Šiandien, rugpjūčio 13 d., švenčiama Tarptautinė kairiarankių diena. Ta proga dešiniarankiai galėtų pabandyti viską daryti kaire ranka, kaip padarė šios publikacijos autorė – dešiniarankė. Buvo sunku ir bulves skusti, ir laiptais lipti, net duris atidarant kilo rizika sau per kaktą suduoti. Turbūt kairiarankiams irgi sunku, kai visas pasaulis surėdytas dešiniarankiams. Ir turbūt jie patiria daug daugiau traumų bei yra dažni skubios medicinos pagalbos skyrių pacientai. O ką jau kalbėti apie gydytojus, ypač chirurgus, kuriems reikia operuoti su jiems nepatogiais instrumentais… Tokių prielaidų vedami pasigilinkime į kairiarankių pasaulį – ar tikrai jis toks pavojingas?
Išskirtinumas, kuriuo didžiuojasi
Suskaičiuota, kad kairiarankių pasaulyje yra 15 proc. Šį įvairiuose šaltiniuose pateikiamą skaičių patvirtino ir maža straipsnio autorės bičiulių apklausa – apie 12 iš 100 yra kairiarankiai.
Ar pastebėjote, kad daug daiktų sukonstruoti taip, kad būtų patogūs naudoti dešine ranka: žirklės, bulvių skustukai, gitaros, pavarų dėžės automobiliuose? Be to, vyrai vienas kitam paduoda dešinę ranką, o mandagūs žmonės peilį laiko dešinėje, o šakutę – kairėje.
„Visi dalykai pritaikyti dešiniarankiams – tai faktas, – sakė kairiarankis Robertas ir šyptelėjo. – O šiaip kairiarankis jaučiasi vis originalesnis, nereikia skiauterės išsiskutinėti.“
Ši citata apibendrina bendrą kairiarankių jausmą: kairiarankiškumas – jų išskirtinumas ir privalumas. Tokios išvados nesunku prieiti pasikalbėjus su jais. „Niekada man nebuvo kažkokių nepatogumų. Atvirkščiai, žmonės pamatę, kad aš – kairiarankė, maloniai nustebdavo, – šypsojosi Justė. – Aš jaučiuosi kaip tik išskirtinė, nes sako, kad kairiarankiai yra žymiai platesnio mąstymo ir geriau įsisavina informaciją.“
Sunkumus nesunkiai įveikė
Patyrus, kaip sunku dešiniarankiui naudotis kaire ranka smalsu – kaip kairiarankiai išgyvena dešiniarankių pasaulyje, gal net ligoninėje buvo atsidūrę.
„Darželyje bandė perauklėt, bet nesėkmingai, nes tėvai neleido. Tai buvo apie 1984-1985 metus, kai dar jautėsi, kad aš kitoks“, – juokėsi Robertas. Daugelis kalbintų kairiarankių nepatogumų patyrė tik mokykloje, kai juos buvo bandoma mokyti rašyti dešine ranka.
„Atsimenu gerai savo startą pradinėje mokykloje – pirmoje klasėje buvau prievarta verstas pradėti rašyti dešine ranka. Mokytoja pririšo kairę ranką su šokdyne prie suolo ir liepė rašyti dešine. Buvo baisu, – prisiminimais dalijosi kairiarankis Žydrūnas. – „Kairiarankiškumas“ buvo aktualiausias mokykloje. Jei reikėdavo rinktis suolo draugą, tekdavo sėstis taip, kad nesiremtume rankomis, nes jei suolo draugas, rašantis dešine, sėdi iš kairės, tai negerai“.
Vis dėlto didžioji dabartinių kairiarankių dalis mokėsi laikais, kai į šią savybę buvo žvelgiama laisviau. Kitose gyvenimo situacijose jie net nejučiomis įgudo nekreipti dėmesio į tai, kad kai kurie veiksmai jiems nėra itin patogūs.
„Tarkuoti ir indus plauti man patogu tik kaire ranka, visa kita darau dešine. Dar nepatogu buvo, kai kartą reikėjo šaudyti, tad užtrukau, kol kiton pusėn šautuvą pasiėmiau. Dar sunkoka būtų mokytis groti gitara – norėčiau, bet vargu, ar rasčiau mokytoją“, – didelių keblumų nesudarančius sunkumus vardijo kairiarankė Kristina.
Kiti pašnekovai tik kamantinėjami prisiminė kokius nors gyvenime kilusius sunkumus. „Žirklės! Be komentarų“, „Duris atidarinėju nuo dviejų su puse metų, tad smegenys prisitaikė“, „Kai pripranti, nėra taip jau ir sudėtinga. Pavyzdžiui, kompiuterio pelę valdau dešine ranka, nors žinau, kad kai kurie kairiarankiai persikelia pelę į kairę pusę“,
„Sudėtingiausia anksčiau buvo skusti bulves ar kitas daržoves, nes anksčiau visi įrankiai buvo tik dešiniarankiams, kaip ir žirklės“, „Valgydama peilį laikau kairėje rankoje, o šakutę dešinėje“, – tai dažniausiai kairiarankių įvardijami buitiniai nesklandumai.
Tapo privalumu
„Dabar sunkumų dėl to, kad esu kairiarankė, nekyla, nors anksčiau buvo kur kas sudėtingiau. Mokykloje teko mokytis rašyti dešine ranka, bet galų gale tai suteikė privalumų – konspektuojant paskaitas universitete galėjau rašyti ir kaire, ir dešine rankomis,“ – šypsojosi kairiarankė Giedrė.
