Balandžio 3 d. Seimo nariai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas, remdamiesi Seimo statuto 78 str. 12 punktu, įteikė kreipimąsi Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl jų teisių, nustatytų Seimo statute, pažeidimo.
Kreipimesi teigiama, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymas Seimo kovo 29d. rytiniame posėdyje išbraukti iš tos dienos darbotvarkės projekto „Seimo diskusiją dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 d. Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos teisėsaugoje“ ir Seimo narių daugumos balsavimas pažeidė Seimo statuto 92 str. 4 dalyje nustatytą Seimo narių teisę į „diskusiją dėl ypač svarbios problemos“.
Seimo narių G.Songailos ir R.Kupčinsko teigimu, pirmininkaujantis Seimo posėdžiui ir Seimo dauguma „negali gniaužti Seimo narių mažumos teisių į diskusiją“, kurias nustato Seimo statutas.
Jeigu Seimas daugumos balsavimu tokią diskusiją iš tikrųjų galėtų išbraukti iš posėdžio pradžioje tvirtinamo dienos darbotvarkės projekto, tai Seimo statuto 94 str. nustatytos Seimo narių teisės dėl privalomo įtraukimo į Seimo dienos darbotvarkę negalėtų būti užtikrintos ir „neturėtų jokios prasmės“.
Jų manymu, Seimas daugumos balsavimu gali atmesti bet kokius projektus ar siūlymus, tačiau negali neįtraukti klausimo į dienos darbotvarkę tais atvejais, kai Statute yra nustatytos aiškios privalomo įtraukimo į darbotvarkę sąlygos ir kai šios sąlygos yra įvykdytos.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo Seimo narį Gintarą Songailą, kad komisija šį kreipimąsi apsvarstys kitą trečiadienį, balandžio 11 dieną.
____________________
Skelbiame kreipimosi tekstą:
Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimasis dėl jų teisių, nustatytų Seimo statute, pažeidimo
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
Vilnius, 2012-04-03
Pagal Seimo statuto 92str. 4d. nustatyta, kad daugiau kaip 1/10 visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos.
Š.m. kovo 27d. dvidešimt dviejų Seimo narių raštišku reikalavimu į kovo 29d. rytinio posėdžio darbotvarkę reikalavome privalomai įtraukti 30min. trukmės diskusiją „Seimo diskusija dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23d. Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos teisėsaugoje“ (reikalavimo nuorašą pridedame).
Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymu prasidedant kovo 29d. rytiniam posėdžiui iš tos dienos darbotvarkės projekto Seimo balsavimu ši Seimo diskusija buvo išbraukta. Taigi, Seimui tvirtinant darbotvarkę, Seimo diskusija į ją privalomai nebuvo įtraukta, nors tokią pareigą nustato aukščiau minėtas Seimo statuto straipsnis. Mes manome, kad tokiu būdu – privalomai neįtraukiant klausimo (diskusijos) į Seimo dienos darbotvarkę – buvo pažeistos Seimo narių teisės, kurias nustato Seimo statutas, todėl, remdamiesi Seimo statuto 78str. 12 punktu, prašome šį pažeidimo atvejį apsvarstyti ir pateikti motyvuotą išaiškinimą, ar Seimas savo balsavimu gali privalomai neįtraukti į darbotvarkę klausimo (diskusijos dėl ypač svarbios problemos), jei Seimo rašytinį reikalavimą pasirašė daugiau kaip 1/10 visų Seimo narių.
Atkreipiame komisijos dėmesį į tą faktą, kad Seimo dienos darbotvarkės projektas virsta Seimo dienos darbotvarke tik po to, kai Seimas ją patvirtina. Todėl bet kokie paaiškinimai, kad Seimo narių rašytinis reikalavimas esą buvo patenkintas, įtraukiant diskusijos klausimą į darbotvarkės projektą, neatitinka 92str. 4 dalies reikalavimų. Į Seimo dienos darbotvarkę diskusija įtraukta nebuvo.
