Lapkričio 28 d. Raudondvario pilyje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu.
Valstybių vadovai sutarė bendromis jėgomis stiprinti energetinį regiono savarankiškumą ir aptarė bendrus veiksmus derybose dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos biudžeto siekiant Baltijos šalių žmonėms naudingiausios finansinės paramos.
„Lietuvą, Latviją ir Estiją vienija nauji bendri tikslai. Baltijos regiono stiprinimui turime išnaudoti visas galimybes“, – sakė Lietuvos Prezidentė.
Bendri interesai Baltijos šalis vienija derybose dėl septynmetės europinės paramos. Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad žemės ūkio išmokos ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio, o skirstant sanglaudos fondų lėšas būtų atsižvelgta į specifinę Baltijos valstybių padėtį. Visos trys šalys labiausiai nukentėjo per krizę, todėl bendras tikslas, kad Baltijos valstybėms būtų taikomos išimtys – ne tokie griežti struktūrinės paramos apribojimai.
Taip pat Baltijos šalims labai svarbu, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas energetinėms jungtims su Lenkija ir Šiaurės valstybėmis bei „Railbaltica” geležinkeliui. Tokią galimybę suteiks naujajame biudžete numatyta Europos infrastruktūros tinklų priemonė (CEF).
Prezidentės teigimu, nutiesę elektros ir dujų jungtis bei Lietuvoje pastatę suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, sustiprinsime energetinį savarankiškumą, kuris padės pamatus sėkmingai ilgalaikei regiono ekonominei raidai.
Susitikime taip pat aptartas Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungai 2013 metų antroje pusėje ir atominės energetikos perspektyvos regione.
httpv://www.youtube.com/watch?v=Oy3RTYdVCpY&feature=share&list=UUSw6Wej1m5A0Lf5u7JKuodw
“Lapkričio 28 d.
1415 m. į Konstanco suvažiavimą atvyko žemaičių delegacija.”
(ALKAS.LT)
Per tris metus – 2015 m.:
Estijon-Latvijon-Lietuvon
…vėl žemaičių-kuršių gynybos grandžių Pilin grįžus
– minės Europos sargų – ŽEMAIČIŲ taikos žygio 600 m.
vadai mūsų. Sulaukim, – pelnytos TAIKOS
(ir po Potsdamo) už žemaičių, kuršių, prūsų,
bei latvių ir estų genčių ainius.
Nejaugi ir Grybauskaitė nuvainikuos Vilnių kaip sostinę, palikdama jį vienitele ES šalių sostinę be Rail Baltica europinės vėžės geležinklio bei apskritai toliau tęs ligšiolinę Vilnijos krašto, Pietrytinės Lietuvos izoliavimo nuo Lietuvos ir apskritai nuo pasaulio politiką. Antai Druskininkai, likę be geležinkelio, vis daugiau izoliuojami nuo Lietuvos gyvenimo. Beje, geležinkelio į Druskininkus problemą buvo galima išpręsti panaudojant ES rytinės sienos sutvarkymui skirtas ES lėšas. Kodėl šitai nebuvo padaryta, kieno čia interesais veikta, o dabar nėra pasirūpinama, kad poros dešimčių kilometrų geležinkelio linija už ES lėšas būtų perkelta nuo sienos su Baltarusija ir Druskininkai vėl turėtų susisiekimą geleinkeliu su Vilniumi, Lietuva.
Taigi, Rail Baltica geležinkelio linija negali aplenkti Vilniaus, apskritai jos ėjimo per Lietuvą vietos (maršrutas) turi būti peržiūrėtos, gal net viešai specialistų, visuomenės apsvarstytos. Lietuva negali aukoti savo valstybės strateginių intersų Lenkijos ar Lietuvos privačių asmenų naudai, tai būtų antivalstybiška.
Manau, kad Lietuvai naudingiausia būtų ir mažiausiai pareikalautų išlaidų, jeigu ji iš Vilniaus(Lentvario) toliau link Lenkijos eitų esamais pylimais per Druskininkus (gal ir per Gardiną – neizoliuokime kaimynės ir neveikime tuo neveikime savo valstybės interesų nenaudai) link Balstogės arba per Alytų link Šeštokų. Kauną europinė vėžė galėtų pasiekti nutiesiant jos atšaką kažkur nuo Jonavos ar kitos tam tinkamiausios europinės vėžės geležinelio linijos, einančios nuo Panevėžio link Vilniaus (Lentvario), vietos.
Dėl geležinkelio per Druskininkus, tai ta linija ėjo užsukdama į Gudijos dabartinę teritoriją 13 km. per Parečję (Paupį). Tačiau mūsų “strategai” Šleževičius ir Brazauskas nesugebėjo su Gudija derėtis, kad šią teritoriją su Parečje perduotų Lietuvai. Priešingai, jie teritoriją su sanatorija “Baltarusija” Druskininkuose lengva ranka atidavė gudams. Šleževičius dar gyvas, todėl galėtų pratęsti šias derybas atiduodamas savo verslą už šią teritoriją. O kai buvo geležinkelis, tai į Druskininkus važiuodavo poilsiauti visi Rytai – kiek neteko šis kurortas pinigėlių?