Kai trūksta donorų, gydymo įstaigos pacientams ne visada gali suteikti būtinos pagalbos ar gydymo. Donorų kraujas – nepakeičiamas ir galingas ginklas medikų rankose. Jis iš ligos patalo padeda pakilti daugybei ligonių, tūkstančiams žmonių išgelbėja gyvybes.
Kraujo donorystė Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje kraujo donorystė nėra labai populiari. Pasak UAB „Kraujo donorystės centro“ donorų skyriaus vadovės Rimos Ulinskienės, kraujo donorai sudaro tik 2,75 proc. šalies gyventojų, iš jų neatlygintini kraujo donorai – tik vienas procentas.
Šalyje daugiau žmonių duoda kraujo už atlygį. Higienos instituto Kraujo donorų registro duomenimis, per birželio pirmas dvi savaites iš trijų kraujo donorystės įstaigų šalyje buvo atlikta 615 neatlygintinų kraujo donacijų, o atlygintinų – 1405. Nacionalinės donorų asociacijos prezidento Dariaus Tumšio teigimu, kraują neatlygintinai aukoja tik apie 30 proc. donorų. Propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę ypač svarbus yra švietimas, donorų ugdymas ir priemonės, skatinančios donorus neatlygintinai ir reguliariai duoti kraujo.
Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras. „Didžiausios kraujo donorystės veiklos apimtys tenka didiesiems miestams, kuriuose susitelkusi didžiausia potencialių kraujo donorų populiacija. Į regionus kraujo donorystės įstaigos vykdo periodines išvykas, kurių metu kraujo donorystei sutelkiami vietos bendruomenės narai“, – teigė D. Tumšys.
Remiantis 2009 metų Eurobarometro duomenimis, kraujo bent kartą yra davę 37 proc. europiečių. Donorų sąraše pirmauja Austrijos (66 proc.), Prancūzijos (52 proc.), Graikijos ir Kipro (po 51 proc.) gyventojai, dosnumo sąrašo pabaigoje – portugalai (22 proc.), italai (23 proc.), lenkai (25 proc.), maltiečiai (29 proc.) ir švedai (30 proc.). Tarp kraujo donorų – 44 proc. vyrų ir 31 proc. moterų. Dovanoti kraują labiau linkę išsilavinę, vyresnio amžiaus žmonės.
Kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui
Kai kada žmones nuo kraujo donorystės atbaido nuogąstavimai, jog tai kenkia sveikatai. Žmonės abejoja donorystės saugumu, vadovaujasi niekuo nepagrįsta informacija, gandais.
Dariaus Tumšio teigimu, jokiais medicininiais tyrimais neįrodyta, kad kraujo donorystė kenkia sveiko žmogaus sveikatai. Pastebima, kad po kraujo davimo donorai jaučiasi energingesni. Taip pat įrodyta, kad kraujo donorystė trukdo geležies kaupimuisi organizme. Kraujo davimas gali sumažinti pavojų sirgti širdies ligomis ir skatina ląstelių atsinaujinimą bei stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą. Patyręs netikėtą nukraujavimą, reguliariai kraujo duodančio žmogaus organizmas greičiau reaguoja į kraujo netekimą ir siekia jį kompensuoti. „Tačiau svarbiausia, kad donorams nemokamai atliekami brangiai kainuojantys kraujo tyrimai ir teikiamos gydytojo konsultacijos. Po kiekvienos donacijos atliekami kraujo tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti, ar donoro kraujas neužkrėstas per kraują plintančiomis virusinėmis ligomis (ŽIV, sifiliu, hepatitais B ir C)“, – sakė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas.
Lietuvos kraujo donorystės įstaigose kasmet vidutiniškai nustatoma, kad daugiau nei 500 donorų būna užsikrėtę hepatitu C, 300 – hepatitu B ir daugiau kaip 100 – ŽIV.
Europiečiai skatinami ryžtis tapti donorais savanoriais
Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Birželio 14-ąją, minėdama Pasaulinę kraujo donorų dieną, Europos Komisija pabrėžė, kaip svarbu turėti patikimo kraujo atsargų. Ji skatina visus Europos piliečius ryžtis tapti donorais savanoriais.
Iš daugiau nei 500 mln. ES piliečių šiuo metu kraujo paaukoja tik 15 mln. donorų. To nepakanka, nes yra daug nelaimingus atsitikimus patiriančių europiečių, kurių gyvybė priklauso nuo to, ar bus gauta kraujo, ir daug lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, kuriems tenka reguliariai perpilti kraują.
Komisijos narys J. Dalli sakė: „Kraujas yra gyvybiškai svarbus. Po rimtos operacijos ar didelės traumos jo prireikti gali bet kuriam iš mūsų. Kraujo nuolat reikia europiečiams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, hemofilija ar talasemija. Kraujas šiuo atveju gali turėti lemiamos reikšmės. Tad norėčiau pareikšti pagarbą visiems donorams ir paraginti europiečius būti solidarius ir duoti kraujo. Tapdami donorais, atliekate žygdarbį.“
ES teisės aktai padeda užtikrinti, kad duodamas kraujas būtų kokybiškas, o donorai ir gavėjai jaustųsi saugūs. Šiuose teisės aktuose nustatyti tinkamumo kriterijai – taip donorams lengviau nuspręsti, kada jie gali duoti kraujo. Juose taip pat reikalaujama, kad visas Europos Sąjungoje paimtas kraujas būtų ištiriamas, ir yra nustatyti kokybės reikalavimai, kaip specialistai privalo dirbti su paimtu krauju.
Kraujo donoras privalo žinoti:
– Kraujo donorais gali būti sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų amžiaus.
– 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.
– Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kg.
– Moterims per metus leidžiama duoti kraujo 4 kartus, vyrams – 5. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
– Prieš duodamas kraujo donoras turi būti pailsėjęs, pavalgęs, kad nepajustų silpnumo.
– Dieną prieš duodant kraujo patariama nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių.
– Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Kraujo donoru leidžiama tapti tik gydytojui įvertinus žmogaus sveikatos būklę.
– Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti ar drėkinti 2 valandas. Kraujo davęs donoras turi 10–15 min. pailsėti.
– Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.
