Trečiadienis, 21 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

T.Dirgėla. Palangos bažnyčia Maironiui užrakino duris

Tomas Dirgėla, www.alkas.lt
2012-08-16 18:24:34
37
Maironis

Maironis

Maironis
Maironis

Kiekvieną vasarą kurorte vykstantis sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ šį kartą vyko ne taip sklandžiai, kaip buvo pratę šio renginio organizatoriai bei dalyviai.

Daugelis festivalio koncertų vyksta sakralioje erdvėje – Palangos centre esančioje bažnyčioje, tačiau praėjusį sekmadienį, kaip pranešė LRT naujienų laida, jos durys buvo užrakintos tiek planuoto renginio dalyviams – Maironio eiles skaityti turėjusiam aktoriui Rimantui Bagdzevičiui ir Valstybiniam Kauno chorui, tiek ir atėjusiems žiūrovams. Kodėl? Nes tautos dainiaus eilės netiko Telšių vyskupui Jonui Borutai – esą jos neatitinka bažnyčios kanonų, o kokių – vyskupas, kaip pranešė LRT televizija, komentuoti atsisakė. O tyla – interpretacijų gimdytoja…

Pirma mintis, bandant pateisinti vyskupo sprendimą – noras priminti, kad balsą mūsų valstybėje turi ne tik sėdintieji seimo salėje – juk valdžia kadaise priklausė ir bažnyčiai, o J.Boruta savo poelgiu tikriausiai norėjo pasakyti, jog ir šiais laikais bažnyčia gali. Gali savo kieme. Tad ėmė ir uždraudė.

Kita į galvą atėjusi mintis – gal J. Borutai atrodo, jog kultūra kėsinasi į bažnyčią ir siekia ją nukonkuruoti? Ateis žmonės ne mišių paklausyti, o eilėraščių posmų – arba į mišias, arba už durų!

O gal teisingas trečiasis variantas – vyskupas garsiai parodė, jog dirba? Nes mūsų šalyje ir policija labiau gerbiama tada, kai sugauna kuo daugiau nusikaltėlių, o ne tada, kai nusikalstamumas, tos pačios policijos dėka, būna ženkliai sumažėjęs. Taip pat ir „literatūros cenzorius“ J. Boruta parodė, jog vyskupo pareigas gavo ne be reikalo.

Kadangi didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save vadina praktikuojančiais katalikais (nors retas jų žino, kur artimiausia bažnyčia – bet dabar ne apie tai), tai ir vienas ar kitas dvasininkų pasakymas ar poelgis jiems daro įtaką. Man, kaip būsimam filologui ir apskritai kaip lietuviui labiausiai gaila dėl to, jog po šio draudimo bus tokių, kurie turėtus Maironio poezijos tomelius paslėps lentynų gilumose bei tą patį žūt būt siūlys padaryti ir savo vaikams ar vaikaičiams. Ir, kas juokingiausia – nežinos, kodėl taip elgiasi: vyskupas pasakė, ir taškas. O kuo mūsų poezijos klasiko eilės antikristiškos, paaiškinti negali ir jis pats.

Kas keisčiausia, jog tie patys „draudikai“ neužilgo taip pat garsiai guosis, jog bažnyčiose lankosi vis mažiau žmonių – kodėl, ilgai svarstyti nereikės…

Na, o vyskupas J. Boruta šiuo metu, spėju, varto Maironio eilėraščių tomelį ir ieško pateisinimo savo draudimui. Keista, bet neranda – gal dainius netyčia ir pats buvo dvasininkas?

______________

Alkas.lt pastaba:

Lrytas.lt žiniomis Vyskupo atsiųstame rašte tarp nepageidaujamų kūrinių – dainos „Miškas ūžia”, „Man liūdna”, kurių renginio programoje iš viso nebuvo. Garsiąją giesmę „Lietuva brangi” chorui bažnyčioje buvo leista atlikti tik su sąlyga, jei ji bus papildyta dar dviem Bažnyčią šlovinančiais posmais.

