A.Baukutė. Tėveliai, būkite budrūs!

„Tėveliai, būkite budrūs!“ tokie įspėjamieji žodžiai nuskambėjo diskusijoje „Ar mūsų vaikai taps lyčių lygybės „bandomaisiais triušiais?“. Jos metu supratau, kad tėvai susirūpinę ne be pagrindo – atsakymai į jaudinančius klausimus sukėlė dar daugiau sumaišties.

Diskusijoje paaiškėjo, kad neviešinamo lyčių lygybės ugdymo projekto Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms poreikis nepagrįstas jokiais tyrimais, tik dviejose šalyse nuo 2007 metų vykdomas projektas nedavė ir negalėjo dar duoti jokių teigiamų rezultatų, apie projektą ir jo vykdymą negali gauti informacijos net ir ministerijos. Ką iš tiesų šiuo projektu norima pakeisti vaikų sąmonėje, ir dėl kokių priežasčių jis vykdomas pas mus? Man, kaip mamai, šis projektas ypač kelia nerimą, nors tik vos keletas politikų išreiškė juo susidomėjimą.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje, finansuojančio šį projektą, patarėja Vida Gintautaitė teigia, kad projektu siekiama ugdyti socialinius gebėjimus, o konkrečiau – pakeisti nusistovėjusį tradicinį mąstymą. Knygelės, sudarančios inovatyvios metodikos pagrindą, skirtos ikimokyklinio ugdymo specialistams, o pačios metodikos tikslas yra susipažinti su Danijos patirtimi. Tačiau kyla klausimas, kuo žalinga mūsų patirtis, auklėjimas, ir kuo toks ypatingas šios Skandinavijos valstybės? Kuo Baltijos šalys ir Rusija, kuriose šis projektas vykdomas, „nusipelnė“ šių pažangių mokymų lyčių lygybės suvokimo klausimais? Būtų įdomu žinoti, kodėl projektas nesiūlomas kitoms Europos Sąjungos šalims, ar tik mes vieninteliai esame tokie „atsilikę“, kad mus reikia mokyti? Lietuvių tauta turi nuo senų senovės puoselėjamas tradicijas, o mergaitėms niekada nebuvo draudžiama spardyti kamuolį, berniukams – paimti lėlę, ir niekas nedraudžia jiems žaisti kartu. Tradicinės Užgavėnių šventės metu darželiuose berniukai, jeigu tik nori, gali būti lapėmis, mergaitės – žvirbliais, jie nėra uždaryti skirtinguose gardeliuose.

Projekto ekspertų darbo grupėje dalyvavę diskusijos dalyviai nuogąstauja, kad projekto „dėka“ berniukai ir mergaitės praras savo lytinę tapatybę ir savo kaip mergaičių ir berniukų individualumą. Tačiau Moterų informacijos centro (MIC), įgyvendinančio projektą, direktorė Jūratė Šeduikienė projekto reikalingumą grindžia „mūsų“ nuostatomis: „Parkrenta 2–3 metų berniukas, ką mes sakome? Būk vyras, neverk“. Visgi klaidinga šitaip teigti ir pateikinėti šį posakį kaip visuotinai vartojamą, kadangi net ir mūsų šeimoje sūnums yra sakoma kitaip: „Išsiverk“, tad negalima manipuliuoti ir vadovautis savo pačių nuostatomis kaip įtvirtintomis viešai.

Diskusijoje nebuvo išgirsta ir argumentuoto atsakymo, kodėl projekto įgyvendinimui buvo pasirinktas nieko bendro su vaikais neturintis MIC. V. Gintautaitė šiuo klausimu teigė, kad jos atstovaujamas biuras nuolat bendradarbiauja su MIC, tačiau ar šį kartą jis pasirinktas tikslingai, vadovaujantis kažkieno interesais? Iš atsakymo galima daryti išvadą, kad jokio viešo konkurso finansavimui gauti ir projektui įgyvendinti skelbiama nebuvo. Be to, finansavimas ne toks ir mažas – 35 tūkst. litų ir dalis iš jų jau panaudota knygelių vertėjams ir autorinių teisių licencijai gauti. Tiesa, pasak J. Šeduikienės, ekspertams nepritarus šiam projektui, pinigai bus grąžinami, tačiau šia teorine galimybe, atrodo, nebus pasinaudota, kadangi lygių galimybių metodika jau yra savanoriškai (?) įgyvendinama viename privačiame darželyje. Vis dėlto, turint omenyje tai, kad panašūs projektai tikriausiai yra pagrindinis nevyriausybinės moterų organizacijos pajamų šaltinis, lieka atviras klausimas, jeigu šiam projektui bus nepritarta, ar neatsiras kitas projektas, nuo kurio vėl reikės „gintis“ visuomenei?

Darbo grupėje dalyvavusi Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė taip pat pastebėjo, kad vykusiame susitikime buvo informuota, kad, jeigu projekto knygelių turinys būtų labai pakeistas, finansavimo nebebūtų skiriama, tačiau net ir pati J. Šeduikienė pastebėjo, kad knygelių turinys nėra priimtinas Lietuvai, o projektas, pagal iš anksto aptartas sąlygas, privalo vykti nepažeidžiant šalies įstatymų ir tik pritarus ekspertams.

Paradoksalu, kad ir ekspertų darbo grupės, diskutavusios apie lyčių lygybės projektą, susitikime dalyvavo vien moterys. Be to, ar nekeista, kad į darbo grupę kviečiami lygių galimybių specialistai, tačiau net nebuvo numatyta kviesti tėvų organizacijų atstovų, nors kaip tik tėvai yra atsakingi už savo vaikus ir jų auklėjimą ir tik jie turėtų spręsti, kaip turėtų būti ugdomi jų vaikai?

Projektui šiuo metu dar nėra pritarta, nors jau vyksta jo pirmasis etapas, t. y. verčiama knygelė iš danų kalbos, tačiau apie proceso eigą negauna informacijos nei ekspertų darbo grupės dalyviai, nei Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Nors ŠMM ir teigia, kad be jų žinios projektas nebus patvirtintas, vis dėlto projektas jau vyksta, kadangi privatūs darželiai gali įgyvendinti bet kokius projektus savo nuožiūra be ŠMM pritarimo. Visgi ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai griežtai pasisako prieš tokius lyčių lygybės projektus.

Po diskusijos padariau išvadą, kad, įgyvendinus projektą, niekas neprisiimtų atsakomybės, jeigu suaugę berniukai, mergaitės nusižudytų ar nuspręstų pakeisti lytį, patys nesuprasdami, kokios lyties nori, ką psichiatras Gintautas Vaitoška įvardija kaip sveikatos sutrikimą.

Dėkoju tėveliams, kurie rūpinasi savo ir kitų atžalų ateitimi ir aktyviai dalyvavo diskusijoje, nebijodami išsakyti ir ginti savo poziciją. Tik Jūs turite būti budrūs, kad galėtumėte ramiai dirbti, saugiai palikdami vaikus darželyje.