Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Klastočių nesumenkintas Sapiegų palikimas

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2012-05-21 08:54:09
4
Klastočių nesumenkintas Sapiegų palikimas
Sapiegų rūmai Vilniuje | valstietis.lt, L.Butkutės nuotr.
Sapiegų rūmai Vilniuje

Vargu ar rastume kitą žymią nelietuviškos kilmės didikų giminę, kuri būtų tiek nusipelniusi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir tiek nuveikusi jos valstybingumo labui. Abiejų Tautų Respublikos istorija – tai ir Sapiegų istorija, šios giminės didžiavyrių išgyventa, aistringai kurta bei stropiai sergėta. Todėl jų, svetimtaučių, atkakliai kurta legenda, neva jie kilę iš Gediminaičių, bei kiti kilmės falsifikavimo faktai nenubraukia neįkainojamo indėlio į Lietuvos valstybingumą bei kultūrą.

Statytojai ir mecenatai

Sapiegų palikimui skirtą tarptautinę parodą, beveik keturis mėnesius veikusią Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje, globojo pats šios didžios giminės palikuonis, kunigaikštis Mykolas Sapiega. O itin vertingus eksponatus, kurių daugiau nei 300, maloniai paskolino Vavelio pilies Krokuvoje Valstybinių meno rinkinių fondai bei Baltarusijos nacionalinis dailės muziejus. Parodos pavadinimas labai jau neįprastas: „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – pergalės.“ Tai Sapiegų giminės herbo, vadinamo Lape, figūros. Istorikai pagrįstai abejoja jo įgijimo teisėtumu. Tačiau dorybės ir pergalės, kurias herbe simbolizuoja dvigubas strėle užsibaigiantis kryžius, neabejotinai priskirtinos Sapiegoms.

Jų pirmtakai, atsikraustę į Vilnių iš LDK Smolensko pakraščio, nebuvo kilmingi, tačiau neabejotinai raštingi. Rusėnų (taip istorikai vadina rytų slavus, iš kurių kilo gudų bei iš dalies ukrainiečių tautos) kilmės stačiatikis Jonas Sapiega, tarnaudamas pas Aleksandrą Jogailaitį, nuo eilinio raštininko pakilo iki raštinės vyriausiojo. O 1501 m. kaip derybininkas jau vyko į Romą pas popiežių dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos.

Sapiegos buvo išties nepėsti. Istorikai per 17 šios giminės kartų suskaičiavo 380 Sapiegų ir Sapiegaičių, iš kurių net 73 buvo garsūs ir įtakingi LDK piliečiai. Per 400 metų net pusšimtis jų užėmė aukštas valstybines pareigas: 11 buvo Lietuvos kancleriai ir pakancleriai, t. y. faktiniais LDK vyriausybės vadovai, kiti – etmonai, vaivados, kaštelionai, kariuomenės vadai, vyskupai. Užimamų aukštų pareigų skaičiumi Sapiegos nusileido nebent Radviloms, su kuriais giminiavosi kaip ir su Sanguškomis, Chodkevičiais, Tiškevičiais, Pacais.

Lietuvos statuto kūrėjas

Sapiegos labai didžiavosi bičiulyste su dievobaiminguoju Kazimieru Jogailaičiu, po jo mirties aktyviai rėmė šv. Kazimiero kulto plitimą, o savo atžaloms dažnai duodavo šį vardą. Vienas žymiausių iš jų buvo pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega, dosniausias mecenatas Lietuvos istorijoje. Testamentu Vilniaus katedrai jis paliko unikalią gobelenų kolekciją, paveikslų, ikonų, brangių liturginių indų bei drabužių. Kaip ir kiti Sapiegos, jis buvo aistringas knygų kolekcininkas, vien tik Ružanų rezidencijoje aptikta „Biblioteca Sapiehana“ daug ko verta. Tačiau bene žymiausiu iš giminės laikomas Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, prisidėjęs prie žymiojo 1588 m. Lietuvos statuto sukūrimo ir šį paskelbęs. Pasak parodos kuratoriaus Daliaus Avižinio, šiuo įstatymų rinkiniu buvo vadovautasi stebėtinai ilgai – net carinės Rusijos valdomuose Lietuvos ir Lenkijos kraštuose.

Anot D.Avižinio, skiriamos dvi Sapiegų linijos pagal jų kilmės vietas Palenkėje: Kodenio ir Čerėjos (Ružanų). Kodenio vietovėje išliko vienas įstabiausių senosios Lietuvos architektūros paminklų, o bažnyčioje rasta unikali XVIII a. sukurtų Sapiegų giminės portretų galerija, kurios pradžioje – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ir Gedimino – portretai. Kaip jau minėta, Sapiegos nevengė mistifikuoti savo kilmės, todėl prie parodoje demonstruojamų senų dokumentų su herbais ir antspaudais neretas įspėjantis prierašas „Falsifikatas“. Sapiegos XVII a. antrojoje pusėje įtakingumu nenusileido tokiai garsiai giminei kaip Radvilos. Sapiegos gviešėsi net Abiejų Tautų Respublikos valdovo sosto, tačiau nesėkmė 1700 m. Valkininkų mūšyje, pabaigusiame valstybės vidaus vaidus, šį siekį palaidojo. Sapiegos prarado valdžią, tačiau iki pat LDK sunaikinimo stengėsi išsaugoti jos valstybingumą.

