Sveikata, jaunystė, grožis pagal Vydūną

Žvelgiant į Vydūno gyvenimo kelią ir patirtus, įveiktus sunkumus iškyla herojaus paveikslas. Pasak psichologės G.Gudaitės, herojus yra „drąsus ir galingas, kantrus, ištvermingas, neprarandantis vilties ir tikėjimo. Jis pasikliauja aukštesniųjų valia, kad tie išbandymai neišvengiami.

Konkretus žmogus tiek daug įveikti negali, tačiau herojus jau gimdamas yra nepaprastas“. Anot Vydūno, pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga – atskleisti savo esmę, tiksliau – leisti jai atsiskleisti, nesvarbu, kaip ją vadinsime: savastimi, tikruoju Aš, tikruoju žmoniškumu ar dieviškumu.

Viskas, kas svarbiausia ir švenčiausia, yra pačiame žmoguje. Žmogus – lyg mikrokosmosas, tarsi mažai dar pažintas atomas, kuris turi savo branduolį, ir neįspėjamai didžią jame slypinčią energiją, ir tik jam būdingą įvairių dalelių skriejimo kryptį bei trajektoriją, greitį… Ir vertybės, ir jų hierarchija, ir gyvenimo tikslas bei valia jį realizuoti slypi tame pačiame branduolyje. Vydūno manymu, tik savąją esmę skleisdamas, save patį, savąjį žmoniškumą apreikšdamas žmogus tampa išmintingas ir taurus, darnus ir sveikas, jaunatviškas ir žavus, veiklus ir kūrybingas, talentingas ir genialus…

Skaitant Vydūną taip ir norisi pakviesti jaunus žmones įsiklausyti į jo žodžius, ką jis sako apie asmenybę, jos ugdymą, gyvenimo būdą, vertybes, jaunystę, grožį ir sveikatą. Norisi dar ir dar kartą pasakyti: „Reikia išmokti sveikam išlikti“.

Prisiminkime ką rašė Vydūnas daugiau, kaip prieš aštuoniasdešimt metų. Jo domėjimosi sričių įvairovė tiesiog stebina, o mintys aktualios ir mūsų dienomis.

Sveikata. Jaunumas. Grožė. ( 1928 m. gruodžio 14 d.Tilžė, Vydūnas). Knygoje Vydūnas aprašė sveikatos kilmę, žmogaus asmenybę ir sveikatą, sveikatos griovimą, kūno priežiūrą ir aplinką, kvėpavimą, mitimą, gimimą, jausmų-minčių, dvasios-sielos sveikatos palaikymą. Šiuo kūriniu autorius norėjo parodyti, kaip jis pats iš mažų dienų silpną savo sveikatą stengėsi stiprinti. Informacijos ieškojo, studijuodamas įvairiausius mokslus ir amerikiečių, vokiečių, švedų, šveicarų bei kitų mokslininkų raštus ir knygas.

Keletas minčių ir patarimų

„Visų žmonių yra pageidaujama vien kartu sveikata, jaunumas, grožė. Taip glaudžiai jos sujungtos, kad sunku būtų vieną atskirti nuo kitos. Tarsi trys spinduliai vienos žvaigždės. Kas jų vienos nori, turi norėti ir kitų. Su sveikata jaunumas ir grožė žmogui savaime tenka. Todėl sveikata ir yra laikoma pačiu žmogaus amžiaus lobiu ir brangumynu. Jis kaip tik ir dėsto, kuriuo būdu mums tenka sveikata, jaunumas, grožė ir kaip šiuos žmogaus amžiaus laimintojus galima išlaikyti. „Sveikata yra stačiai jaunatvės esmė!“, todėl kas sveikas, tas ir jaučiasi jaunas.“

„Iš tikrųjų patys gyvenimo įstatymai daro viską, kad išliktų žmogaus sveikata. Žmogui vien reikia saugotis, jiems nenusižengti. Ir tai turėtų būti pirmasis jo rūpesnių dalykas.“
„Nedaug yra išmintingų žmonių. Todėl paprastai ir įvairiausios jėgos, tik ne išmintis reiškiasi iš to, ką žmonės daro. Tūluose viršų turi beveik vien geiduliai, tūluose vėl – protas. Kai geiduliai valdo žmogų, kad gyvena, kaip nėra žmoniška“.

