A. Antanaitis: Būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai

„Laisvosios bangos“ radijo stoties redakcija viešai paskelbė savo naują etikos kodeksą. Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapyje šia proga pateiktas interviu su šios radijo stoties žurnalistų tarybos vadovu Audriumi Antanaičiu. A.Antanaitį kalbina Džiugas Paršonis.

„Laisvosios bangos“ redakcijos etikos kodeksas ne pirmas toks, bet gal pirmas, apie kurį taip viešai paskelbta ir taip drąsiai įsipareigota jo laikytis, perduodant dalį „kontrolieriaus“ vaidmens ir Lietuvos žurnalistų sąjungai. Todėl susitikus su radijo stoties žurnalistų tarybos vadovu, cukrų kavoje bemaišant pirmas klausimas kyla natūraliai…

– Kodėl?

– Todėl, kad iš esmės kuriame naują produktą. „Laisvoji banga“ yra atsinaujinęs, galima sakyti visiškai naujas radijas, nepaisant to, kad turi jau 19-os metų istoriją. Į stotį atėjo didžiulė nauja komanda, kuri susijungė su jau buvusia ir nusprendė kurti naują informacinį-muzikinį radiją su stipriomis žiniomis, stipriomis analitinėmis laidomis. Ėmėme mąstyti, kuo mes būsime kitokie. Šių dienų žurnalistikoje mes būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai. Pirmiausiai patys sau pasakėme – nepardavinėsime laidų ir nedarysime slaptos reklamos laidose.

Žinios apskritai yra „šventa karvė“ ir jose skelbsime tiktai informaciją. Labai aiškiai atskirsime žinias nuo analizės ir nuo nuomonių. Turime pažymėti, kurios laidos komercinės, kurios – ne. Mūsų tikslas – nebandyti parduoti kiekvieną eterio sekundę, o išsilaikyti iš reklamos ir iš aiškiai deklaruotų komercinių laidų. Toks mūsų principas. Mūsų principas – nedaryti reklamos politikams, o kalbėti apie jų darbus.

Ieškojome išskirtinumo. Toks išskirtinumas – kai žurnalistais visuomenė neypatingai pasitiki – būtų sąžininga ir padori žurnalistika. Todėl mes ir nusprendėme – ne tik laikysimės šių principų, bet ir viešai juos deklaruosime – ir taip atsiduosime visuomenės bei kolegų teismui. Mes nebijome viešumo, nebijome būti po padidinamuoju stiklu. Todėl ir sudarėme sutartį su Žurnalistų sąjunga. Jei bus pastebėta kas negero mūsų darbe, tai galima bus kreiptis ne tik į mus, bet ir į Žurnalistų sąjungą – ir mes tada kartu su žurnalistų bendruomene save teisime.

– Ar jaučiate, kad pasiekėme tam tikrą lūžio tašką, po kurio vėl veidu atsisuktume į etišką žurnalistiką?

– Nemanau, kad kažkoks lūžio taškas pasiektas. Dabartinėje viešojoje erdvėje aš abejoju, ar mes būtume tas ledlaužis, paskui kurį sektų. Bet kažkas turi viešai ginti Lietuvos žurnalistų ir Lietuvos žurnalistikos garbę. Bulvariškumas egzistavo ir egzistuos – demokratijoje jam irgi vietos pakanka, tačiau mes norime būti ne tiek žiniasklaidos kanalas, į kurį telpa viskas, kiek siekiame atstovauti tikrąjai žurnalistikai. Mes tą apsibrėžėme.

Bulvariškumas, pigūs skandalai, išpūstos istorijos, politikų reklama mūsų radijo stotyje neturėtų rasti vietos, nes tai ne žurnalistika. Žurnalistika – gyvenimo faktų, įvykių ir tendencijų atspindėjimas, apmąstymas. Mes siekiame būti tikraisiais žurnalistais. Tai nėra lengva šiandien, bet turint gerą vadybą, nedidelį darnų kolektyvą, kurio narių vertybės sutampa – tikiu, kad mes sugebėsime išlikti. Jeigu mes būsime geras pavyzdys, ir kažkas paseks juo, tai mes būsime labai laimingi, bet nesu perdėtas optimistas – greičiau esu atsargus realistas.

Kai sako, kad Lietuvos kariuomenė 40-aisiais nepasipriešino sovietų okupacijai… Tai nėra visiška tiesa, nes vienas šūvis buvo. Tą karininką, kuris pasipriešino, sovietai nušovė. Šiaip ar taip, jis apgynė Lietuvos garbę – apie tai ir eilėraščių yra parašyta. Mes norime tokį šūvį paleisti. Bent jau galėtume būti pavyzdžiu, kai sakys, kad Lietuvos žurnalistai nesistengia, nedaro, turi savo komercinius interesus – paslėptus ar atvirus. Mes sakome, kad esame kitokie. Kaip mums pavyks, žiūrėsime, bet mes jau esame įsipareigoję…

– Kaip pavyksta derinti žurnalistų siekius su tų, kas į žurnalistiką investuoja kaip į verslą?

