D.Grybauskaitė pasisakė NATO viršūnių susitikime Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje (video)

NATO vadovų susitikime Čikagoje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 21 d. pasakė kalbą Šiaurės Atlanto Taryboje, kurioje buvo aptariami gynybos taupymo sąlygomis klausimai, saugumo aplinka, naujos grėsmės ir iššūkiai.

Šalies vadovė pabrėžė, jog šiuo metu visos Aljanso šalys susiduria su finansiniais ir ekonominiais išbandymais, todėl turi išmintingiau elgtis su išlaidomis ir daugiau bendradarbiauti. Prezidentė išreiškė paramą NATO Generalinio Sekretoriaus pasiūlymui susitarti dėl naujo bendro tikslo – „NATO pajėgų 2020“, o geriausias būdas jį pasiekti yra pirmiausia pasitelkiant išmaniosios gynybos, sujungtųjų pajėgų ir kitas iniciatyvas.

„NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas. Lietuva aukštai vertina sąjungininkių pasiryžimą tęsti oro policijos misiją. Baltijos šalys susitarė nuo 2015 metų daugiau nei dvigubai padidinti savo indėlį į misiją – nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per metus”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė atkreipė NATO vadovų dėmesį į energetinio saugumo klausimus, kurie Lietuvos pastangomis įtraukti į Aljanso darbotvarkę, ir konkrečius darbus šioje srityje.

„Lietuvoje įkurtas Energetinio saugumo centras – praktinis indėlis į NATO pastangas energetinio saugumo srityje ir į išmaniąją gynybą. Tapęs NATO kompetencijos centru, jis teiks įvertinimus, rekomendacijas ir pasiūlymus dėl efektyvių energetikos sprendimų karinėms reikmėms, dalyvaus rengiant švietimo ir mokymo programas, atliks mokslinius, techninius ir akademinius tyrimus. Sveikinu NATO sąjungininkių išreikštą paramą Centrui“, – kalbėjo šalies vadovė.

Kalbėdama apie NATO strateginę partnerystę su Rusija, Prezidentė pabrėžė, jog intensyvėjanti militarizacija Kaliningrado srityje ir pažangiausių „žemė-oras“ ir „žemė-žemė“ tipo raketinių sistemų dislokavimas šiame regione kelia susirūpinimą. Todėl NATO turi užtikrinti patikimą atgrasinimą bei lankstesnę NATO pajėgų sąveiką per bendras pratybas, mokymus ir rotaciją. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat paragino sąjungininkes būti atsargesnes, perduodant karines technologijas arba įrangą trečiosioms šalims.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja NATO vadovų susitikime Čikagoje (lrp.lt vaizdo medžiaga):

Kalbėdama po NATO viršūnių susitikimo Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šiame susitikime Lietuva pasiekė ir įtvirtino visus užsibrėžtus tikslus mūsų šalies ir žmonių saugumui užtikrinti.

Susitikime nutarta neterminuotam laikui pratęsti NATO oro policijos misiją, užtikrintos kolektyvinės gynybos garantijos (kaip numato 5 Vašingtono sutarties straipsnis), patvirtintos priemonės gynybos planams įgyvendinti, nuspręsta, kad priešraketinė gynyba nebus dalijama į sektorius ir NATO šalis gins visavertė, efektyvi ir savarankiška NATO PRG sistema.

„Tai Baltijos valstybėms pats sėkmingiausias ir rezultatyviausias NATO viršūnių susitikimas. Per trejus metus pasiekta tikrai daug. Lietuvos narystė NATO tampa reali ir visavertė. Pagaliau turime aiškias ir konkrečias saugumo garantijas, kad būsime ginami ir apginti. Lietuvos žmonės gali jaustis saugūs”, – pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvirtą paramą oro policijos misijai Baltijos valstybėse išreiškė ir Šiaurės Atlanto taryboje kalbėjęs JAV Prezidentas Barackas Obama. Ši misija NATO viršūnių susitikime įvardyta kaip vienas sėkmingiausių išmaniosios gynybos ir Aljanso solidarumo pavyzdžių. Savo ruožtu, Baltijos šalys paskelbė, kad didina savo įnašą į oro policijos misijos įgyvendinimą.

NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020″ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po 10-ies metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikumo stiprinimo iniciatyvas „išmanioji gynyba” ir „sujungtosios pajėgos”, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. Išmaniosios gynybos iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.

Aljanso narės taip pat aukščiausiu lygiu išreiškė paramą, kad 2010 m. Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras taptų NATO kompetencijos centru, o jo akreditacija būtų baigta kaip galima greičiau.

Susitikime įtvirtintas ir NATO dėmesys stiprėjančiai Kaliningrado militarizacijai. Pasak Prezidentės, NATO yra pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su Rusija, tačiau jis turi būti abipusis. Lietuvos vadovės teigimu, intensyvi militarizacija Aljanso pašonėje prieštarauja pačios Rusijos deklaruojamam siekiui plėtoti strateginę partnerystę su NATO.