgita. Mažo sūnelio tėvai Rima ir Giedrius tikino neabejojantys, kad žemaičių krikštas svarbus ne tik žemaičiams, visai Lietuvai, bet ir visai Europai. “Krikštas – tai Jėzaus, kuris yra pati meilė, priėmimas. Tad neabejoju, kad krikštas mums atnešė meilę”, – sakė Rima.
“Lietuvos žinios”
Amelija šį kartą padarė viena nuodėme mažiau,- bent nurodė iš kur perspausdino jai mielą straipsnį, nes prieš tai buvo apsivogusi, čia viršuje esantį pagrindinį straipsnį buvo beleidimo paėmusi iš ,,15Min” ir be nuorodos į šaltinį atspausdinusi kaip savo komentarą prie kito straipsnio apie pašto ženklų leidimą 2013m.
Klystate, tai buvo viešai išplatinta ELTOS informacija, patalpinta laisvai prieinamame (be registracijos) puslapyje. Vagystėmis neužsiimu, gal pamiršau nurodyti šaltinį, bet tai ne nuodėmė, o žiopla klaida.