Skelbiame eilėraštį „Miškas ūžia“. „Man liūdna“ eilėraščio/dainos rasti nepavyko. Prašome skaitytojų jį surasti ir atsiųsti redakcijai.

Maironis. Miškas ūžia

Miškas ūžia, verkia, gaudžia;
Vėjas žalią medį laužo;
Nuliūdimas širdį spaudžia,
Lyg kad replėmis ją gniaužo.

Girios tamsios, jūs galingos,
Kur išnykote, plačiausios?
Dienos praeities garsingos,
Kur pradingote, brangiausios?

Miškas verkia didžiagirių:
Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.

Kas mums praeitį grąžintų
Ir jos garsą, ir jos galią?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kur po žemėmis išbalę?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno pilyje – paroda, skirta Maironiui atminti
  2. Paroda „Idealo ir mokslo keliu: atgimimo dainiui Maironiui – 150“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 37

    1. nepavejui says:
      13 metų ago

      sektantas…. Kataliku sekta.

      Atsakyti
    2. tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Mano a.a. dėdė tokiu atveju sakydavo:
      gryn’ь brod’э.

      Atsakyti
    3. Kasandra says:
      13 metų ago

      Regis, bažnyčios klerkai (nemanau, kad tą raštą rengė pats JE vyskupas J.Boruta, kuris tikrai yra intelektualus žmogus) eilėraštį “Man liūdna” supainiojo su eilėraščiu “Ant Drūkšės ežero”.
      ANT DRŪKŠĖS EŽERO
      Man liūdna buvo ir sunku
      Keliaut gyvenimo taku
      Be draugo dar jaunam:
      Kame pažvelgsi akimi,
      Aplinkui žmonės svetimi;
      Taip liūdna vien vienam.

      Tekėjo mėnuo. Iš kalnų
      Žiedai kvepėjo jazminų,
      Žavėdami jausmus;
      Tarp žalio ežero bangų,
      Toli nuo triukšmo, nuo vargų
      Laivelis supa mus.

      Man ranką padavei jautriai
      Ir jauną širdį atdarei
      Bendros žvaigždės vardu:
      Dabar ar juokias ateitis,
      Ar sopa, verkia mums širdis –
      Jaučiu ašai už du.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        13 metų ago

        Ar tikrai tai tas pats tekstas? „Man liūdna“ yra tokia J.Naujalio daina pagal Maironio žodžius.

        Atsakyti
        • Kasandra says:
          13 metų ago

          Gal ir ne tas eilėraštis, nes kažkaip nesusiejau su J.Naujaliu – rašiau naktį, grįžusi iš ilgokos kelionės ir labai nustebinta tokių įvykių. Nesu J.Naujalio kūrybos žinovė, bet jei turima galvoje dainą, kurioje priedainis “Man liūdna, man liūdna” įvairiomis tonacijomis kartojamas, tai adekvataus Maironio eilėraščio nežinau. Gal tai dainai koks į rinkinius (ir rinktinius raštus) neįėjęs tekstas paimtas. Neturiu galimybės patikrinti. Vinilinės J.Naujalio plokštelės neturiu kaip paklausyti, o internete tokios dainos nepavyko rasti. Atsiprašau svetainės lankytojus, jei būsiu suklaidinusi, pateikdama eilėraštį “Ant Drūkšės ežero”.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Visvien – tos pačios ten ašaros.

            Atsakyti
    4. Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Visada žinojau, kad Maironis buvo silpnas tame žiauriai nukrikščionintame laikmetyje pagonis. Tikri lietuviai (pagonys) pasąmoningai jį gerbia.
      Išsiverkdavo į pagalvę naktimis niekam nematant, kartais tą skausmą ašaringai užrašydavo.
      Iš Maironio muziejaus direktorės Kaune sužinojau įdomų faktą, kad į duris buvo įsistatęs “akutę” – krikščionių fundamentalistų neįsileisdavo.

