Kovo 14 d. Seime Tautininkų sąjunga kartu su Valstiečių ir žaliųjų partija surengė konferenciją „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“. Renginyje dalyvauti buvo pakviesti naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) šalininkai ir priešininkai, atsakingų už šio projekto įgyvendinimą institucijų vadovai, visuomeninių, verslo organizacijų, profesinių sąjungų atstovai, Seimo nariai, energetikai, ekonomistai ir žurnalistai. Siekta gauti išsamius atsakymus į klausimus, kurie kyla svarstant šį milžiniškų finansinių lėšų (beveik du metiniai Lietuvos biudžetai) reikalaujantį projektą, už kurį artimiausiu metu turi balsuoti Seimas.
Deja, atsakingų už VAE statybą institucijų atstovai, kaip ir ne kartą anksčiau, konferencijoje nepasirodė, dalis mokslininkų, pasisakančių už VAE, dalyvauti konferencijoje atsisakė, tačiau VAE priešininkai noriai dalyvavo konferencijoje, kurioje galėjo atskleisti savo poziciją, kuri žiniasklaidai, jų nuomone, kaip ir pati VAE statyba, nelabai rūpi.
Tai patvirtino ir ši konferencija. Nors ir buvo žurnalistų, tačiau daugumos didžiųjų žiniasklaidos priemonių atstovų nesimatė. Prieš pat konferenciją paaiškėjo, jog tiesioginės transliacijos iš Seimo, kaip buvo žadėta, nebus dėl „techninių kliūčių“, o Seimo kanceliarija atsisakė apmokėti vertimo išlaidas. Kadangi į konferenciją jau atvyko svečiai iš JAV, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rusijos, Seimo nariai nutarė vertėjų paslaugas apmokėti patys iš savo kišenės.
Pirmasis pasisakė Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila: „Mūsų konferencija – klausimų, į kuriuos dar nėra aiškių atsakymų, uždavimas“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad toks svarbus ir iki šiol brangiausias Lietuvai projektas nesulaukia diskusijų, o „net noras diskutuoti šia tema kartais sutinkamas kaip noras pakenkti“.
,,Deja, tenka išgirsti, kad tie, kurie prieš atominę elektrinę (…) yra prieš energetinę Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė jis. Energetinės nepriklausomybės klausimas yra vienas svarbiausių tautininkams. ,,Mes ir užduodame klausimą, ar atominė elektrinė susijusi su energetinės nepriklausomybės įtvirtinimu, ar yra tik energetinės nepriklausomybės pakaitalas“, – sakė G. Songaila ir pakvietė specialistus pareikšti tuo klausimu savo nuomonę.
Nepriklausomybės akto signataro Algimanto Sėjūno nuomone, naujosios VAE reaktorius yra per didelis ir dar labiau pririš Baltijos šalių energetinę sistemą prie Rusijos, kuri vienintelė galės užtikrinti avarinį rezervą. Energetinės nepriklausomybės jis siūlė siekti vystant atsinaujinančią, vietinę žaliavą naudojančią energetiką.
Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad Lietuva beveik neišnaudoja savo vietinių išteklių energijai gauti. Lietuvos miškuose kasmet supūna 98% medienos (kelmų, šakų ir pn.) – tai yra blogiausias rodiklis Europoje. Panaudojus vien medienos atliekas ir šiaudus, nedarant žalos dirvožemiui, galima užsitikrinti energetinį saugumą ir mažesnes šildymo bei elektros kainas bei įdarbinti daug žmonių kaimo vietovėse, iš kurių dėl darbo vietų stygiaus daugiausia emigruojama. Statyti pvz., 5 MW elektrinę, naudojančią biomasę, nereikia valstybės garantijų, kaip atominei elektrinei, nes bankai noriai tam skolina, kadangi tai komerciškai greit atsiperkantis projektas. Lietuvos energetinę nepriklausomybę, jo nuomone, užtikrintų tokių nedidelių, vietinius išteklius naudojančių elektrinių tinklas.