Vydūnas rašo, kad protas niekuomet nebuvo taip lavinamas kaip šiandien. Jis labai darbštus. Stengiasi gaminti visokių gėralų, valgių ir kita ko, kas būtų skaniau. Taip vartojamas dažniausiai alkoholis, nikotinas, morfijus, kokainas, saldainiai ir t. t. Visa tai skanu, malonu. Tačiau visi šie dalykai griauna kūną, trukdo žmogaus asmenybės gyvenimą, naikina sveikatą. Todėl mūsų laikais žmonės serga dažniau negu seniau.

„Dargi patys žmonės, santykiaudami su viens kitu, vienas kitą sargdina. Kiek suserga beragindami nors vieną „burnelę išmesti“, kąsnelį suvalgyti. O kūnui tai nebuvo reikalinga, bet priešingai – kenksminga. Bloga nemanant, norėta širdingumą parodyti. Bet išminties tame nėra. Kad bent proto būtų. Jis jau daug reikštų.“

„Toliau žmonės vienas kitą žemina, liūdina, vienas kitam sukelia visokius rūpesnius. O visa tai griauna sveikatą. Bet ne vien kitam, bet ir sau pačiam. Kaip sakoma „kraują gadina“ ir sau kenkia. Mat kiek maža bėra proto sveikatai išlaikyti.“

Vydūnas apie kūno prižiūrėjimą

„Žmogaus kūno mitime yra trys dalykai, kuriais žmogus turėtų rūpintis. Tai maisto suteikimas kūnui, maisto suvartojimas kūne, nebereikalingo išmetimas. O jau pirmame uždavinyje mūsų laikų žmogus suklumpa. Žmonės per daug, per dažnai ir per daug viso ko valgo. Žmonės stačiai žudo save maistu. Nevalgykime daug ! Valgykime žmoniškai ! Be galo tai svarbu. Ir kalte įkalti reikėtų tai žmonėms.“

…„Metų laikai ir mitimas. Gyvenimas eina su laiku. Koks laikas, toks ir gyvenimas. Jam palaikyti laikas atneša, kas gyvenimui reikalinga. Gyvybė prasilaužia augmenijoje. Todėl augmenija ir suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir jis tinkamiausias tam laikui, kurį augmenija jį atneša. Ir imdami maistą iš augmenijos, turime į tai atsižiūrėti. Rudenį augmenija žmogui visa ko teikia. Čia lengva bus pasirinkti, kas tinkama. Tik nereikėtų tas dovanas darkyti ugnimi. Daržovės, vaisiai skaniausi, kai juos duoda gamta. Ir tada pasivalgykime!..“

…„Labai žalinga yra tarp valgymo valandų šį tą dar kišti į burną. Nebereikalingas materialas žarnose guli, pūva ir kraują nuodija. Kūnas nebesivalo. O aišku, kad tai labai kenkia sveikatai. Ir visas jo atrodymas tai apreiškia: žmogus sensta ir praranda savo grožę. Kurs rūpinasi sveiku kūno apsivalymu, tas žymiai jaunėja ir grožėja…“

…„Su saldumu atsargiai! Baltasis cukrus gadina kūną. Jam virškinti reikia visokių materialų, kurie iš kūno traukiami. Ir taip dantys ir kaulai gadinami. Labai svarbu sveikatai, kad kūne būtų daugiau šarmų negu rūgščių. Visi grūdai įneša į kūną daugiau rūgščių, visi žalumai, lapai – daugiau bazių. Mėsa, kiaušiniai, taukai gamina kūne daug rūgščių. Šaknys (daržovės, kurios žemėje auga, kaip morkai ir kiti), bulvės, augmenų stiebai, lapai, svogūnai ir uogos turi daugiau bazių. Šios druskos labai reikalingos…“