      Atsakyti
      • Amelija says:
        13 metų ago

        Tu kvailys

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          13 metų ago

          Norėtum.

          Atsakyti
    5. Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Ir taip ašku, kad jam to laikmečio šeimininkių (davatkų) iškrakmolyta sutana netiko.

      Atsakyti
    6. aciu Borutai says:
      13 metų ago

      Tas Boruta arba labai durnas, arba labai protingas… Maironio jau seniai niekas neskaite, o dabar, pamatysit, kiekvienas hipis nesiosis su savimi Maironio tomeli…tuo paciu ir kitus persaitys…

      Atsakyti
      • Dirgėla T. says:
        13 metų ago

        Geras pastebėjimas – gal vyskupas kaip tik nori populiarinti Maironio kūrybą, nes saldžiausias vaisius – uždraustas.

        Viva ironija!

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          13 metų ago

          Tyrannidem est ironia 🙂

          Atsakyti
    7. Religija visuomenės stabdis says:
      13 metų ago

      Dar senojoje Prūsijoje Kriviai stabdė visuomenės pažangą ir siekė, kad jokių naujų vėjų neatsirastų.
      Vėliau radikalūs krikščionys juos įveikė, tačiau toliau tęsia jų darbus: diegti tiesmuką tikėjimą ir valdyti mases.
      Svarbiausia čia pajamos: koncertas – bilietai – pelnas (eina pro šalį, o ne sutanotiems…)

      Atsakyti
      • Dirgėla T. says:
        13 metų ago

        P.S. Koncertas buvo nemokamas.

        Atsakyti
    8. Amelija says:
      13 metų ago

      Ko nelemtiems neopagonims rūpi Palangos bažnyčia, prelatas Maironis ir jo eilės? Jums tik palot, kaip šunims, išsikasusiems kaulą iš piliakalnio. Suraskit nors vieną autorių, aprašiusį tą jūsų vadinamąją pagonybę, nors vieną istorijos šaltinį, kad būta kažkokio sistemiško tikėjimo – tada galėsit triumfuot. O dabar pezat nesąmones, ieškot vadinamųjų šventviečių, bile kokį KGB agentą apskelbiat krivių krivaičiu – kas tokie jūs, pasileidėlių ir fantazuotojų šaika? Ir kam jums Maironis? gal ir jis užsidaręs celėje perkūną garbino?

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        13 metų ago

        Pagal to sumauto laikmečio sumaitas galimybes – TAIP – ne kiek garbino, kiek gerbė Perkūną.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          13 metų ago

          Gerai įsiskaitykite, koks “ne – o” taip rašytų :

          Ne, nenoriu sapnų,
          Vien tiesos ir darbų;
          Be atilsio noriu kariauti
          Ir tada vien tiktai,
          Kai sušvilpia žaibai,
          Galiu krūtine atsigauti.
          –
          Na, siekiant tame krikšlaikmetyje gerai pagyventi, buvo nevidonas priraitęs ir pusliturginių tekstų.

          Atsakyti
      • Lietuvis says:
        13 metų ago

        Toks pat buvo ir A. Dambrauskas Jakštas. Ir apskritai didelė dalis liettuvių katalikų dvaasininkų.

        Atsakyti
    9. Mintis says:
      13 metų ago

      JAUNOJI LIETUVA
      (fragmentai)
      Įžanga
      Kur šiandien Jinai?
      Miega jos milžinai;
      Po žemių jų ilsis krūtinė.
      Kaip po audrų didžių
      Kad ant marių plačių
      Užmiega vilnis paskutinė.
      Kur garsioji šalis,

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        13 metų ago

        Jis tiek ten įkyriai klausinėjo pats aiškiai žinodamas atsakymą – garsioji šalis nukariauta okupacinės krikščionybės.