Po to, kalbėjęs Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto garbės narys, atominės energetikos ekspertas Saulius Kutas pasisakė už VAE statybą ir teigė, kad paskaičiuoti kokios bus elektros bei žaliavų, iš kurių gaminama elektra, kainos 2020 m. yra neįmanoma, todėl siūlė, statant VAE, į tokius skaičiavimais neatsižvelgti bei pavadino atominę energetiką pačia saugiausia, saugesne negu automobilių transportas. Tai sukėlė audringą svečio iš Prancūzijos Kamargo Korea (Camargo Correa) pasisakymą. Sutikęs, kad avarijos atominėse elektrinėse įvyksta rečiau, jis atkreipė dėmesį, kad tų avarijų pasekmės yra nepalyginamai sunkesnės. Po Fukušimos AE avarijos gyventojai turėjo palikti savo gyvenamąsias vietas ir jau dabar aišku, kad dalis niekada nebegrįš į žemes, kuriose kartų kartomis gyveno jų protėviai. Nedaug truko, kad būtų tekę evakuoti visą Tokiją, esantį netoliese, o jame 20 mln. gyventojų! Nors po Černobilio avarijos jau praėjo 26 m., gyventojai iki šiol dėl radiacijos negali ten sugrįžti. AE avarijos pasekmės tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, gali grėsti pačios valstybės egzistavimui ir pavadino AE palyginimą su automobilių transportu beprotišku.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys Algirdas Jaruševičius paneigė VAE šalininkų visuomenei skleidžiamus mitus, kad, neva:
1) Lietuvoje trūksta energetinės galios, nors iš tikrųjų Lietuva ir šiandien jos turi 1,5 karto daugiau negu reikia;
2) VAE užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nors iš tikrųjų ji dar labiau pririš ją prie Rusijos energetinės sistemos, kadangi avarinės galios rezervą galės užtikrinti tik Rusija;
3) VAE gamins pigią elektros energiją, nors iš tikrųjų net optimistiniais paskaičiavimais tokio energijos savikaina bus 30 ct. už kWh, o vartotojui – dar didesnė;
4) VAE yra saugi ir draugiška aplinkai, nors iš tikrųjų siūlomas reaktorius yra morališkai pasenęs, kelia klausimus dėl techninio saugumo, o japonai – slepia objektyvią informaciją apie jį, kaip ir apie Fukušimos avariją;
5) VAE priešininkai esą tarnauja priešiškiems kaimyninės valstybės, GAZPROM, ROSATOM interesams, nors iš aukščiau paminėtų faktų ir konferencijos išvadų aiškiai matyti, kad yra kaip tik atvirkščiai. Tos pačios korumpuotos politinės jėgos jau du dešimtmečius sabotuoja suskystintų dujų terminalo statybą, nieko nepadarė, kad Lietuva būtų nepriklausoma nuo vieno dujų tiekėjo, niekas nepadaryta ir nedaroma, kad Lietuvos elektros energetinė sistema būtų sinchronizuota su Vakarų Europos kontinentiniais tinklais.
Savo pasisakymą A.Jaruševičius baigė žodžiais: „VAE statybų projektas yra panašus į LEO LT aferą, kuris kaip vėžinio auglio metastazė ant Lietuvos kūno iškilo pavidalu naujo darinio, turinčio akivaizdžių korupcijos požymių. VAE statyba ir darbinė veikla planuojama mažiausiai 70-čiai metų. Iškils ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo ir laidojimo problema – tūkstančiams metų.
Todėl naujos VAE statybos reikalingumo klausimą privalo spręsti neutralūs specialistai ir visuomenė, bet ne vienadieniai politikai.“
Žaliosios politikos instituto prezidentą Liną Balsį papiktino A. Sekmoko bandymas klaidinti Lietuvos žmones, teigiant LR Energetikos ministerijos tinklalapyje, kad Europos Komisijos ir Energetikos komisaras Giunteris Etingeris (Günther Oettinger) žada paramą VAE. Pats paskambinęs į G.Etingerio sekretoriatą, per 15 min. jis gavo atsakymą, kad ES pozicija nesikeičia, ji remia atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią energetiką ir atominių elektrinių uždarymą. Atominė energetika yra kiekvienos šalies reikalas, todėl VAE statytojai negaus ES lėšų jos statybai. ES gairėse (EU Energy roadmap 2050) numatyta, kad „didžiausią efektą ES ateities energetikai duos energijos naudojimo efektyvumas bei atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra. AEI pagamintos elektros energijos dalis, vien tik pagal efektyvumo didinimo, taupymo planus turi siekti 65 %, o pagal tikslinių investicijų į šias technologijas planus, AEI pagamintos ir suvartotos elektros dalis sieks net 97 %.“ Pvz., Vokietija perka žemės plotus Š.Afrikoje ir stato ten saulės elektrines, ketindami artimiausiu metu taip pagaminti 15% visos ES suvartojamos elektros energijos. Taigi, matome, kad Lietuva eina priešinga kryptimi negu ES.
Pagal naujas taisykles, eksportuoti į trečias šalis savo branduolinių atliekų nebegalima, jei tose šalyse tokių saugyklų nėra. L.Balsys atkreipė dėmesį, kad kol kas pasaulyje, išskyrus Rusiją, nėra specialių giluminių radioaktyvių atliekų laidojimo vietų. Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA) net nėra gavusi užduoties surasti vietą, kur jas Lietuvoje būtų galima palaidoti. Taigi, arba turėsime už didžiulius pinigus prašyti jas laidoti užsienyje, arba už dar didesnius pinigus įsirengti tokias saugyklas Lietuvoje.
Raimondas Kuodis pastebėjo, kad dabar busimosios VAE kainą skaičiuoja „kaip nori“ ir „kas nori“. Kaip tokio skaičiavimo pavyzdį jis paminėjo Kęstučio Masiulio straipsnį „Sudiev, Rusija, arba elektra už 7 ct“, kurį į savo tinklalapį įsidėjo net Energetikos ministerija. Tam, kad nebūtų neaiškumų, R.Kuodis nutarė savo tinklalapyje viešai pateikti lentelę su VAE savikainos sudedamosiomis dalimis, kad kiekvienas galėtų pasiskaičiuoti 1 kwh savikainą. Pačiais optimistiškiausiais R.Kuodžio paskaičiavimais, VAE savikaina būtų ne mažesnė negu 30 ct. Atominėse elektrinėse didžiausią kainą sudaro investicijos, o ne darbo jėga ir kuras. Todėl kuo ilgiau ir kuo brangiau statoma AE, tuo brangesnė bus jos elektra. Pvz., vien palūkanoms už kreditus VAE statybai padidėjus nuo 5.5% iki 7.5% , vienos kwh kaina išauga 6 ct. O jei atomines elektrines reikėtų drausti komerciniais pagrindais, jų paprasčiausiai neliktų, nes niekas tokios brangios elektros nebepirktų. Todėl visus atominės elektrinės padarytus nuostolius visada apsiima padengti valstybė, kurios teritorijoje pastatyta AE. Be to, kalbant apie VAE neaptariama tai, kad ji stipriai stabdytų alternatyvių elektros gamybos būdų vystymą, pvz., energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuri dabar patiria spartų kokybinį šuolį.
A.Jaruševičius nesutiko su R.Kuodžio pateiktomis sąnaudomis VAE uždaryti ir radioaktyvioms atliekoms saugoti, kurios, jo manymu, yra labai sumažintos. Rymantas Juozaitis pareiškė, kad, jo paskaičiavimais, VAE 1 kwh savikaina būtų 25 ct. Į tai akademikas Jurgis Vilemas atsakė, jog R.Juozaitis rėmėsi optimistiškiausiomis prielaidomis, kad VAE reaktorius 92% viso eksploatacinio laiko dirbs be pertraukų, kaip yra įrašyta techninėse charakteristikose, tačiau taip niekada nebūna. Vien pastačius šio tipo reaktorių, penkerius metus truks taip vadinamasis smulkių defektų taisymo laikotarpis, kurie atsiranda statybos metu. J.Vilemas sakė, kad paprastai AE dirba be pertraukų 80 % viso savo veikimo laiko.
J.Vilemas pastebėjo, kad dažnai daug AE statybos kaštų neįtraukiama. Pvz., Visaginas turi Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūrą, bet jau dabar aišku, kad daug ką reiks perdaryti, o tai į VAE kainą nėra įskaičiuojama. Dar sunkiau įvertinti atominių elektrinių uždarymo kainas, nes jos pastoviai kyla, taip pat auga reikalavimai dėl radioaktyvių atliekų saugojimo. Dar daug kas neaišku, kaip reikėtų saugoti uždarytų AE radioaktyvias atliekas. Pasak J.Vilemo, daugiausiai patirties uždarant AE turintys anglai paskaičiavo, kad uždaryti atominę elektrinę kainuoja tiek pat kiek ją pastatyti.
Be to, pasak akademiko, VAE yra „grynas importas“. Lietuva pirks užsieninę įrangą, skolinsis užsienio bankuose, statys VAE taip pat daugiausiai užsieniečiai. Jei lietuviai sugebės atlikti 10% visų VAE statybos darbų, bus gerai, nes Lietuvos statybos įmonės neturi reikiamos kvalifikacijos tokiems darbams atlikti. VAE taip pat dirbs daugiausiai užsieniečiai. Todėl Lietuvos pinigai iškeliaus į užsienį. Vien iš palūkanų už kreditus VAE statybai užsienio bankai, R.Kuodžio apskaičiavimais, uždirbs mažiausiai 6 mlrd. lt.
„Daugiausia AE pasaulyje buvo pastatyta 1970-1990 m.“,– teigė akademikas. Po to branduolinės energetikos plėtra sustojo. Po 2000 m. Europos sąjungoje buvo pradėtos statyti tik dvi AE (Suomijoje ir Prancūzijoje). Dabartiniu metu AE statomos beveik tik Rusijoje ir Azijoje, o ES ir JAV nuo 1990 m. daugiau AE uždaroma, negu pastatoma naujų. Taip atsitiko todėl, kad įvertinant milžinišką investicijų dydį ir kapitalo kainą, AE yra nekonkurencingos atviros rinkos sąlygomis, todėl jas apsimoka statyti Kinijoje, Rusijoje ir Azijoje, kur nėra konkurencijos tarp elektros gamintojų. Elektros poreikis Europoje jau daug metų yra stabilus, o besivystančiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, elektros poreikis yra daug mažesnis negu buvo prognozuota. „Mažesnėms šalims nenaudinga statyti didelės vienetinės galios atomines elektrines,“– sakė J.Vilemas. Neįtikėtinai spartus progresas įsisavinant atsinaujinančius energijos šaltinius (ypatingai vėjo ir saulės) atveria galimybę sukurti galingą, CO2 negeneruojančią energetiką ir be branduolinės energetikos, o branduolinę energetiką paliekant tik ten kur tam yra labai geros sąlygos (negyvenamos vietovės, tinkamos geologinės sąlygos radioaktyvioms atliekoms laidoti ir pan.)
Akademikui kelia nerimą tai, kad Lietuva renkasi reaktorių, kurį po Fokušimos avarijos buvo atsisakyta statyti Teksase, JAV. Nežinome kodėl amerikiečiai jo atsisakė. Vakarų ekspertai, kaip silpniausią šio reaktoriaus vietą mini baseiną, kuris po žemės drebėjimo Fokušimoje nesugebėjo sulaikyti radioaktyvių medžiagų nutekėjimo. Iki šiol dar neatskleista daug informacijos apie šią avariją. Tačiau naujausi Japonijos Vyriausybės vertinimai rodo, kad TEPCO kompanijos gelbėjimui reikės skirti net 100 milijardų eurų.
