Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)

Balandžio 28-29 dienomis Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje jau šešioliktus metus iš eilės bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

Nuo to laiko, kai 1996 metais prie Lenktinio ežero kranto prisiglaudusioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla, pavasario šventė Jorė čia švenčiama kasmet. Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus į šventę kviečia visus norinčius įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti kūno ir sielos galių visiems metams iš pavasarinio Perkūno ir sprogstančių pumpurų.

Balandžio 28 d., šeštadienį, nuo 11 val. romuviai kurs Darną šventvietėje – tvarkys aplinką, pirmąją pavasario žaluma puoš šventinius vartus ir Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpus bei Perkūno šventovę. Po Talkos šventvietėje apeigos persikels į Kulionių apeiginę pirtį. Talkininkai pasitelkę visus Visatos pradus – ugnį, akmenis, vandenį, orą, garą, medį, žemę – pers kūnus, siekdami visiems metams sustiprinti kūno ir dvasios galią.

Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai, kasmetinis Jorės šventėjas, papuošalų meistras Rimantas Ordinas, ne tik pardavinės savo pagamintus baltiškus papuošalus, bet ir kiekvieną norintį pamokins jų gamybos paslapčių. Veiks menininkės Elvyros Teresės Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda. Sutartinių mokyklos vadovė Vėtra Trinkūnaitė švenčiančiuosius mokys sutartinių ir apeiginių Jorės giesmių giedojimo.

„Jorja geras vakaras“, gieda „Kūlgrinda“ ir „Donis“:

Pavakaryje norintys pasigilinti į baltų kultūros esmes, rinksis Molėtų observatorijos salėje, kurioje vyks Baltų kultūros ir religijos mokyklos 5-asis užsiėmimas. Mokykloje paskaitas skaitys mitologas dr. Dainius Razauskas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas.

Vakaro sutemose Konstantino Kosoveco vadovaujami „Ugnies ženklai“ parodys neprilygstamą ugnies aitvarų reginį. Vėliau jau patys jorėnai susikurs šventinį laužą, ir susiradę savo tarpe muzikantus, galės į valias žaisti ir šokti, kol pirmieji tekančios Saulės spinduliai nušvies pirmąja pavasario žaluma sprogstančias lapuočių šakas.

Antrosios šventinės dienos, balandžio 29-osios rytą bus užkaistas didelis apeiginis šventinio viralo katilas, kunkuliuosiantis visą pusdienį, o 11 val. visi apeigų dalyviai susirinks Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ir iš ten darnia eisena lydima apeiginės folkloro grupės „Kūlgrindos“ dainų ir būgnų, žygiuos į Želvų ežero kyšulyje iškilusį Kulionių piliakalnį.

Ten giesmėmis ir apeigomis bus pagerbtas Lietuvos laisvę gynusių karžygių atminimas bei visų iki šiol gyvenusių mūsų protėvių vėlių išmintis ir galia. Kiekvienas pasiryžęs eiti ir tęsti mūsų protėvių pradėtą Tautos kelią  turės progą susirinkusiųjų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje prisiekti ir įsišvęsti į Romuvius.

Vėliau senovės baltų Atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos Tauras“ ir Gyvosios istorijos klubas „Varingis“  kariai sukryžiuos kalavijus ir kariškai pagerbs už mūsų Tėvynę ir gyvybes čia ir kitur kritusių Kulionių pilėnų atminimą.

Paskui užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro visi darnia grandine grįš užkurti šventės aukuro Dangaus šviesulių stebykloje. Čia bus aukojama seniesiems baltų dievams, dėkojama už Visatoje palaikomą gyvybę ir teikiamas pavasarines galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės.

Bus pagerbti ir palaiminti vaikai, gavę Jorės, Jorio, Jorigės, Jorūno, Jorūnės ir kitus pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančius vardus.

Paskui Jorės apeigos persikels į paežerėje stūksančią akmeninę Perkūno šventvietę, čia kiekvienas šventės dalyvis Perkūno šventovei, aukos savo atvežtą lauko akmenį. Akmenys, tariant linkėjimo žodžius šventės dalyviams ir prašant Perkūno galių, bus dedami į pagrindinio šventovės aukuro pamatus.

Paskui visi susikabinę už rankų ir giedodami sutartines šoks apeiginiu ratu aplink Perkūno aukurą. Taip bus įsuktas Perkūno Galių ratas, teikiantis švenčiančiųjų sieloms ir visai mūsų Tautai  sveikatą, gyvybę ir Darną.

Apėję apeiginius ratus, visi kartu, iš visą šventę kunkuliavusio įspūdingo apeiginio katilo, srėbs gardų apeiginį viralą, užsigerdami beržų sula. Paskui prasidės margučių-joručių ridenimas, apeiginis supimasis, šokimas lenton ir, žinoma, dainos ir šokiai.