Pūlinys prie Vilniaus širdies

Šlovingą Sapiegų giminę dabartinėje Lietuvos, taip pat Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos teritorijose mena miestelių ir vietovių pavadinimai. Zapyškis (buvęs Sapiegiškis) netoli Kauno su senute gotikine bažnyčia, Sapiežynka netoli Buchavo… Ir Vilniuje yra Sapieginė, Sapiegų gatvė, o čia – to paties vardo ligoninė bei visas architektūrinis ansamblis. 1689-1692 m. Kazimiero Sapiegos įsakymu čia buvo pastatyti prabangūs rūmai su bažnyčia ir vienuolynu, o juos supo įstabus parkas su dvejais didingais vartais. Tačiau čia norisi prikąsti lūpą ir sostinės svečiams nė neprasitarti apie tai: iš vienintelio Lietuvoje barokinio parko beliko pagrindinė alėja su seniausia Vilniuje liepa, o iš rūmų – pastatas vaiduoklis, apsuptas šiukšlių krūvų. Rūmų ansambliu susirūpinta tik dabar, nors šie stūkso vos už kelių kilometrų nuo Gedimino kalno! Atviras pūlinys prie pat Vilniaus širdies – kitaip nepavadinsi. Ar ne per vėlai susigriebta jį operuoti? Rūmų restauravimo projektas menotyrininkams kelia didelių abejonių.

Galbūt rusėnai Sapiegos ir neturėjo nieko bendra su kunigaikščiu Gediminu, tačiau mūsų laikų valdininkai, atsakingi už istorinį paveldą, panašu, nieko bendra neturi su Lietuva, ir tvarkosi čia lyg barbarai perėjūnai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pristatoma Sapiegų dinastijai skirta tarptautinė paroda (video)
  2. Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
  3. Moksleiviai atgaivino LDK pilis (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pastebėjimas says:
    11 metų ago

    Data ne ta, III Lietuvos statutas parengtas 1588 m.

    Atsakyti
    • Alkas.lt redakcija says:
      11 metų ago

      Dėkui, ištaisėme.

      Atsakyti
  2. Antanas says:
    10 metų ago

    Sapiegiškės kaimas yra ir Varėnos rajone, šalia Nedzingės.

    Atsakyti
  3. Antanas says:
    4 metai ago

    Sapiegiškės kaimas yra ir Varėnos rajone, šalia Nedzingės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Savanorių batalionų vora | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (III)

2023 05 29
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį

2023 05 25
Plėšikų išpuolis prieš valstiečių šeimą, XVI - XVII a. | Piterio Breigelio Jaunesniojo paveikslas, wikipedia.org nuotr.

Žurnalas „Būdas“ kviečia į paskaitą apie LDK plėšikus!

2023 05 22
K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai? | punskas.pl nuotr.

K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai?

2023 05 15
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

B. Genzelis. Lietuvių savimonė XVIII a. pabaigoje

2023 05 07
Alkas.lt koliažas

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

2023 05 02
Reveransas Lietuvos Renesansui | Atlikėjų nuotr.

Klaipėdos Pilies muziejuje – Reveransas Lietuvos Renesansui

2023 04 19
VSD nuotr.

D. Kuolys. Liūdni ženklai ir akademijai, ir respublikai

2023 04 05
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų

2023 03 31
Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis | lrkm.lrv.lt nuotr.

Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis

2023 03 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04
Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Penki patarimai, kai jūsų skrydis atšauktas

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (III)

by Kristina Aleknaitė
2023 05 29
1
Savanorių batalionų vora | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europos geopolitinę padėtį ir sudarė galimybę Lenkijai ir Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Naujai susiklosčius padėčiai lenkai...

Skaityti toliau

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį

by Kristina Aleknaitė
2023 05 25
2
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Valdovų rūmų muziejaus žinovai Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos kvietimu nuo šiol bendradarbiaus su Anykščiais ir kartu ieškos, kaip patraukliai pristatyti...

Skaityti toliau

Žurnalas „Būdas“ kviečia į paskaitą apie LDK plėšikus!

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 22
4
Plėšikų išpuolis prieš valstiečių šeimą, XVI - XVII a. | Piterio Breigelio Jaunesniojo paveikslas, wikipedia.org nuotr.

Gegužės 24 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (LNKC), Vilniuje (Barboros Radvilaitės g. 8, Mažoji salė, II aukštas),...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
Kitas straipsnis
D.Grybauskaitė pasisakė NATO viršūnių susitikime Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje (video)

D.Grybauskaitė pasisakė NATO viršūnių susitikime Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai