Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija)

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitys ir pasisakys etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vacys Bagdonavičius ir Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, politologė Ainė Ramonaitė, etnologas Jonas Vaiškūnas, LR Seimo narys  konferencijos globėjas Gintaras Songaila ir kiti.  Skambės Vėtros Trinkūnaitės ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrindos“ giesmės ir muzika.

Lietuvos nepriklausomybės 20-metis paskatino atsigręžti į tautos nueitą kelią. Sąjūdžio priešaušryje tautos budimas reiškėsi įvairiais  pavidalais, kurių vienas ryškiausių buvo etnokultūrinis sąjūdis siekęs išsaugoti tautinį savitumą puoselėjant iš protėvių paveldėtą tautinę kultūrą. Kraštotyrininkų  bendruomenė   įsitraukė į  Ramuvos ir žygeivių judėjimus, patraukusius  nemažą jaunimo būrį. Žygeivių sąjūdis užgimė Vilniaus universiteto studentų širdyse. Prieš 45 metus Kernavėje ramuviečiai surengė vidurvasario Rasos šventę,  ji ir tapo tautinės kultūros atbudimo simboliu. Po Rasos šventės siekta prikelti ir kitas baltiškas šventes bei tradicijas.

Komunistinė valdžia, išsigandusi tokio Ramuvos populiarumo, 1971 metais šį judėjimą uždraudė, o po to pradėjo ir sistemingą etnokultūrinio „nacionalizmo“ persekiojimą. Tačiau gimstančios Dainuojančios bangos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Šis dvasinis budimas ir parengė tautą Sąjūdžio perversmui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado galimybė įteisinti ir senojo baltų tikėjimo prisikėlimą, taip prieš 20 metų buvo įteisinta Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Romuva.

„Minėdami šias datas pabrėžiame mūsų lietuviškų tradicijų svarbą, jų tęstinumą ir gyvybingumą. Romuva, jungianti dešimtis bendruomenių Lietuvoje ir svetur iki šiol sėkmingai tęsia baltų tikėjimo tradicijas“, – sako Lietuvos Romuvos Krivis J.Trinkūnas.

Konferenciją rengia: Senovės baltų religinė bendrija Romuva, Lietuvių etninės kultūros draugija, Vilniaus universiteto Žygeivių klubas.

KONFERENCIJA “PRIE DAINUOJANČIOS REVOLIUCIJOS IR SĄJŪDŽIO IŠTAKŲ. ROMUVOS IR ŽYGEIVYSTĖS JUDĖJIMAMS 45-eri”.

Laikas: 2012 m. spalio 08 d. pirmadienis 11 val.

Vieta: LR Seimo III rūmų Konferencijų salė

Aukuro uždegimas, atidarymo kalba – Nijolė Balčiūnienė, Inija Trinkūnienė.

J. Trinkūnas – Atgimimo pradžios – kraštotyroje. 11.10 – 11.30

R. Ozolas – Sąjūdžio filosofija. 11.30 – 11. 45

A. Patackas – Rasos šventės unikalumas. 11.45 – 12.00

V. Bagdonavičius – Pradėjome su Vydūnu. 12.00 – 12.15

A. Gudelis – Rasos kontekstas. 12.15 – 12.25

N. Balčiūnienė – Žygeivių savimonės keliu. 12.25 – 12.35

V. Baltrūnas –Studijų metai, kaip vienas ilgas žygis. 12.35 – 12.45

T. Šidiškis – Žygeivių judėjimas sovietinėje Lietuvoje. 12.45 – 12.55

Dainuoja Vėtra Trinkūnaitė ir apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ 13.00 – 13.30

Kavos pertrauka – 13.30 – 14.00

II dalies pranešimų trukmė po 10 min.

G. Songaila – Žygeivių bei romuviečių dvasia ir Lietuvos ateitis.

B. Burauskaitė – Tylusis pasipriešinimas.

I. Trinkūnienė – Romuvos dvidešimtmečio ženklai.

A. Ramonaitė – Gyvenantys savaip tada ir dabar: žygeivystė kaip pasipriešinimas sistemai.

J. Vaiškūnas – Romuva – Lietuvos dvasinis pagrindas.

M. Valaitienė – Jaunimas Romuvoje.

Vilniaus universiteto Žygeivių klubo atstovas

Diskusijos – R. Matulis, V. Rutkūnas ir kt.

Konferencijos globėjas – Seimo narys Gintaras Songaila

Norintys dalyvauti iki 5 d.15 val.registruojasi el.paštu:
Nijole.balciuniene@lrs.lt
Įėjimas į Seimą per III rūmus.