J.Vilemo nuomone, tik didelės ir ekonomiškai stiprios šalys gali pakelti tokią naštą. Mažos šalys turėtų nerizikuoti savo ateitimi ir atsisakyti šios technologijos panaudojimo. Ypatingai pavojinga atomines elektrines statyti politiškai ar technologiškai nebrandžiose ar nestabiliose valstybėse. Jose galimas toks įvairių priežasčių ir inicijuojančių įvykių derinys, kuris savo pavojingumu ir pasekmėmis gali pranokti ir ekstremalų cunamį.
„Esant tokiam sparčiam progresui atsinaujinančių energijos išteklių srityje ir jį taip palaikant ES institucijose, būtų didelė strateginė klaida Lietuvos energetikos ateitį susieti su atomine energetika, kurios likimas yra labai neaiškus,“– pabaigė savo pranešimą akademikas J.Vilemas.
Seimo narys Vytenis Andriukaitis klausė akademiko, kaip pasikeitė valstybės politika atominės energetikos atžvilgiu šioje Seimo kadencijoje. J.Vilemas atsakė, kad ji niekuo nesiskiria nuo praėjusios kadencijos Seimo.
Paskui pasisakė svečiai iš užsienio. Rusijos Dūmos deputatas ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Maksimas Šingarkinas apgailestavo, kad tokia konferencija, kurioje jis dabar dalyvauja, dar neįmanoma Rusijos Dūmoje. Jis prisipažino, kad tarnavo branduolinėse karinėse pajėgose, bet supratęs koks blogis slypi branduolinėje galvutėje metė tarnybą, įsiliejo į organizacijos „Green Peace“ veiklą ir tapo jos vadovu Rusijoje. Šiuo metu jis kovoja prieš Baltijsko ir Astravo atominių elektrinių statybą. Prisipažino supratęs, jog tarptautinės atominės energetikos kompanijos yra tokios galingos, kad dažnai sugeba primesti savo valią nacionalinėms valstybėms.
Viktoras Gorbačiovas iš Baltarusijos pastebėjo, jog šioje konferencijoje skambėję AE šalininkų argumentai ir veikla stebėtinai panašūs į tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje. Ten valstybinė propaganda, be jokio pagrindimo įtikinėja, kad atominė energetika yra valstybinės nepriklausomybės garantija, kad ji yra pigi ir saugi, nors baltarusiai savo kailiu yra patyrę Černobilio avarijos pasekmes, o atominės elektrinės priešininkai persekiojami.
Svečiai iš Prancūzijos ir JAV parodė sustabdytų AE statybų vaizdus jų šalyse ir papasakojo kaip ir kodėl tai daroma.
Diskusijų metu prof. dr. Rimantas Pranas Deksnys pristatė savo paskaičiavimus, kurie atskleidė, kad didesni, kaip 300 MW galios generatoriai destabilizuoja Baltijos šalių energetinę sistemą, nes sustojus tokiam generatoriui dėl avarijos ar remontui yra sunku užtikrinti rezervinę galią iš kitų Baltijos šalių elektrinių, todėl reikia kreiptis pagalbos į Rusiją.
Pabaigoje buvo priimtos konferencijos išvados ir pasiūlymai. Su jais galima susipažinti ČIA.
Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą (lrs.lt video):
Keletas pastebėjimų šia tema:
“Algimanto Sėjūno nuomone, naujosios VAE reaktorius yra per didelis ir dar labiau pririš Baltijos šalių energetinę sistemą prie Rusijos, kuri vienintelė galės užtikrinti avarinį rezervą.”
Lietuvos strateginiuose tiksluose yra numatytas prisijungimas prie Vakarų energetinė sistemos. Ji turėtų užtikrinti “avarinį rezervą”. Bet to šiam rezervui ir patys turime milijardus kainuojančias LE ir KHAE elektrines.
Visa infrastruktūra – yra Lietuvos įnašas į būsimą elektrinę. Kitu atveju viskas nueitų šuniui ant uodegos.
——–
“Ramūnas Karbauskis: Lietuvos miškuose kasmet supūna 98% medienos (kelmų, šakų ir pn.)”
Jei yra galimybė naudoti elektrą, kurios gamybai neskleidžiamas anglies dvideginis, nedūmyjama, tai gal naudokimės ta modernesne energija, nei malkos. Bent jau neprisidėsime prie klimato atšilimo.
——–
“Algirdas Jaruševičius: iš tikrųjų Lietuva ir šiandien energijos turi 1,5 karto daugiau negu reikia.”
Turi, bet tik tuo atveju, jei užkurtume visus LE (Elektrėnų) katilus ir iš kaminų pradėtų veržtis dūmai. Beje, kai anksčiau čia buvo deginamas mazutas, buvo pastebėtas akivaizdus pakenkimas gamtai.
——-
“Algirdas Jaruševičius: iš tikrųjų net optimistiniais paskaičiavimais tokio energijos savikaina bus 30 ct. už kWh, o vartotojui – dar didesnė;”
Niekas (išskyrus ekstrasensus) negali tiksliai pasakyti kokios energijos kainos bus po 8 ar 10 metų. Bet vieną aišku – kuo daugiau energijos gamintojų tuo didesnė konkurencija. Kuo didesnė konkurencija, tuo palankesnės sąlygos mažėti kainai. Be to, kuo GALINGESNIS reaktorius, tuo energijos savikaina mažesnė.
