Liepos 14 d., šeštadienį, penkiolika Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių istorinių klubų dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime Žalgiryje (Griunvalde, Lenkija). Inscenizuotame mūšyje kariai kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kariai.
Renginyje dalyvavę kariai ir jų pagalbininkai įsikūrė pagal viduramžių papročius įrengtoje stovykloje, kurioje gyveno viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudojo viduramžiams būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydamiesi ginklus ir ilsėdamiesi.
Šiais metais pirmą kartą per visą Žalgirio mūšio vaidinimų rengimo istoriją dalyvius ir žiūrovus užklupo vasariškas lietus.
Žalgirio mūšio vaidinimai Lenkijoje, pradėti rengti nuo 1998 metų, kasmet sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų. Į renginį atvyksta riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos šventinėse kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio šventėje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010 m. Žalgirio lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Donatas Mazurkevičius.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių istorijoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