Dėl aplinkos, kuri skatina kairiarankius lavinti dešinę ranką, jie išmoksta naudotis abejomis rankomis ir dažnai tai tampa jų privalumu.
„Ant lentos mokykloje ar universitete rašydavau abiem rankomis – gal todėl, kad rašymas ant lentos ne riešo darbas, o visos rankos“, – svarstė Robertas.
„Net kai susilaužiau kairę ranką, nebuvo labai nepatogu“, – patyrimu dalijosi kairiarankė mergina, kuriai kurį laiką pagrindine ranka buvo tapusi dešinė.
Kairiarankis Edgaras sakė, kad daugelį dalykų moka daryti dešine ranka, tad jo aplinkiniai ne iškart pastebi, kad jis – kairiarankis. Be to, jis prisipažino, kad jam tai ypač praverčia sportuojant.
„Žaidžiant krepšinį žmonės nėra įpratę dengti kairiarankių. Taip pat tenise klastingi smūgiai būna kairiarankių. Sporte kairė ranka yra privalumas“, – įsitikinęs Edgaras.
Sveikatai nekenkia
„Galiu pakankamai gerai ir tiksliai valdyti dešinę ranką – rašyti, valgyti lazdėmis, bet tai yra toks alinantis dalykas kaip bėgti maratono 38-tą kilometrą. Be to, nežinau, ar man vienam, bet galva pradeda kažkaip keistai mausti arba skaudėti. Versdamas save naudotis nepatogiąja ranka pajuntu įtampa pečių juostoje. Galiu, bet tai be galo sunku“, – vienintelis negalavimus dėl „kairiarankiškumo“ pavardijo pašnekovas Robertas.
Visi kiti įtikinėjo, kad nė karto nesusižalojo dėl aplinkos, kuri dažnai yra pritaikyta dešiniarankiams.
„Manau, kairiarankiai pripratę naudotis tiek kaire, tiek dešine rankomis daug geriau, nei dešiniarankiai“, – sakė kairiarankė Kristina.
Ir iš tiesų, net ligoninės, kurioje suteikiama skubioji medicininė pagalba, atstovas sakė, kad per visą jo karjerą nepasitaikė paciento, kuris būtų burbėjęs, jog užsigavo dėl nepatogių, dešiniarankiams pritaikytų daiktų.
„Per trisdešimt metų nesu girdėjęs iš pacientų nusiskundimų, keiksnojimo apie aplinką, pritaikytą dešiniarankiams. Dažniau dešiniarankiai susižaloję dešinę ranką skundžiasi, kaip nepatogu gyventi, kai jiems lieka sveika tik kairė ranka. Juk šiaip žmogaus abi rankos dirba, tik smulkius, atidumo reikalaujančius darbus žmonės atlieka patogiąja ranka“, – svarstė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas.
Chirurgai operuoja abejomis rankomis
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas chirurgas Darius Jauniškis, dirbantis Valakupių plastinės chirurgijos klinikoje, pasakojo, kad dar mokydamasis operuoti labiau patyrusio kolegos buvo patartas lavinti kairiąją ranką. Pats būdamas dešiniarankis jis kasdienius darbelius darė kaire ranka, pavyzdžiui, imdavo šaukštą ar puoduką.
„Chirurgams reikia lavinti abi rankas. Pagrindine ranka mes atliekame svarbiausius operacijos veiksmus, o pagalbine, pavyzdžiui, laikome pincetą. Mano kairė ranka per operacijas dirba gana daug“, – aiškino dešiniarankis gydytojas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Linas Motūza yra kairiarankis.
Mokykloje jis, kaip daugelis jo kartos atstovų, buvo priverstas rašyti dešine ranka. Išmokęs rašyti dešine, jis niekada nebesimokė rašyti kaire ranka, nors kitus darbus mieliau daro kaire ranka.
L. Motūzo apsisprendimo eiti chirurgo keliu niekaip nepaveikė jo „kairiarankiškumas“. Jis nesibaimino, kad gali kilti sunkumų atliekant operacijas. „Jeigu žmogus kažko nori, jis eina ir siekia. Jeigu nežino, ko nori, tada gali prisigalvoti visokių kliūčių, kad ir savo ranką“, – šyptelėjo chirurgas.
Jis tikino, kad operuojant dėl kairės rankos jam nekyla jokių sunkumų. Medicininiai instrumentai nėra pritaikyti nei dešiniarankiams, nei kairiarankiams, tad operuoti galima abejomis rankomis.
„Bet kuris chirurgas dirba abejomis rankomis – viena būna pagrindinė, kita pagalbinė. Mano pagrindinė yra kairė, o dešinė jai padeda, ir tai nekeičia operacijos. Gal nebent tiek, kad kai kurie kolegos teigiamai nustemba pamatę, kad operuoju kaire ranka. Chirurgų abi rankos būna labiau išlavintos, nei kitų specialybių žmonių. Panašiai kaip ir muzikantų – nepaisant to, ar jie kairiarankiai ar dešiniarankiai, jie vikriau naudojasi jiems ne tokia patogia ranka“, – kalbėjo specialistas.
L. Motūza pridūrė, kad negali tvirtinti, jog tai, kad jis kairiarankis, yra jo privalumas. Tačiau juokais paklaustas, ar kairė ranka jam nekiša kojos, medikas patikino, kad tikrai ne.
