Prasidėjus grybų sezonui visi skubame pagrybauti, pasidžiaugti gamta, maloniai pasivaikščioti.
Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių – kiti menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingos, iš jų 20–30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei. Taigi svarbu išmokti pažinti valgomuosius grybus. Tai galima padaryti pasivarčius Lietuvos grybų atlasą ar kitokią literatūrą.
Ir naudingi, ir žalingi
Mineralinių medžiagų grybai turi ne mažiau kaip daržovės ar vaisiai. Grybuose yra geležies, mangano, cinko, vario, kurie labai reikalingi žmogaus organizmui. Juose yra visos amino rūgštys. Grybuose daug baltymų, o kvapniosios medžiagos suteikia jiems specifinį malonų aromatą. Grybuose yra daug vitaminų B grupės, PP, C, A, D, U vitaminų, fermentų, organinių rūgščių. Džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Grybuose esanti amino rūgštis lecitinas, trukdo žalingam cholesteroliui kauptis žmogaus organizme. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas.
Grybuose daug vandens net 84–95 proc., baltymų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, juose esančių lervų bei bakterijų. Tad surinkus grybus reikia tą pačią dieną kuo skubiau juos sutvarkyti ir išvirti. Nepatartina grybų patiekalus valgyti asmenims, sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ar inkstų ligomis, taip pat vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms. Grybai yra sunkiai virškinamas maisto produktas, todėl nereikia per daug jų prisivalgyti.
Įsidėmėkite pavojingiausiuosius
Labai nuodingi žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė,aršioji ir nuodingoji tauriabudės, rausvėjančioji plaušabudė bei kt. Toks bent vienas grybas, pakliuvęs į puodą, pragaištingas žmogui. Iš pavasarį augančių grybų pavojingiausias yra valgomasis bobausis. Galima apsinuodyti jame esančia nuodinga medžiaga giromitrinu, kuris verdant visiškai nesuyra.
Grybo nuodingumas priklauso nuo augimvietės, grybo amžiaus ir dydžio.Paprastai apsinuodijus grybais blogai pasijuntama per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenų ir smegenų veiklai. Tada ir gydytojai kartais yra bejėgiai išgelbėti gyvybę.
Nuodingus grybus pagal apsinuodijimo simptomus galima suskirstyti į tris grupes:
1. Grybai, kurie tik suerzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Po 1–2 val. pakyla temperatūra, ligonis vemia, viduriuoja.
2. Grybai, kurių nuodai veikia nervų sistemą (paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirės). Po 2–3 val. prasideda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijos.
3. Grybai, kurių nuodai ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles. (žalsvoji, smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, eglinė kūgiabudė). Praėjus 8–24 ar net 48 val. po valgio, sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra.
Apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:
– pykinimas ir vėmimas;
– smarkus vandeningas viduriavimas;
– pilvo skausmai;
– mieguistumas;
– galvos svaigimas;
– koordinacijos sutrikimas;
– ašarojimas;
– gausus prakaitavimas;
– haliucinacijos;
– pakitęs pulsas, kvėpavimas;
– sąmonės praradimas;
– traukuliai.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
2. Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.
Veiksmai:
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei žmogus grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.
Jei simptomai pasireiškė po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, įpūskite per burną du kartus oro ir pasirenkite atlikti 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę!
Keletas patarimų grybautojui:
• Jeigu tikrai nepažįstate grybo, jo neimkite, nerizikuokite savo, savo artimųjų bei draugų sveikata. Rinkite tik gerai pažįstamus, nesukirmijusius ir nepasenusius grybus.
• Negrybaukite pakelėse, paplentėse, šalia geležinkelio, nes čia augantys grybai daugiau sukaupę teršalų nei augantys miške. Grybaukite už 200–500 m ir toliau.
• Išrovę grybą, švariai nuvalykite žemėtą koto dalį, kad nesupurvintų kitų surinktų grybų, nes humusingoje žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų.
• Valgant nešvariai nuplautų ir nepakankamai gerai išvirtų marinuotų, sūdytų, konservuotų ir net šviežiai pagamintų grybų patiekalus galima susirgti botulizmu.
• Nerinkite šalnų pakąstų grybų, ypač vėlyvą rudenį, nes juose kaupiasi nuodingosios medžiagos – amidai.
• Vaikų surinktus grybus būtina peržiūrėti, patikrinti, kad nepakliūtų nevalgomas ar net nuodingas grybas.
• Nepirkite marinuotų ir sūdytų grybų turgavietėse, grybus pirkite tik parduotuvėse.
• Paruoštus grybų patiekalus suvartokite tą pačią dieną.
• Virkite ir kepkite ant silpnos ugnies, uždarose, emaliuotuose induose, ne ilgiau kaip 20 – 30 min. Ilgiau kepant grybai sukietėja, tampa sunkiau virškinami, blogiau pasisavinami, sumažėja jų maistinė vertė.
Taip pat eidami į mišką nepamirškite ir tinkamai apsirengti. Renkitės kuo lengviau ir patogiau, avėkite aukštaaule avalyne, būtinai užsidėkite kepurę. Apsipurškite savo kūną erkes atbaidančiomis priemonėmis. Patartina kas 2 val. apsižiūrėti nuogas kūno vietas, o sugrįžus iš miško ir visą kūną, tuoj pat persirengti kitais drabužiais. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti.