———-
“Algirdas Jaruševičius: siūlomas reaktorius yra morališkai pasenęs, kelia klausimus dėl techninio saugumo, o japonai – slepia objektyvią informaciją apie jį, kaip ir apie Fukušimos avariją”
Kas gi daugiau jei ne japoniški reaktoriai vos ne kasdien patiria žemės drebėjimus. Tad jais nepasitikėti nėra pagrindo. Buvote ramūs dėl IAE, nors tokia elektrinė Japonijoje ilgai neišstovėtų, o ką jau kalbėti apie 14 m aukščio cunamį, užliejusį net elektrinės teritoriją.
Be to, dabar projektuojamą reaktorių lyginti su “Fukušima” yra kvailoka, kuri pradėjo dirbti dar 1970 m.
—–
“Algirdas Jaruševičius: Iškils ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo ir laidojimo problema – tūkstančiams metų.”
Lyginant su pagaminamu energijos kiekiu, radioaktyviosios atliekos užima labai mažai vietos. Be to, per tiek metų bus išrasta kaip tą radiacijos likutį sunaudoti, o ne sandėliuoti saugyklose.
———
“Jurgis Vilemas: VAE yra „grynas importas“. Lietuva pirks užsieninę įrangą, skolinsis užsienio bankuose, statys VAE taip pat daugiausiai užsieniečiai.”
Geriau importuoti “meškerę” (elektrinę), nei importuoti “žuvį” (gatavą el. energiją).
———-
Atominė energetika turi pačius didžiausius paslėptus energetinius kaštus. Nuo urano sodrinimo iki jo kelionės į Lietuvą patikėkit, teršiama labai daug. Biokuras nuolat tobulėja ir žaliosios zonos prie Biokuro elektrinių sumažintų poveikį aplinkai iki minimumo. Konkurenciją pamirškit – jos nėra. Net Kubilius pripažįsta, kad po elektrinės statybos elektra brangs. Nėra kaip sunaudoti radioaktyvių atliekų jos yra Nr.1 pasaulinė problema, už beveik 50 metų baigsis Lietuvos leidimas laikyti atliekas saugomoje aikštelėje, kaip manote, kas jas priims..? Kiek mums tai kainuos. Susprogdinus tokią aikštelę susidarytų kritinė urano masė ir prasidėtų branduolinė reakcija… Lietuva su savo skola negali pasiduoti šitam pinigų plovimo projektui, nes jo mastas tiesiog nelogiškas tokiai valstybei kaip mūsų. Alternatyva biokuro jėgainės, kurios pagamintų tiek pat energijos tik pigesnė, jos pačios pigiau kainuotų, o dar ir ES jų statybą remia, plius būtų sukurta daug kartų daugiau darbo vietų ir statybos metu ir jų veikimo metu. ne Lietuvai tokia elektrinė…
Niekas nekliudys ir turint tokią elektrinę statyti “malkomis” kūrenamas jėgaines. Jų turėti tiek, kad sudegintume miško atliekas, bei ŠIEK TIEK užauginamų žilvičių.
Bet jei visą energetiką pakabinsite tik ant biokuro, padidės miškų kirtimo paklausa, Lietuvos žemės bus nualintos žilvičių auginimu.
O jei baigiantis naftai, automobiliams pagrindinis kuras vis tik taps vandenilis, tuomet atsiras milžiniškas el. energijos poreikis. Tuomet Lietuva atsidurs geroje pozicijoje. Galima prognozuoti, kad pasaulyje tada vėl prasidės AE statymo bumas.
Dėl tariamo aikštelės susprogdinimo, tai sprogimas viską tik išsklaidytų ir branduolinė reakcija nuo to neprasidėtų. Tam reikėtų atvirkščiai – viską sukoncentruoti. Bet su sandėliuojamomis atliekomis tai kaži ar įmanoma.
na ir pasakymas “ne Lietuvai tokia elektrinė” kvepia eiliniu savęs menkinimu. Esame tuščia provincija – “atsilikėliai”, turime rimtą objektą ir esame svarbūs – vėl negerai…
Nereikia svajoti apie naftos pabaigą. Amerikiečiai prie Brazilijos krantų 3km gylyje rado tokį kiekį naftos, kad po 2-3 metų arabų šalys ir rusai žiauriai praras savo pozicijas naftos versle. O automobilinė pramonė senai jau juda elektromobilių link. Vandenilis nebus niekados plačiai naudojamas dėl savo sprogstančios reakcijos su oru.
Pastačius AE būtų užkertamas kelias alternatyvių jėgainių statybai – dėl valstybės strateginės politikos.
Gal reiktų logiškai pamąstyti ir svarstyti galimybes 2, 3 arba 4 blokus po 300MW ar 400MW vien tam, kad nereiktų destabilizuoti Baltijos šalių elektros sistemą?
Bet tokiu atveju reiktų palaukti, kol šios su 4 kartos reaktoriais bus licenzijuotos.
Būtų labai smagu, tad tikėkimės nafta pradės pigti.
Labai abejoju ar kokia nors valdžia leis pigesnę elektrą iš atsinaujinančių išteklių, kai yra sukišti milijardai į VAE. Juk ji turi nors dalinai atsipirkti.
Panašiai buvo su “Mažeikų nafta”, kai gindami nacionalinį gamintoją mokėjome už tą patį “Mažeikų naftos” kurą brangiau nei kaimynai.
Gerb. Rimantai,
gal dar turite kokių nors rimtesnių AE statybą pateisinančių teiginių, o tai atrodo, kad paviršutiniškai esate išnagrinėjęs šią temą.
Vien tik dėl sportinio azarto norėčiau, kad nors vienoje vietoje būtumėt teisus.
Nemanau, kad privalau pateisinti. Bet manau normalu – Jūsų vienokia nuomonė, mano kitokia. Ir lygiai taip pat galiu sportiškai manyti, kad nesate teisus 🙂
Rimanto Kazarino klaidos:
a) Lietuvos strateginiuose tiksluose yra numatytas prisijungimas prie Vakarų energetinė sistemos. Ji turėtų užtikrinti “avarinį rezervą”. Bet to šiam rezervui ir patys turime milijardus kainuojančias LE ir KHAE elektrines.
Visa infrastruktūra – yra Lietuvos įnašas į būsimą elektrinę. Kitu atveju viskas nueitų šuniui ant uodegos.
Lenkiijos elektros rinkoje yra žiaurus elektros stygius verčiantis juos pirkti energiją iš Vokietijos ir Švedijos. Vokietija uždarius 20 iš 29 savo AE daug perteklinės enrgijos neturi, o iki 2030m uždarys ir šias. Švedija po 1980m. referendumo daugiau AE nestatys, senąsias dvi AE uždarys kai tik baigsis jų eksploatacijos laikas, bet dėl geografinių šalies ypatumų didžiają el.energijos dalį sudaro pigi hidro-energija. Suomijos Olkiluoto 3 AE jau dabar skaičiuoja minimum 30ct/kWh (lietuviškų). Kiek teko girdėti Pyhajoki AE dėl to projektas nutrauktas jo dar nepradėjus. Kruonio HAE gali užtikrinti 900MW 12-kai valandų, jeigu naktį turima iš ko pirkti pigią perteklinę el.energiją (šiuo metu iš Rusijos AE). LE praktiškai sužlugdyta Energetikos ministerijos: 3 ir 4 blokai ruošiami uždaryti, 5 ir 6 ruošiami užkonservavimui, 8 blokas kapitaliniame remonte neaišku kuriam laikui, nes iš 700 (2008m.) LE darbuotojų likę ~270 iš kurių didžiają dalį užima administracija. O didžioji dalis specialistų “pampersais Norvegijoje prekiauja arba šaldytą žuvį Airijos sandėliuose nešioja”. Atsarginės dalys reaktorių “nepanaudotos per 10m.” parduotos vidutine rinkos metalo laužo kainomis. Reziumuoju LE pajėgumai po artimiausių 2-4 metų – neprognozuojami.
Jūsų komentaras nelabai susijęs su mano teiginiu.
Aš komentavau apie menamai trūkstamą “avarinį rezervą”. Jūsų paminėtieji tegu sau uždarinėja savo atomines elektrines, ir kuo tai mus riša su Rusija? Tiek vieni tiek kiti ekstra atveju tikrai ras laisvos energijos menamos avarijos padariniams sumažinti.
Lietuvos elektrinė, IAE laikais ir buvo numatyta sistemos balansui išlaikyti. Be to jos galia netrukus bus 2950 MW, o numatoma VAE galia TIK 1350 MW. Be to KHAE visada dirba budėjimo režime ir į sistemą gali įsijungti per 2 min. Tad būtent Lietuva turi daug rezervinės galios ir tinkamą infrastruktūrą AE eksploatavimui, kuria nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas.
dabar jei kalbėti apie specialistus, kuo greičiau pradės veiktio nauja AE, tuo daugiau specialsitų dar bus išsaugota.
Nebent kaip dabar siūloma – dar palaukime, pasvarstykime, pagalvokime, pamąstykime. Tada galutinai nebeliks specialistų, kas išmirs, kas netekę darbo Visagine išemigruos. Ir tada tikrai beliks tik svarstymai.
Ar teko girdėti jums kada nors apie sinchroninį elektros sistemos darbą?
T.y. kai dėl vienų ar kitų priežasčių staigiai atjungiama viena iš sistemos jėgainių, o kitos sistemoje esančios jėgainės rezervuoja nenutrūkstamai, kad vartotojas net nepajunta.
Visos elektrinės todėl visąlaik gamina bent 5% virš esamo poreikio.
AE procesas vienas iš sunkiausiai valdomų ir neduok dieve staigiai reikia keisti jam režimą: gali pasikartoti Černobylio atvejis. Kitas momentas kol visoje Lietuvoje nėra išmanių elektros tinklų atjungus staigiai vienoje pusėje vieną jėgainę sistemoje momentaliai atsiranda didžiulis disbalansas. Geriausiu atveju atjungiami visi kaimai, mažesnės gyvenvietės kartais ir keletui parų. O miestuose atstatomas elektros energijos tiekimas valandų bėgyje. Dėl LE tai gal laikas būtų išmokti skaičiuoti: 1-4 blokas po 150MW, 5-8 po 300MW.+ būsimas 9 blokas 450MW. Viso 2250MW. Jeigu dirbtų visa LE iš kart. Kas buvo tiktai 2010m. pradžioje, kai dėl 2009m rudenį Sušenko avarijos nebuvo rusai beveik netiekė Lietuvai elektros energijos.
KHAE greičiausiai gali suveikti per 5 min. O Kad nebūtų elektros sistemos disbalanso ir neįvyktų perdavimo sistemos avarijos būtinas rezervas per kelias sekundes.