        Atsakyti
        • Mintis says:
          13 metų ago

          Labas vėlų vakarą.
          Maironis buvo jausmingas žmogus,kartu,sutinku,silpnas.Kaltės jausmas ir jausmingumas apsigyveno jo eilėse.Pats buvo nepajegus ką nors keisti nei savo gyvenime, nei Lietuvoje .Gal nuoširdžiai, pradžioje, tikėjo,kad jo malda ką nors pakeis?Bet jo eilės sako,kad tai nuvylė,todėl ir kvietė Lietuvos vyrus ką nors daryti,ko nors griebtis.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Labas,
            šiame Maironio ašaringos literatūros vertinime – mes lyg bendraminčiai. Tačiau, žinai, nežinau kaip Tu, bet aš atsargiai didžiuojuos Maironio ašaringu pagonizmu, žinant, kad pati krikščionybė gali būti be galo klastinga tiesiog įvairiomis teologinėmis neopagoninėmis atmainomis. Taryt, božnycos taipogi apkarstytos įvairiais neopagoninias simboliais (pvz. kryžiais-pusiau saulutėmis, Ugnies ženklais skliautuose ir kitaip, kaip ypač pastebėjo Aivaras Lileika, Jonas Trinkūnas), todėl sau ir sakau, kad reikia būti ypač budriam tokių su kryžiais ant kaktų žmonių atžvilgiu.

            Atsakyti
            • Mintis says:
              13 metų ago

              Silpnam visada yra grėsmė kažkur paklįsti,stiprus ieškos savo kelio pažindamas daug ką,bet nepaklįsdamas ras savo tikrąjį.Prisipažinsiu, vedina smalsumo norėjau suvokti ką jaučia giliai tikintis, prašiau būtent tokio žmogaus padėt suvokti,bet tai ne mano.Išėjus iš bažnyčios jaučiausi laiminga įkvėpus gryno oro ir tiesiu taikymu eidavau atsigauti į gamtą.Taip mano tas pažinimas nepavyko,nes pasijusdavau įdėta į dėžę ir vėliau išlaisvinta:))).Manau ten lankosi daug vaidinančių tikinčius.Gal laikosi šeimos kažkokių tradicijų ?
              Kiekvienam savas kelias.Mano mintys turi būti laisvėje.Jos paklūsta tik vertybinėms nuostatoms.Jos negalėtų būti niekieno sukonstruotoje dėžėje.

            • Mintis says:
              13 metų ago

              Girios ūžė ten,minėjo
              Praeities laikus,
              Kai lietuvis netikėjo,
              Jog belaisviu bus.
              Maironis (Mano gimtinė)

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              13 metų ago

              Čia jis turbūt apie save.
              Lietuviai – partizaniniai pagonys aplamai (užsislapstinę slapukai).

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              13 metų ago

              (užsislapstinę slapukai ir slapukės).

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              13 metų ago

              Maironis yra grynas pavyzdys – kaip lietuvaičiai turi užsidėti kryžių ir pradėti gražiai verkti pagonystės.
              —
              Apie lietuvių prakeiktą dvilypumą (lyg tokiame pasiteisinime – kad taip savisaugiau išgyventi) nemažai kažkur rašė Beresnevičiaus.

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              13 metų ago

              Gintaras Beresnevičius.

    10. Mintis says:
      13 metų ago

      Gedimino laikus Vaidelutis garsus
      Prikeltų…Bet kur vaidelutis?
      Aukso kanklių balsai,
      Nebeskamba visai;
      Ir dainių giesmynas menkutis.
      O tačiau Lietuva
      Tik atbus gi kada:
      Ne veltui ji tiek iškentėjo.
      Kanklių balsą išgirs,
      Miegas kraujas užvirs,
      Nes kryžius gyvatą žadėjo.
      Skausmuos jėgos išaugs.
      Atgimimo sulauks:
      Jau blaivosi orai aptemę.
      Tik į darbą greičiau,
      tik mylėkim karščiau,
      Tik,vyrai,pajudinkim žemę.
      Maironis,kai suprato,kad prisidėjo prie”saulės”parvežimo,(kitam laikmetyje tokioje situacijoje atsidūrė Salomėja Neris, Petras Cvirka ir kiti) labai kankinosi.Ta kančia jį lydėjo visą likusį gyvenimą.Manau,kad Vilmantas ir teisus ir įžvalgus.

      Atsakyti
    11. Mintis says:
      13 metų ago

      Kaip kad sukilsta umaras
      Ir viesulai be galo dūksta
      Kad griauj Perkūns baisėtinas,
      Jog visi gyvuliai pabūgsta,
      Kad pasilenkia žagarai,
      O eglės storos pradest virsti,
      Bet pušys lūžta bei beržai,
      Būk žmonių rankomis pakirsti,-
      Tad nieks negandin Ąžuolą:
      Jisai šakas visur išplėtes,
      Ir jo liemuo nepadreba,
      Didžias šaknis giliai įskėtęs.
      Taipo lietuvninkai visi
      Nepasibūgę susistojo,
      Per metų penktą dešimtį
      Dar su kryželninkais kovojo.
      Kristijonas Milkus Pilkalnis
      (fragmentas)
      Kas sakė,kad eilių apie pagonybę nėra?

      Atsakyti
    12. Lietuvis says:
      13 metų ago

      Dar kunigas Plankis (klebonavo Betygaloje) minėtinas. Parašė poemą apie tragišką lietuvių savijautą įvedant krikščionybę.

      Atsakyti
    13. Lietuvis says:
      13 metų ago

      Yra visiškai įmanoma viešai dėtis kataliku, o laikyti save senojo tikėjimo išpažinėju.

      Atsakyti
    14. Lietuvis says:
      13 metų ago

      Taip, Vilmantas teisus, lietuvis susiskaldęs viduje: jis jaučia, kad jo gyvybunis centras, stiprybės šaltinis senajame tikėjime, bet bijo jį išpažinti viešai, nes tai reikštų sueiti į konfliktą su visa vis dar krikščionybe paremta sistema.

      Atsakyti
    15. Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Prookupantų ryžiuočių kryžiuotiška UKUPACIJA tęsiasi. Štai kitais metais Žemaičių žykrikšto jubiliejaus proga kažkur nuo Raseinių iki Šiluvos, jei neklystu (patikslinsiu), klastingi krikščionys, prisidengę žyteologine potraukine “meile” LT okupacijai, visame tame maršrute pakelėse statys šimtus savo kryžių ir koplytstulpių už EUropinigus.
      —
      Va, ir prisiverkė kolaborantas Maironis su kryžium po kaklu.

      Atsakyti
    16. nedarykite says:
      13 metų ago

      iš Maironio politiko ar pagonio. Jis buvo ir liks tautos dainiumi. Nei vienas čia iš jūsų neišliks amžių bėgyje kaip tautos kėlėjas, dvasinis dainius.Sėkmės skaitant, prisimenant Mironio eiles ir minint jo jubiliejų, kurį visiškai blankiai paminėjo valstybė.

      Atsakyti
    17. Jonas iš Klaipėdos says:
      13 metų ago

      Mūsų valdžia beraštė,tik didžiuojasi savo diplomais.Ar yra pagarba meno žmogui?Ką veikia dabar teatro,kino meistrai?…Poetai, rašytojai,dailininkai,skulptoriai,muzikai?…Kokie apleisti Lietuvoje paminklai..Širdį gelia tik
      tiems,kas gali jausti.Maironis tyčiojosi iš siurbėlių- valdininkų. Tą pamoką valdininkai išmoko…Šviesios atminties mano
      mama sakydavo, kad ir saulėj yra dėmių,atleisdavo Dievo tarnams nuklydimus.Aš esu piktesnis- sunkmečiu bažnyčia
      turi palaikyti vargstančiojo dvasią ir gelbėti gobšuolio sielą.Gaila,kad tik padoriausi lieka su tauta, kiti tylėjimu ir
      nesikišimu tarnauja tamsos jėgoms.Nedora likti “po medžiu”,kai tyčiojasi iš tautos poetų.Maironio eilės, dainų žodžiai
      žadino mumyse kilnius jausmus- tarnauti Lietuvai, jos ŽMONĖMS.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Išmanieji įrenginiai
    Mokslas