„Japonai turi plačiai juos garsinančią sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai turime Jorę. Jorė tai metas, kai po žiemos naujam vešėjimo metui kyla gyvybė. Tai trumpas laikas, kai sprogsta lapuočių medžių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma. Esantiems tarp civilizacijos konstrukcijų žmonėms šį nepaprastą virsmą nesunku pražiopsoti. Dažniausiai jis prasideda apie balandžio 23 d. ir trunka keletą dienų. Tuomet vakaro žarose pasislepia Sietyno žvaigždės, pirmą kartą užkukuoja gegutė,  nugriaudi pirmas Perkūnas,  pabunda  gyvybinės galios aplink mus ir mūsų viduje.

Tokiomis dienomis kiekvienam būtina rasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos apsuptyje“, – sako jau 16-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnologas Jonas Vaiškūnas, ir priduria, kad Jorės šventės esmę sudaro sąmoningas bendruomenės įsijungimas į gamtos prisikėlimo vyksmą, kuomet visus apjungianti ir suvienijanti  dieviška gamta mums patiki savo galia – Jorę.

Lietuvos Romuva kiekvienais metais paskutinį balandžio savaitgalį švęsdama Jorės šventę senu protėvių papročiu pradeda Naujuosiu metus.

Jorės šventės dienotvarkė

Pirmoji Jorės diena

Balandžio 28 d., šeštadienis

11-16 val.  Talkos apeigos šventvietėje ir ant Kulionių piliakalnio (vadovauja Molėtų Romuva); Baltiškų papuošalų gamyba ir kiti amatai (Etnografinėje sodyboje); Elvyros Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda (Etnografinėje sodyboje)

Tvarkome šventės vietą. Grėbiame pernykščius lapus. Renkame pirmąją pavasario žalumą (jorę) ir puošiame šventinius vartus, stebyklos stulpus, aukurą. Tvarkome Perkūno šventovę. Tvarkydami šventinę erdvę kuriame Darną aplinkoje ir savo viduje. (Pageidautina, kad pasiimtumėte savo įrankius: grėblį, kirvuką, peilį).

16-20 val. Apeiginė pirtis Talkos apeigų dalyviams (Kulionių kaime, vadovauja PPP nariai); Baltiškų papuošalų gamyba ir kiti amatai (Etnografinėje sodyboje); Elvyros Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda (Etnografinėje sodyboje)

Talkininkai periasi apeiginėje pirtyje. Visi Visatos pradai – ugnis, akmuo, vanduo, oras, garas, medis, žemė teikia dieviškąsias Galias mūsų dvasiai ir kūnui.

17-18 val.  Sutartinių mokykla (Etnografinėje sodyboje, vadovauja Vėtra Trinkūnaitė)

Visi norintys kviečiami pasimokyti svarbiausių Romuvos apeiginių giesmių – sutartinių.

19-22 val. Penktasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas (Molėtų observatorijos salėje, Vadovauja Krivis Jonas Trinkūnas, Lietuvos Romuva).
Dalyvaus: dr. Dainius Razauska, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas.

22 val. Vakaronė (Etnografinėje sodyboje, vadovauja savanoriai)

Dainuojame, šokame…  atsivežkite savo muzikos instrumentus bei gerą nusiteikimą ir galėsite pasilinksminti bei palinksminti save ir kitus.

Antroji Jorės diena

Balandžio 29 d., sekmadienis

10.30 val. Didžiojo apeiginio Viralo katilo užkaitimas (Perkūno šventovėje, Vadovauja Aldona Pranckėnienė)

Seniausias aukojimas – bendros vaišės su į šventę iškviestais svečiais, protėviais ir Dievais. Didysis aukų katilas verda visą šventę, sugerdamas mūsų mintis ir linkėjimus, mūsų šventinę nuotaiką ir viltis… vėliau semsimės iš jo ir gausime daugiau nei davėme.

11 val. Sueiga Senovinėje Dangaus šviesulių stebykloje. Vaidilos prakalba. Romuvos Krivio sveikinimas (Vadovauja Molėtų Romuva)

Ateinama pasipuošus tautiniais rūbais. Jei jų neturite, tai  dėvėkite bent senovinį papuošalą (juostą, apyrankę, segę ar kt.). Protėvių  ženklai neregimomis gijomis susieja mus su  Galiomis iš Amžinųjų Aruodų.

11.30 val. Šventinė eisena į Kulionių piliakalnį (Vadovauja Lietuvos Romuva ir apeiginė folkloro grupė „Kūlgrinda“)

Giesmės: „Kūlgrinda“, „Gilė“ ir kiti kas atvyks ir valios prisijungti. Iš Dangaus stebyklos darnia eisena, giedodami eisime į Kulionių piliakalnį  susitikti su protėviais, sujungti dabartį su būtove…  Turėkite savo krašto ar bendrijos vėliavą. Vėliava įkūnija Vėlių Galybę.

12 val. Apeigos piliakalnyje skirtos protėvių Lietuvos kūrėjų ir gynėjų pagerbimui. Įšventimas į Romuvius. Lietuvos Karžygių pasirodymai. (Vadovauja Lietuvos Romuva ir apeiginė folkloro grupė „Kūlgrinda“). Protėvių giesmės: „Kūlgrinda“, „Gilė“ ir kiti kas atvyks.

Protėvių,  gynusių mūsų laisvę ir tikėjimą, krauju persisunkusiame šventkalnyje dėkosime protėvių vėlėms, kad esame lietuviais, kad gyvi, kad turime savo žemę, kalbą, savo būtovę, savo tikėjimą. Skambės senosios giesmės, žvangės karžygių kalavijai, pasiryžusieji tęsti protėvių pradėtus darbus tars priesaikos žodžius… Tebūnie Darna! (Turėkite žvakių – protėvių vėlių pagerbimui. Pasiryžę įsišvęsti į romuvius – turėkite apsisprendimo ženklą: segę, apyrankę, juostą, žiedą, pakabutį, – kuris taps jūsų stiprybės, išminties ir sėkmės ženklu palaimintu protėvių).

14 val. Aukuro įkūrimas Dangaus stebykloje. Apeigos skirtos didiesiems mūsų Dievams: Gabijai, Žemynai, Perkūnui, Praamžiui. (Vadovauja Lietuvos Romuva ir apeiginė folkloro grupė „Kūlgrinda“). Giesmės: „Kūlgrinda“, „Gilė“ ir kiti kas atvyks.

Jorė – diena kai Aukštėjo galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visą perkūnydamas naujo vešėjimo metui. Visi kartu gamtos prieglobstyje priimsime Dangaus ir Žemės dovanas sau ir savo artimiesiems. 

14.30 val. Joriukų palabinimas (Vadovauja Krivis JonasTrinkūnas)

Joriukus (vaikus turinčius vardus su šaknimi Jor- Jar-).kviečiame į rato vidų. Visi susirinkusieji eina keliais ratais apie Stebyklą į priešingas puses, giedame „Tu žilvitėli, žalias medeli“.

14.40 val. Akmenų aukojimas Perkūno šventovėje (Vadovauja Molėtų Romuva, Jonas Vaiškūnas)

Vienas paskui kitą iškilmingai aukosime Perkūno šventovei atvežtus akmenis. Kiekvienas pasakys žodį – iš kur akmuo atkeliavo, tars linkėjimus.  Krivis įšventins paaukotuosius akmenis.

15 val. Šventinio Jorės viralo ragavimas. Suneštinės Vaišės, Joručių ridenimas. Jorės kiaušinienės kepimas. Supimasis. Šokimas lenton. (Vadovauja Molėtų Romuva)

Pievoje palei Perkūno šventovę pasitiesime savo staltieses, išdėliojame atsivežtas vaišes. Iš apeiginio Katilo ragausime šventinį viralą. Savo atsivežtu maistu vaišinsime vieni kitus. Tai ką  šiandien pasiūlysi  kitam – rytoj  atgausi su kaupu ir Skalsa.

15.30 val. Linksmybės darnoje su atgimstančia gamta. Šokiai. Žaidimai. (Vadovauja savanoriai)

Dainos, šokiai, muzika ir žaidimai.     Toliau vaišinamės suneštinėmis vaišėmis, ridename Joručius. Supamės sūpuoklėmis. Šokame lenton. Kepame kiaušinienę. Šokame ir dainuojame ant pirmosios žalumos.

 20.00 val.  Saulės palydėjimas.

Kantriausi palydės Jorės Saulę. Pasisems dangiškų Galių iki kitos Jorės.

Kai Jorė apgaubs žemę, medžius, gyvulius ir žmones, kai naujam vešėjimo metui sukils visi gyvybės syvai ir galios, kartu įsiliesime į naują gyvybės vešėjimo ratą. Tebūnie mūsų ir jūsų kelionė sėkminga, būkime stiprūs ir sveiki, ryžtingi ir sumanūs. Tebūnie Darna!

APEIGOMS TURĖKITE  
1.    Savo valstybės, krašto, savo bendrijos vėliavą (politinių partijų vėliavas paliekame namuose).
2.    Akmenį(is) iš Jums brangių vietų, skirtą(us) Perkūno šventovei.
3.    Žvakių (1- Perkūno šventovei, 2-Protėvių vėlėms Kulionių piliakalnyje).
4.    Margučių ridenimui, kiaušinių – kiaušinienei…
5.    Žalvarinį papuošalą – įšventimui į Romuvius.
6.    Gėrimų ir maisto suneštiniam šventiniam stalui.
7.    Lėkštę ir šaukštą apeiginiam viralui valgyti.

NAKVYNĖ
Dėl nakvynės iš anksto užsisakykite:
Observatorijoje 8-383 45444
Arlausko A. sodyboje 8-612 67349
Michailino V. sodyboje 8-687 10795
„Santa Barbara“ viloje 8-671 70995

Jei nebijote šalnų galite nakvoti nemokamai Etnografinėje sodyboje savo palapinėse.

Daugiau žinių: 8-682 14559 (Etnografinė sodyba, Kulionių k., Molėtų r.).
Norintys dalyvauti Baltų kultūros ir religijos mokykloje registruojami tel. 8-676 74057, inija@romuva.lt

Jorės šventės lankstinukas [pdf]
Jorės plakatas [A3, pdf]

Kaip rasti šventimo vietą – Etnografinę sodybą ir Dangaus šviesulių stebyklą?

LAUKIAME JŪSŲ ATVYKSTANT!