Penktadienį sutiksime Saulėgrįžą

Apsisuko dar vienas ratas. Galbūt šį kartą – ypatingas. Majai kažkodėl nusprendė, kad baigsis ne vienų metų ciklas, bet kažkoks didesnis, tūkstančius metų apimantis visatos ciklas. Su juo mūsų pasaulis nesibaigs. Juk ir vadiname jį – Pa Saulis. Tad išnykti jis gali tik su Saulės – mūsų motulės – mirtimi, o Saulė, kad ir sena jau motina, panašu, kad pagyvens…

Pergyvens ji kiekvieną iš mūsų. vakar jai meldėsi kunigaikščiai ir žyniai, šiandien jai meldžiamės mes, rytoj – mūsų vaikų eilė. Kuo labiau žiemą spaudžia šaltukas, kuo ponas Celcijus daugiau tų brūkšnelių rodo, kuo anksčiau sutemsta, tuo labiau ilgimės Saulės. Lietuvos Jaunimo Ramuva Vilniuje kiekvieną Sekmadienį (Saulės dieną) užkuria šventąją Ugnį ant Gedimino kapo kalno 17 valandą. Tuomet būna jau tamsu. Nuolat kyla ginčai – o gal vertėtų keisti laiką? Gal kurkime anksčiau, kai dar šviesu?

O kam? Visi išsiilgę močiutės Saulės, tas tiesa, bet mūsų protėviai mokė mus kantiai jos laukti. Penktadienį būsime sulaukę. Šią dieną mūsų protėvių tradicijoje įprasta vadinti Kalėdomis. Šis pavadinimas kilo nuo žodžio „kalti“. Pasaulių pradžioje, kai dar buvo tik Dievas ir Velnias, dievas Kalvelis dirbo prie savo žaizdro ir, iki raudonumo įkaitinęs dieviškąją geležį, savo stebuklingu kūju nukalė Saulę. Jis įmetė ją dar skaisčiai raudoną į dangų, ir dabar ši dieviško žaizdro Ugnis šildo mus iš dangaus.

Kūčios – tai susikaupimo metas. Šeima susėda prie stalo, šeimininkė atneša apvalią duoną – Saulės simbolį, padeda ją ant šieno (aukojimo pakloto). Šeima tada meldžiasi, prisimena protėvių Vėles, kviečia jas kartu prie stalo. Pasikviečia ir vienišą žmogų arba elgetą. Elgetas nepaprastai gerbdavo.

Per Kūčias reikia apsivalyti. Ne tik kūną, bet ir sielą. Sielą labiausiai valo susitaikymas: atsiprašykite tų, kuriuos esate įskaudinę, pabaikite pradėtus darbus, nieko nepalikite gulint ant sąžinės. Tik visiškai švarus žmogus yra pasirengęs laukti Saulės.

Kūčios tam ir yra – laukimui. Tikiu, kad kiekvienas šį nuostabų Kalvelio darbą sutiksite šeimos rate (Tik šiukštu nepamirškite tų, kuriuos nuskriaudė likimas) gruodžio 24 dieną, kaip jau įprasta. Tačiau Lietuvos Jaunimo Ramuva ir Romuvos religinė bendruomenė kviečia paminėti kalendorinę Saulėgrįžą šį penktadienį gruodžio 21 dieną 18 valandą Lietuvos liaudies kultūros centre.

Šį kartą jau tradicija tapęs Saulėgrįžos šventimas bus kitoks. Daugiau dėmesio skirsime maldai, sustoję ratu prisiminsime protėvius, aukosime Visiems Dievams, lauksime Saulės. Dalinsimės šventine kūčia, kitais apeiginiais valgiais, žaisime tradicinius žaidimus, giedosime kalėdines giesmes. Saugiausias būdas išgyventi virsmą (net jei tai iš tiesų bus perėjimas iš vieno majų ciklo į kitą) – laikytis protėvių papročių.