Kvėpavimas. …„Nuolatinis kvėpavimas yra stačiai kūno gyvumo ir gyvenimo pagrindas. Kvėpavimu kūnas lyg semte semia iš gyvybės jūros sau gyvybės ir tąja gaivina savo ir mažiausias daleles – turėtų jas gaivinti. O to dažnai nėra. Kaip reikia kvėpuoti? Paprastai nebekvėpuojama užtenkamai. Žmonės vos kiek pildo plaučius oro. Ir dažnai maža rūpinasi geru oru. Todėl mokykimės kvėpuoti!…“

„Be oro, kaip sakėme, vanduo labai svarbus valgomas geriamas dalykas. Juo reikia rūpintis pirmiau, kad žmogus nori statytis namus. Niekuomet nereikėtų gerti vandens iš upių, ežerų, duburių, kur suplaukia ar supilami visokie nešvarumai…“

Apie jausmų ir minčių prižiūrėjimą

„Žmogaus menkumas reikšminasi visu tuo, ką jis mąsto, sako, daro, kaip jis gyvena, kaip jis elgiasi ir kaip jis santykiuoja su kitais žmonėmis, kaip jis pasitinka visą savo aplinką. Menkas žmogus yra be tikro minčių ir jausmų gyvatos gyvumo. Žmogus nebėra nešamas gamtos taip kaip augmenys ir gyvuliai. Jis paveikiamas savo paties darbu, elgesiu, kurie atspindina iš aplinkos. Žmogus pats savo gyvenimu save žadina arba migdina, gyvina arba marina, jaunina arba sendina, grožina arba bjaurina…“

Apie dvasią – sielą

„Norėdamas sveikas būti, žmogus būtinai turi gyventi protingai ir išmintingai. Išmintingas yra, kurs gyvena žmoniškai. Tada jis visą savo gyvenimą tvarko iš esmės, iš dvasios – sielos. O tai yra vyriausios sveikatos pagrindas.“

Pirmiausia siela turi būti sveika. Sveika siela, net nesveikame kūne gali padaryti stebuklus, nes siela įveikia negalias. Turi stiprinti savo dvasinį pradą, harmonizuoti visas būsenas tiek fizines, tiek dvasines. Vydūnas mums davė netradicinių patarimų: sveikatą pirmiausia reikia išsaugoti, o norint išsaugoti reikia sveikai gyventi, sutvarkyti minčių, emocijų pasaulį, rūpintis savo kūnu, o ne jį nuvarginti, tenkinant malonumais. Kūnas pats susitvarko, jeigu tik įsiklausoma, ko jam iš tiesų reikia. Mes kūnui maisto duodame ne pagal jo pageidavimus, o ką siūlo jausmai – geismai, gyvuliškieji instinktai, kurie žmoguje yra pagedę, palyginus su gyvūnijos pasauliu. Žmogus prisigalvoja visokiausių dalykų, kulinarai stengiasi maistą gaminti kuo įmantriau, gražiau, skaniau pateikti, vilioja reklamomis…

Vydūnas ypač pabrėžė: reikia daryti viską, kad nereikėtų gultis į ligoninę. Jo idėjos grįstos ilgaamže įvairių tautų patirtimi – ne tik indiškąja, bet ir vakarietiška. Jis priėmė tą patirtį ir sau pritaikė. Buvo kandidatas į mirtininkus, nuo pat jaunystės, kaip ir jo amžininkai – Jonas Biliūnas, Julius Janonis, Vincas Kudirka. Vydūnas sirgo džiova, bet nenuėjo paskui juos, o išgyveno dar daugiau kaip pusę šimtmečio ir sulaukė garbaus amžiaus. Jis įrodė, kad žmogus su savimi gali padaryti stebuklus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Sveikatos mokyklos informacija