Tikrų AE specialistų Lietuvoje likęs skaičius tik ant rankų pirštų skaičiavimui tinkamas.
O išnaikindami LE specialistus, kurių dar virš 100 Lietuvoje tikrai žudome Tėvynę.
Paaiškinkite man KUR LOGIKA?
– Pastatyti AE ir paskui patiems DOTUOTI dar elektros energijos kainą, kad latviai ir estai pirktų iš mūsų, o ne iš rusų? Tada leituviams savikaina bus ne 30ct/kWh, bet geriausiu atveju 60ct/kWh! Kam bus reikalinga mūsų AE elektra, jeigu iš rusų bus galima nusipirkti už 16ct/kWh?
– Pastatyti tik todėl didelę AE su vienu bloku tik todėl, kad to niekur pasaulyje nėra !?! Ir karštosiomis momentinėmis rezervinėmis galiomis dar labiau prisirišti prie Rusijos (BRELL) sinchroninės elektros sistemos?
b) Jei yra galimybė naudoti elektrą, kurios gamybai neskleidžiamas anglies dvideginis, nedūmyjama, tai gal naudokimės ta modernesne energija, nei malkos. Bent jau neprisidėsime prie klimato atšilimo.
Biokuru kūrenamos elektrinės visame pasaulyje pripažintos kaip atsinaujinančių šaltinių jėgainės. Negi tai jums naujiena?
Prašau nemaišyti su anglimi kūrenamomis šiluminėmis jėgainėmis, kurių viena iš didžiausių sudedamųjų dalių savikainos dalių yra taršos leidimai.
Turi, bet tik tuo atveju, jei užkurtume visus LE (Elektrėnų) katilus ir iš kaminų pradėtų veržtis dūmai. Beje, kai anksčiau čia buvo deginamas mazutas, buvo pastebėtas akivaizdus pakenkimas gamtai.
Mazutas kaip kuras jau daugiau kaip 15 metų nenaudojamas LE !
Prabuskite, kuriam amžiui gyvenate.
Atidžiau perskaitykite ką rašiau: “…Beje, kai ANKSČIAU čia buvo deginamas mazutas…”
Jei neaktualu kam drumsčiat vandenį?
Tam kad tiek vienas tiek kitas kuras turi išmetamųjų dalelių 🙂
Net ir atrinis vandens vėsinimo AE baseinas išmeta šiek tiek radioaktyvių dalelių į aplinką.
Į aplinką išmetamų dalelių radiacijos kiekis neviršija bendro fono gaunamo iš kosmoso. Aplinka to nepajunta ir jis nesikaupia, čia ne cheminė tarša.
Pritariu. 🙂
d) Niekas (išskyrus ekstrasensus) negali tiksliai pasakyti kokios energijos kainos bus po 8 ar 10 metų. Bet vieną aišku – kuo daugiau energijos gamintojų tuo didesnė konkurencija. Kuo didesnė konkurencija, tuo palankesnės sąlygos mažėti kainai. Be to, kuo GALINGESNIS reaktorius, tuo energijos savikaina mažesnė.
Suomiai su Olkiluoto 3 žada baigti statyti 2013-2014m. Dabartinės jų skaičiuojamosios sąmatos jau aiškios. Lietuva neturi menkiausių šansų pasistatyti pigiau. Kuodis remiasi minimalia įmanoma 2% metine infliacija. T.y. minimali savikaina akivaizdi anot Kuodžio 30ct/kWh. Mano asmeniniai skaičiavimais: nereikia svajoti apie mažesnę nei optimistinę 34ct/kWh iš “būsimos” AE.
Nepamirškite, kad šiandien 70% el.energijos perkame iš Rusijos už 16ct/kWh. O tai reiškia, kad po AE statybos galutinio vartotojo kWh kaina bus nuo 70ct/kWh jau neįskaičiuojant VIAP ir skaičiuojant savikainą 30ct/kWh.
Kadangi nesu ekstrasensas, tai nepasakysiu būsimos kainos ir net nebandysiu skaičiuoti, nes tam trūksta duomenų 🙂 Ar kas gali pasakyt koks bus energijos poreikis ir pasiūla po 10 metų? Ar po 10 metų veiks Karaliaučiaus ir Baltarusijos A. elektrinės?
Aišku tik viena – mums galutiniams vartotojams – kuo didesnis energijos perteklius tuo kaina turėtų būt mažesnė. Tik čia jau priklausys nuo mūsų pačių valdžios politikos – ar neatsitiks kaip su Mažeikių nafta.
Tačiau jei energijos regione trūks, tai pigiai energijai nebus net teorinių galimybių.
Dėl projekto sudėtingumo mūsų regione AE gali pastatyti nebent rusai Karaliaučiuje.
Baltarusai, lenkai ir mes galime tiktai pasvajoti. Nes tik rusams nereikia skolintis ir jie vieninteliai turi šios srities specialistų ir NIEKADOS neapdraudžia savo atominių elektrinių net menkiausiomis sumomis, vien todėl jų kaina viena mažiausių !