Mes manome, kad Seimo balsavimu iš darbotvarkės projekto diskusijos klausimo nebuvo galima išbraukti, kitaip neįmanoma būtų įgyvendinti Statute nustatytos „privalomo įtraukimo“ į darbotvarkę teisės. Daugiau 1/10 Seimo narių statutinė teisė negali būti paneigta Seimo daugumos balsavimu. Motyvas, kad Seimas savo daugumos balsavimu gali nuspręsti ar pakeisti „bet ką“ yra nepagrįstas, nes Seimas dėl privalomo įtraukimo į darbotvarkę teisės jau apsisprendė, priimdamas Seimo statutą. Seimas ir pirmininkaujantis Seimo posėdžiui privalo laikytis Seimo statuto reikalavimų ir neturi jokios teisės gniaužti Statute nustatytų Seimo narių mažumos teisių į diskusiją.
Seimas daugumos balsavimu gali atmesti bet kurį teikiamą teisės akto projektą, siūlymą dėl komisijos sudarymo, dėl referendumo iniciavimo ir pan., gali balsuoti dėl pertraukos pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijose, bet negali privalomai neįtraukti klausimo į darbotvarkę, kai yra išpildyti reikalavimai pagal Statuto 92 straipsnį, kitaip toks straipsnis iš viso neturėtų jokios prasmės. Prašome išaiškinti, ar Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos kovo 29d. siūlymas balsuoti dėl diskusijos išėmimo iš tvirtinamos Seimo dienos darbotvarkės galėjo būti teikiamas balsavimui ir ar tokio siūlymo teikimas balsavimui nepažeidė Seimo statuto 92str. 4 dalies, kuri nustato aiškias privalomo įtraukimo į Seimo dienos darbotvarkę sąlygas. Taip pat prašome pateikti kitų komisijai žinomų faktų iš šios Seimo kadencijos ar buvusių kadencijų, kai „diskusija dėl ypač svarbios problemos“ būtų privalomai neįtraukta į Seimo dienos darbotvarkę po to, kai tokį rašytinį reikalavimą kitam Seimo posėdžiui pasirašė daugiau kaip 1/10 visų Seimo narių.
Seimo nariai – Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas
Skaitykit Laisvą lakraštį:
Geras straipsnis:
Konservatoriai ir socialdemokratai mūru stojo už pedofilus
Nusigyventa lig to, kad Lietuvoje kas kelintas yra vos ne pedo filas arba krikš. čionis.
Visa tai – nedamušti bandiūgos.
O songailoms su kupčinskais derėtų pabūti už seimo ribų, kad suprastų, jog nėra ko kišti snapo į sritis, apie kurias neturi nei žalio supratimo.
Džiaugiuosi, kad dar yra principingų Seimo narių.
Kupčinskas — skučienės pusbrolis, todėl ir neriasi iš kailio, blynų nori prisišvampti gaudagrašys. O buvo taip: prieš dvejus metus atliktas tarnybinis patikrinimas nustatė, kad Panemunės policijos komisariato pareigūnai iš pat pradžių neteisėtai išdavė pažymą dėl tvirkinimo mergaitės tėvui, kuris siekė atsiimti savo vaiką iš jį palikusios sugyventinės. Būtent remdamasis šia pažyma po penkių dienų teismas apribojo motinos valdžią. Komisariato viršininko ir tyrėjos bylą teismas iš esmės pradėjo nagrinėti tik dabar.
Verta susimastyti. Manau, kad sveiko proto žmonės supranta, kad mergaitę negalėjo tvirkinti nei vienas svetimas vyras. Kas prasidės su gerai žinomu Garliavos nusikaltėlių vadeivos dukterim, juo labiau teisėjai, patarėjai. Tą darė tik tikras tėvas. … mergaitė pusę metų miegojo su tėvu vienoje lovoje. Toks žmogus kaip Kedys nieko nemylėjo išskyrus save. Priklausomas nuo narkotikų, alkoholio ir sekso tvirkino jis mergaitę, gulėdamas vienoje lovoje, tuo pačiu ir keršydamas Laimai. Kai mergaitė pradėjo kartoti išmoktas pamokas, jis išsigando, pradėjo mėtyti pėdas, reikėjo mergaitę priversti galvoti, kad tai darė kiti. Todėl pedofiliški kliedesiai jai buvo kalami ir tebekalami jai į galvą, kad ji visai išprotėtų. Todėl ji niekur neišleidžiama ir kedžiai geriau patys padvės ar nužudys mergaitę nei ją paleis į laisvę. Turėtų būti gėda tiems violetiniams patvoriniams, buduliams, kad dėl kąsnio numesto Venckienės negaila jiems mažos mergaitės ir kaip alkanų šakalų gauja trokšta kraujo.