    Nauji reikalavimai išmaniesiems telefonams, belaidžiams telefonams ir planšetiniams kompiuteriams be klaviatūros

    2025 05 21
    Tautadienio rengėjos
    Etninė kultūra

    Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

    2025 05 21
    Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai | Rengėjų nuotr.
    Etninė kultūra

    Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai

    2025 05 21
    LJA išlydėjimas į „EXPO 2025“ | T. Juknevičiaus nuotr.
    Lietuvoje

    Pažangiausi Lietuvos moksleiviai išvyko į pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje

    2025 05 21
    Jaunimo įžvalgos padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę | S. Samsonas, LNM nuotr.
    Istorija

    Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

    2025 05 21
    Mildos šventė Veršvų piliakalnyje
    Etninė kultūra

    Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

    2025 05 20
    Policija
    Lietuvoje

    Išskirtinis pareignų dėmesys – dviračiams eismo dalyviams

    2025 05 20
    Daugiabutis
    Lietuvoje

    NT įstatymo pataisų projektą Seimas grąžino tobulinti

    2025 05 20

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • P.Skutas apie Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
    • +++ apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
    • Vienas juokas apie Aptikta virš 3,5 tonų gamintojo UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus
    • Komjaunuoliškas uolumas gyvas! - apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Saugokime bites – tiek namines, tiek laukines
    • Nauji reikalavimai išmaniesiems telefonams, belaidžiams telefonams ir planšetiniams kompiuteriams be klaviatūros
    • Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
    • Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai

    Kiti Straipsniai

    Erika Drungytė | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

    Paaiškėjo kam atiteks Maironio ir Kauno miesto kultūros premijos

    2025 04 16
    Valdovų insignijos

    Kodėl bažnyčia ir valdžia bijo valdovų insignijų atradėjo?

    2025 03 13
    Prezidentas ir G. Grušas lankosi Vatikane ir Romoje

    R. Karmazaitė. Karališkųjų insignijų drama arba turizmas su kunigais

    2025 03 03
    Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

    J. Vaiškūnas. Kaip Bažnyčia pasisavino muziejininko Sauliaus Poderio darbus

    2025 01 07
    Bažnytininkai savinasi ne savo atradimą

    R. Karmazaitė. Karališkas lobis: Kaip tikrasis atradėjas buvo paliktas už borto

    2025 01 07
    Jėzuitų suktybės | DI midjourney.com pagalba D. Greičiūno sukurta nuotr.

    M. Čilvinaitė. Jėzuitų suktybės

    2024 10 11
    Justinas Marcinkevičius

    G. Jakavonis. Tai gal Jūs, Dvasiškas tėveli, dar ir partinis?

    2024 07 07
    Gediminas Jakavonis

    G. Jakavonis. Gyvenimas kreivųjų veidrodžių karalystėje

    2024 03 27
    Popiežius Pranciškus | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

    V. Sinica. Gėda

    2024 03 12
    Vytautas Sinica | asmen. nuotr.

    V. Sinica. Pranciškus ir gėjų laiminimas

    2023 12 22

    Skaitytojų nuomonės:

    • P.Skutas apie Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
    • +++ apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
    • Vienas juokas apie Aptikta virš 3,5 tonų gamintojo UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus
    • Komjaunuoliškas uolumas gyvas! - apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
    • Jei norite žinoti, apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Vilniuje atidaroma Orientalistikos skaitykla

    Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatoma prezidentinė kolekcija

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai