Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių

Birželio 11-17 dienomis 15 jaunuolių iš Šalčininkų krašto, lydimi 5 šaunių vadovų, Dieveniškėse pradėjo kelionę „kultūros ir tradicijų taku“ į Vidžius, kur juos pasitiko jaunimo komanda iš Vidžių valstybinio profesinio technikos koledžo: 15 draugiškų, baltiškąją kultūrą pažinti nusiteikusių, merginų ir vaikinų bei jų vadovai – Leonid, Diana ir Jelena.

7 dienų kelionės metu iš Dieveniškių iki Vidžių tikslas buvo suburti Lietuvos ir Baltarusijos jaunimą, supažindinti juos su abiejų šalių istorija, baltiškąja kultūra, papročiais bei apeigomis.

Pirmąją stovyklos dieną vyko oficialus projekto atidarymas Vidžių valstybinio profesinio technikos koledžo aktų salėje. Sveikinimo žodį tarė koledžo direktorius, projekto koordinatorius Baltarusijoje, Michail Smirnov. Buvo pristatyti projekto tikslai ir uždaviniai. Atidarymo programoje išsiskyrė nuostabiais balsais dainuojantys ir puikiai šokantys koledžo mokiniai. Pasveikino susirinkusiuosius ir lietuvių komanda.

Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku stovyklos dalyviai žygiavo 7 dienas. Kelionė tikrai neprailgo:

• vyko viktorina „Lietuva ir Baltarusija. Istorija ir tradicijos“, intelektualinis žaidimas „Kas? Kur? Kada?“,
• susipažinimas su Vidžių valstybinio profesinio technikos koledžo mokymo baze, mokomuoju ūkiu, koledžo infrastruktūra,
• sportiniai žaidimai ežero pakrantėje,
• įveiktos turistinės estafetės – kliūčių ruožus Vidžių ežero kaimynystėje esančiose kalvose ir ąžuolynuose,
• aplankyti koledžo, Breslaujos kraštotyros ir istorijos muziejai,
• pėsčiomis įveiktas turistinis maršrutas „Vidžiai. Istorija ir modernumas“,
• aplankyti įžymūs Vidžių ir Breslavo rajono architektūriniai paminklai, žinomų žmonių kapai, kitos daug menančios vietos,
• vyko teminė diskoteka „Hot Africa“,
• vyko karaokė vakaras,
• norintys tikrino savo talentus „Talentų šou“,
• stebėtas tarptautinis tradicinės kultūros festivalis „Braslavskije zarnicy“
• žavėtasi baltarusių tautine kultūra per folklorinę muziką ir šokį, kuriuos demonstravo ansamblis iš Minsko „Verbica“,
• mokytasi pinti iš vytelių ir iš šiaudų, vadovaujant liaudies meistrams iš Breslavo,
• aplankyti Nacionalinio parko voljerai,
• kopta į kalną „Majak“,
• buvo vaišinamasi nacionalinio ežerų krašto patiekalu – žuviene,
• kelionės dalyviai vieni kitus globojo, „būdami angelais sargais“.

Šimtmečiais Šalčininkų ir Breslaujos rajonuose su aplinkiniais miesteliais ir gyvenvietėmis kiemas prie kiemo, kaimas prie kaimo telkėsi lietuviai ir baltarusiai, kadaise vienos – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės – gyventojai, kūrė savitą rajono veidą, paliko materialaus ir nematerialaus paveldo objektus. Visų čia įsikūrusių gyventojų verslai, amatai ir buities kultūra didele dalimi buvo įkvėpti ir nulemti teritorijos gamtinių ir geografinių sąlygų, kurios abipus dabartinės išorinės Europos Sąjungos sienos yra labai panašios, o etninę gyventojų ir jų tradicijų kilmę liudija išlikę baltiški vietovardžiai ir vandenvardžiai. Tokios realijos įkvėpė mus, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos komandą, ir mūsų partnerius Baltarusijoje, Vidžių valstybinį profesinį technikos koledžą, susitelkti prasmingoje veikloje kuriant sugyvenimą ir bendradarbiavimą dabartyje.

Į organizatorių klausimus atsako Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė, projekto koordinatorė, stovyklos vadovė, Ilona Šedienė.

Kas stovyklos metu, jums kaip vienai iš vadovių, patiko labiausiai?