– Tai bus procesas. Mes esame ganėtinai nauji. Mes suvokiame, kad investicijos nebus labai didelės ir labai ilgalaikės. Kol kas mes gavome patalpas, techniką ir galimybę dirbti, veikti ir kuriam laikui finansus. Paskui mes ketiname užsidirbti. Manome, kad padės labai gerai apgalvota struktūra – tai yra nedidelis kolektyvas, labai gerai apgalvota vadyba ir tie principai, kuriuos mes deklaruojame. Jeigu mumis pasitikės, patikės – ko mes labai norime ir tikimės – mes sugebėsime pritraukti reklamą ten, kur ji turi būti, ir parduoti tas laidas, kurias mes aiškiai deklaruojame, kad jos yra parduotos. Bet mes labai aiškiai pasakysime, kas yra parduota ir labai aiškiai nurodysime tas pozicijas, kurios yra neparduodamos. Negali būti taip, kad, tarkime, viena analitinė laida yra parduota, o kita neparduota. Yra pozicijų, kurios bus visiškai neparduodamos.

– Ką patartumėte jaunam žurnalistui, panūdusiam prie etiškos žurnalistikos kūrimo ir sklaidos?

– Iš esmės šiandien jaunas žurnalistas labiausiai kenčia nuo to, kad turi rašyti tą, ką jam pasako, tokiu tonu, kaip jam pasako, ir dažnai jam yra diktuojamas turinys. Tai yra Lietuvos žurnalistikos bėda, ir dėl to Lietuvos žurnalistika praranda pasitikėjimą. Daugybė redakcijų turi savo vadinamąją redakcinę politiką, turi savo rėmėjus, reklamos užsakovus… Mūsų principas yra toks, kad mes patys pasirenkame temas – jos turi būti svarbios visuomenei, mūsų gyvenimui, būti aktualios – tačiau paskui tam jaunam žmogui mes pasakytume, kad jis gali nagrinėti temą kaip nori. Matai etikos kodeksą? Tai turi rinkti medžiagą taip, kaip nurodyta jame, turi pateikti taip, kaip jame nurodyta, ir neturi būti paslėptų negerų dalykų. Didžiausias pavojus yra tas, kad mes tekstuose, kurie yra neva nekomerciniai, paslepiame komercinius dalykus.

Mūsų siekis – žūt būt tokių dalykų išvengti. Neminėti pasigirti norinčių veikėjų pavardžių, neva jų atliktų darbų, perkirptų juostelių. Mūsų nedomina juostelės ar tai, kad kažkas pateikė įstatymo pakeitimo pakeitimą, ir paskui tuo tris savaites didžiuojasi. Mūsų principas – atskirti pirmaeilius dalykus nuo atraeilių ir tuos pirmaeilius dalykus pateikti kaip įmanoma objektyviau.

– Ar tai nėra patirties dalykas, sunkiai galimas darbo pradžioje?

– Visiškai sutinku, kad tas jausmas, kada tavimi nori pasinaudoti, ateina su patirtimi, bet mes džiaugiamės, kad turime komandą, kuri radijo rinkoje dirba jau 12 metų. Mes apaugome tam tikra apsaugine oda. Atėjęs jaunas ar naujas žmogus, bendraudamas su mumis labai greitai susivoktų ir pradėtų atskirti pelus nuo grūdų.

Ar jūsų stoties etikos kodeksas yra alternatyva Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui?

Audrys Antanaitis. Mes pačiame savo kodekse rašome, kad pripažįstame Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą…

– Taigi tai nėra alternatyva?

– Jokia alternatyva. Tiesiog tame pačiame kodekse (LŽLEK – red. past.) rekomenduojama, kad redakcijos turėtų savo etikos kodeksus. Tai nėra alternatyva, tai yra viešas mūsų pasižadėjimas būti etiškais ir garbingais. Kodeksas taikomas visai žurnalistų bendruomenei – tarkime, santuokos institucija gali galioti visiems Lietuvos žmonėms, tačiau įsipareigoji konkrečiam partneriui – tai šiuo atveju mes, kaip radijo kolektyvas, kaip „Laisvoji banga“, įsipareigojame savo klausytojui, kad elgsimės etiškai, dorai ir būsime objektyvūs. Tas įsipareigojimas iš esmės mus gal deda po padidinamuoju stiklu, bet iš dalies ir palengvina mūsų dalią. Jis yra žurnalistų bendruomenės kodekso papildymas ir mūsų pasiryžimo išraiška.

– Ačiū už Jūsų mintis.