Artėja pačios gražiausios metų šventės, o daugiametė Kauno visuomenės sveikatos centro patirtis byloja, kad po švenčių padaugėja asmenų, besiskundžiančių žarnyno sutrikimais. Norisi perspėti, kad dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia bakterijos: salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai, klostridijos, patogeninės žarnyno lazdelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt. Per maistą gali plisti ir virusai: Rota, Nora, virusinio hepatito A ar kt. virusai.
Sukėlėjai ilgai išlieka gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms gali daugintis maisto produktuose. Daugelio bakterijų skaičius, esant palankioms sąlygoms maisto produkte per pusę valandos padvigubėja. Jei maistas laikomas šaltai, bakterijos nesidaugina, tačiau išlieka gyvybingos. Patogeniniai mikrobai jautrūs aukštos temperatūros poveikiui, todėl maistą, kuriame gali būti šių mikroorganizmų, reikia virti arba kepti.
Žarnyno užkrečiamųjų ligų inkubacinis periodas gali būti nuo kelių valandų iki 7 parų. Pagrindiniai ligos simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas su krauju, gleivėmis, karščiavimas, pilvo, galvos skausmai. Esant virusinės kilmės viduriavimams būdingi ir viršutinių kvėpavimo takų požymiai.
Dėl netinkamai šiluma apruošto maisto, dėl galimos kryžminės maisto produktų taršos, t.y. netinkamai juos laikant, netinkamai išplovus stalo indus ir/ar inventorių, skirtą maisto ruošimui, kai jis panaudojamas tas pats tiek žaliems maisto produktams, tiek jau paruoštiems vartojimui produktams, taip pat dėl netinkamos rankų priežiūros, t.y. asmens higienos stokos, kasmet vidutiniškai žarnyno infekcijomis suserga apie 4500 Kauno apskrities gyventojų.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Laima Stragienė primena, kad ūmių žarnyno infekcinių susirgimų galima išvengti laikantis paprastų ir visiems žinomų taisyklių:
- Negalima neapgalvotai taupyti vandens asmens higienai, o elektros energijos – maisto produktų saugumui.
- Prieš gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigus juos gaminti, būtina nusiplauti rankas, nuvalyti stalus, tinkamai išplauti indus bei įrankius.
- Gaminamą ir paruoštą maistą reikia laikyti tinkamoje temperatūroje, greitai gendantį – tik šaldytuve. Būtina saugiai atskirti paruoštus vartojimui produktus nuo žalių.
- Negalima bet kur valgyti neaiškios kilmės patiekalų, ne šaldytuve laikytų produktų, žalių kiaušinių, nepakankamai šiluma apruoštos mėsos, ypatingai paukštienos, taip pat žuvies, bei neplautų vaisių ir daržovių.
- Ypač rizikinga pirkti maisto produktus (pieną, varškę, sūrį, ir kt.) iš privačių atsitiktinių asmenų, kuriuos žadate naudoti maisto gaminimui be terminio apruošimo.
- Įsigyjant maisto produktus būtina atkreipti dėmesį į jų realizavimo datą.
- Kepant mėsą ant laužo, orkaitėje ar keptuvėje svarbu ją gerai iškepti, nes pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 80–90 °C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva – priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze ir kitomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.
Pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Labai ačiū už straipsnį. Švenčių metu dažnai nutrūkstame, nuo taip sakant, grandinės. Dažnai persivalgome, nejaučiame saiko jausmo. Manau būtina ribas nusistatyti dar prieš einant į šventę ir stengtis savo nustatytų ribų neperžengti. Man asmeniškai geriau mažiau, bet išskirtinio skonio maistas, kurio skonio ilgai nepamirščiau. Be abejo yra įvairių žmonių tačiau reikia stengtis save apriboti. Juk būtent dabar yra tokie laikai kai dažniausiai mirštama ne nuo bado, o nuo nutukimo.