Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.
Prasidės „baltosios“ naktys
Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytinti Vega, šiaurėje visai palei horizontą slenkanti Vežėjo Kapela. Virš rytų horizonto jau gerokai pakilusiame Erelio žvaigždyne spindės Altairas kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantys įžymųjį „Vasaros trikampį“.
Pietvakariuose išsiskirs zodiakinis Mergelės žvaigždynas su jame švytinčiu Saturnu, link vakarų horizonto leisis Liūtas su jo „kojūgalyje“ spindinčia Marso planeta.
Geriausiai matysis Marsas ir Saturnas
Marsas vakare spindės virš pietvakarių-vakarų horizonto Liūto žvaigždyne, o birželio 21 d. persislinks į kaimyninį Mergelės žvaigždyną artėdamas link Saturno.
Saturnas visą birželį švytės Mergelės žvaigždyne virš ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. Per teleskopą ir toliau puikiai atrodys jo žiedai. Mėgėjišku teleskopu šalia Saturno galima bus įžvelgti ir didžiausią jo palydovą Titaną, o turint 10 cm ar didesnio skersmens teleskopą galima bus paieškoti ir dar trijų palydovų: Dionės, Rėjos ir Tetijos.
Uraną bus galima susirasti pasitelkus žiūronus arba teleskopą paryčiais neaukštai Žuvų ir Banginio žvaigždynų sandūroje.
Neptūnas per žiūronus ar teleskopą bus atrandamas Vandenio žvaigždyne. Abi plika akimi neįžiūrimas planetas susirasti bus galima pasitelkus žvaigždėlapį.
Jupiteris pradės rodytis rytais mėnesio pabaigoje Jaučio žvaigždyne, tačiau dar labai neaukštai.
Nors Merkurijus ir Venera šį mėnesį bus nematomi, nes slėpsis Saulės spinduliuose, tačiau birželio 6 d. rytą Venera padarys mums neeilinę išimtį, ir jei bus giedra, pasirodys tekančios Saulės disko fone.
Įvyks paskutinis Veneros tranzitas XXI amžiuje
Birželio 6-osios rytą, dar visai neseniai vakaro danguje kaip ryški Vakarinė žvaigždė žibėjusi Venera, praslinks Saulės disku. Šis reiškinys vadinamas Veneros tranzitu. Nors analogiškas reginys buvo matomas prieš aštuonerius metus – 2004 m. birželio 8 d., tačiau po šio tranzito kitas toks įvyks tik po 105 metų – 2117 m., tačiau Lietuvoje jis bus nematomas. Ir tik 2125 m. gruodžio 8 d. Lietuvoje apie 20 minučių bus galima stebėti kaip Venera užslinks ant besileidžiančios Saulės!
Veneros tranzitas 2012 06 06:
httpv://youtu.be/gUsQ2jLEayw
Veneros tranzitas 2004 m.:
httpv://youtu.be/InCpg-e1-0g
Tokie įvykiai paprastai vyksta poromis: du iš eilės su 8 metų pertrauka, po to seka daugiau kaip 100 metų tarpas, ir vėl du iš eilės 8-erių metų intervalu…
Šiemet birželio 6 d. dalį šio tranzito galėsime matyti ir Lietuvoje. Saulei tekant Vilniuje 4 val. 45 min. Venera jau bus pradėjusi tolti nuo Saulės disko centro. Tamsus Veneros disko skrituliukas Saulės paviršiumi slinks gana lėtai, o įdomiausia bus stebėti kaip Veneros diskas iš vidinės dalies palies Saulės disko kraštą. Tai atsitiks 7 val. 37 min. O jau po 18 min. – 7 val. 55 min. Venera visiškai paliks Saulės diską daugiau nei šimtui metų!
Būtina atsiminti, kad stebint Saulę tiek plika akimi, tiek per prietaisus būtina naudoti specialius Saulės filtrus, kitaip sužalosite akis ir prarasite regėjimą!
Jei Lietuvos dangų dengs debesys ir tiesiogiai Veneros tranzito nematysime, nusiminti neverta, visagalis internetas suteiks galimybę matyti šio reto reiškinio tiesioginę transliaciją.
Veneros tranzito transliacija iš Havajų 2012 06 06, pradžia 00 val. 45 min:
Žvilgsnį trauks sidabriškieji debesys
Naktimis tarp gegužės 15 d. ir rugpjūčio 20 d. ištikimiems dangaus stebėtojams gali pasitaikyti progų pasigrožėti vadinamaisiais sidabriškais debesimis. Jie geriausiai matomi vasarą, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis. Dažniausiai sidabriškieji debesys pasirodo apie 20 dienų po vasaros saulėgrįžos šiaurinėje dangaus pusėje.
Šie debesys susidaro mezosferoje, maždaug 80 km aukštyje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa. Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų, nors kiti mano juos esant iš kosminių arba vulkaninių dulkių. Tačiau iki šiol jų kilmė iki galo neaiški.
Prasidės astronominė vasara
Birželio 21 d. 02 val. 08 min. Saulė atsidurs šiauriausiame savo kelio taške – įvyks vasaros saulėgrįža. Naktinis Saulės kelias po horizontu bus trumpiausias, o dienos kelias – ilgiausias. Atšventę Rasos šventę netruksime pajusti, kaip Saulė nuo dangaus skliauto ims leistis žemyn ir dienos pradės trumpėti.
Stebėjome. Ohoho! Nepaprastas reginys. Ir dar kai žinai, kad jau ir nepamatysi daugiau…
ReikšMinga mūsų visų Gyvenimo akiMirka
PrasMingu laikoTarpiu gyveName,beLieka mėGautis mums visiems,Gamtos ir Visatos iškalBumu