Pirmiausiai, džiaugiuosi, kad bendravimo ir bendradarbiavimo lūkesčiai išsipildė su kaupu. Paprastai tariant, užsimezgė kuo įvairiausi tarpusavio ryšiai – tarp jaunimo, tarp vadovų, tarp vadovų ir jaunimo, tarp LT ir BY komandų ir pačiose komandose… Asmeninių, darbinių, projektinių… Ir tie mazgeliai, atrodo, ne vienadieniai, o sutvirtinti išgyvenimų, patirtų ne tik siekiant žūt būt įgyvendinti 7 dienų labai glaustą veiklos programą, bet ir ją išplečiant iš pačių dalyvių kilusiais sumanymais, kuriais, vėlgi bendru sutarimu, stengtasi nesulaužyti stovyklai apibrėžtų rėmų. Prasidėjus palydoms, baigiantis paskutinei stovyklos dienai, abiejų pusių ryžtingiausi protai nedelsdami kūrė ir projektavo kuo artimiausius ir labai žemiškus bendros jaunimo veiklos planus ir ėmėsi juos derinti…. Na, nemažiau vertingu manau esant stovyklos metu gimęs įsitikinimas, kad gyvas paprasto jaunimo buvimas kartu, veikimas išvien abiem šalims svarbiose srityse, natūraliose aplinkose kloja kelią garantijai, kad tolimesnis abiejų valstybių bendradarbiavimas tvirtai eis taikos ir demokratijos keliu. Gera prakalbinus jaunuolius – Vidžių profesinės mokyklos mokinius – ne tik atpažinti jaunystei įprastą smalsumą ir  naujovių troškimą, bet ir pajusti nesuvaidintą meilę gimtinei, pasididžiavimą jos gamtos grožiu, istoriniu ir kultūros paveldu, galų gale – viso to išmanymą ir troškimą kuo daugiau mums, svečiams parodyti. Negalėčiau nepasigirti šiuo gerai sumanytu projektu dar ir dėl to, kad jo sukurtos aplinkybės leido ištrūkti iš rutininių santykių, mūsų komandai patekti į naują aplinką, partnerių komandai – persikelti į, kaip jie atvirai pripažino, į neįprastą darbo ir veiklos ritmą ir atsakomybių apimtis, o abiem tikslinėm grupėm – sutelkti vieną tarptautinį gyvą ir entuziastingai veikiantį organizmą…

Kas galėjo būti geriau?

Na, nebent dienos talpesnės, naktys – ilgesnės, energija – tvaresnė….

Užsibrėžtus projekto tikslus įveikėme! Subūrėme Lietuvos ir Baltarusijos jaunimą, supažindinome juos su abiejų šalių istorija, baltiškąja kultūra, papročiais bei apeigomis.

Kokie planai ateinančiais metais?

Tęsti! Gal net per vienerius projektinius metus apimti du vizitus- mainus, Lietuvoje ir Baltarusijoje. Tame tarpe – organizuoti mokymus jaunimą numatytoje veikloje lydėsiantiems vadovams, įvesdinant juos į patyriminio mokymosi ir neformalaus ugdymo bei lygiaverčio bendradarbiavimo teoriją… Be to, kuo plačiau garsinti mūsų gerąją patirtį jaunimo balsais, puoselėjant jau sumegztus ryšius. Daug planų – visų dabar neatskleisiu…!

Apie stovyklą pasakoja vadovė Žavinta Butvilienė:

„Stovykla mūsų mokiniams ir mums buvo naudinga ir aktuali. Mes kiekvienas galėjome pajausti, kokie esame panašūs savomis kultūromis, papročiais, tradicijomis, amatais, dainomis, šokiais, rateliais. Kaip glaudžiai mus riša praeities istorija. Nuostabu yra tai, kad mūsų mokiniai puikiai valdo kaimyninę kalbą, tad ir bendrauti buvo nesudėtinga. Nauja patirtis tarptautiniame projekte, kaimyninės šalies gamtovaizdžio žavesys, neįkainojami įspūdžiai, naujos pažintys ir dar daugybė dalykų visuomet trauks sugrįžti ten…“

Apie stovyklą pasakoja vadovė stovyklos vadovas  Darius Vasiliauskas:

„Man labai patiko būti Baltarusijoje. Šitoje stovykloje buvo viskas tobulai ir iki smulkmenų apgalvota. Labiausiai patiko sporto varžybos ir architektūriniai pastatai. Labiausiai mane patraukė pasakojimai apie tuos senovinius pastatus ir legendos. Koledžas labai turtingas savo infrastruktūra, materialine bei mokomąja baze – žemės ūkio technika, įvairūs agregatai, auginami naminiai bei laukiniai gyvūnai.“

Stovyklos (projekto) dalyvių nuomonės apie stovyklą, „pliusai ir minusai“:

+ naujos pažintys, draugai;

+ diskoteka, aplankytos vietos;

+ bendravimas, draugiška atmosfera, baltarusiškas svetingumas.

– per trumpos naktys,

– per mažai laisvo laiko.

Apie dalyvės Angelinos Cvilik įspūdžius skaitykite mokyklos puslapyje.  arba čia.

2011 metais Vystomojo bendradarbiavimo projekto „Šalčininkai – kaip Šalčia!” dėka 8 dienų stovyklos metu jaunimas iš Lietuvos dalijosi savo kultūra bei tradicijomis su svečiais ir projekto dalyviais iš Baltarusijos, drauge organizavo ir rengė Šalčininkų miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 metų sukakties šventę, eitynes ir konferenciją.

2012 metų – jau tęstinis – vystomojo bendradarbiavimo projektas „Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių“ įprasmina ir aktualizuoja kultūrines ir  istorines abiejų valstybių sąsajas, siekiant prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo plėtojimo Baltarusijos Respublikoje vienija abiejų pusių visuomenių atstovus bendro istorinio paveldo puoselėjimo, kultūrinio bendradarbiavimo, pasienio regionų ryšių vystymo, jaunimo iniciatyvumo stiprinimo, istorinio švietimo idėjomis.