Elektros paklausa LT stipriai mažėja kartu su emigracija. Pasiūla auga. Kaip atrodytų keista, dėl to kad biokuro galimybės stipriai neišnaudotos turi nemažai perspektyvų. Statomos kogeneracinės šiluminės jėgainės šalia Klaipėdos ir Kauno. Planuojama Šiauliuose. Primenu kogeneracinių jėgainių produktas yra šiluma, o elektra gaunama tik kaip šalutinis produktas, kuris net neskaičiuojamas į šilumos savikainą.
Jei teigiate, kad mes ir nepastatysime, tuomet kam diskutuojate, apie tai kad tokia elektrinė bus nereikalinga? Juk šiaip ar taip “galime tik pasvajoti apie tai” 🙂
Kad nepastatytsime, tai man savaime aišku. Bet visa bėda yra ta, kad šituo projektu prisidengiant ruošiamasi išplauti iš valsybės biudžeto ~1,5mlrd. Lt.
Šiuo metu Lietuva turi perteklių instaliuoto elektros gamybos pajėgumo. Aišku gamyba senuose LE blokuose šiandien mums kainuoja 28ct/kWh prie šiandienos dujų kainų. Naujas 9 LE blokas (450MW) gamins už 23ct/kWh pagal dabartines dujų kainas.
J.Vilemas pažymėjo, kad jau daugelį metų elektros vartojimas stabilus. Kodėl taip atsitiko jis nespėjo pasakyti. Bet aišku, kad pramonei išsikeliant į trečiąjį pasaulį nepanašu, kad jos suvartojimas turėtų augti, ypač kai sparčiai vystosi energiją taupančios technologijos, o gyventojų mažėja.
Jeigu esi elektros vartotojas, tau elektros perteklius yra naudingas, nes ji pinga. Bet jei esi gamintojas t.y. Lietuva turi didelę VAE, tau elektros perteklius yra nenaudingas, nes turi pardavinėti ją užsieniui žemiau savikainos, ir dotuoti ją iš didelės kainos, kurią sumoka lietuviai.
Konferencijos išvados tokios. Jei VAE savikaina 30 ct, reiškia, kad lietuviui ji kainuos 75-80 ct. Jei mes dotuojame elektrą latviams ir estams, kad jie nepirktų iš rusų, lietuviai mokės 90 ct. Čia tuo atveju, jei lietuviai pastatys VAE laiku ir už tą sumą, kuri suplanuota. Bet paprastai AE statomos dvigubai ilgiau ir dvigubai brangiau. O suomių Olkiluoto atveju dar daugiau. Tuomet savikaina auga dvigubai iki 60 ct, o vartotojams viršija litą. Koks tikslas statyti elektrinę, kurios elektra bus brangiausia Europoje?
Todėl tiek daug pasaulyje stovi pradėtų ir neužbaigtų AE. Daugiau info J.Vilemo skaidrėse.
Dėl galingumo. Savikaina mažėja dėl masinio vartojimo. Bet nepamirškime kWh savikainos gaminamų atominėse elektrinėse 60-70% sudaro statybos kaštai. Kaip jūs ruošiatės sumažinti buvusiuosius statybos kaštus? Nurašyti į bendrą šalies deficitą? Ar finansinėms grupuotėms atiduoti užstatytą visą Lietuvos elektros sistemą? Kad neišardoma monopolija didindama kainą išvarytų paskutinius LT gyventojus?
Latviai su estais jau paskaičiavo, kad rusai jiems pardavinės pigiau todėl stabdo savo dalyvavimą projekte, kol nebus pateikta kaštų ir naudos analizė. Ar jums nėra keista: projektas stumiamas jau daugiau nei metai, o jei dar kaštų ir naudos analizė neatlikta?
Rusai gali žadėti pardavinėti pigiau, kitaipsakant dempinguoti, kol mes turime pasirinkimą. Tik keista, kodėl jie naftos produktų nedempinguoja 🙂
Dempinguos, kai turėsime pasirinkimą. 🙂
O tada bus visai kitos kainos. Tik duok dieve, kad Lietuvos vairą protingi žmonės laikytų. 2008 metų pradžios ir pabaigos dujų kainos skiriasi daugiau kaip 4 kartus. Nes po krizės pramonėje dujų poreikis žiauriai nukrito visame pasaulyje. Kas tuo met užsipirko į rezervą daug laimėjo.
f) Lyginant su pagaminamu energijos kiekiu, radioaktyviosios atliekos užima labai mažai vietos. Be to, per tiek metų bus išrasta kaip tą radiacijos likutį sunaudoti, o ne sandėliuoti saugyklose.
Nelogiškai skamba. Lietuvai buvusio Ignalinos AE niekaip 250 tonų radioaktyvių atliekų nepavyksta įrengti atitinkamo saugojimo. Jau išleista 2mlrd. Eurų. Kaip planuota ES žada likusius 260mln.Eurų, bet pagal naujausius Nukem reikalavimus reikia 700mln.Eurų. Nereikia pamiršti, kad Lietuvos vyriausybė taip ir nerado kaltų klausime, kur dingo 800mln. Litų. Tikriausiai labai “teisingai” kažkas tuos pinigus “pasidėjo”, kad niekam net ir ieškoti nereikia.
Dėl išradimų kaip tą likutį sunaudoti tas pats buvo sakoma dar 1990-aisiais. O tikėtis, kad kas nors iš mūsų paims ir “persodrins” iš naujo panaudotą kurą – nerealu. Šiuolaikinės technologijos net teorinių tokių galimybių kol kas nenumato.
Mano komentaras buvo į teiginį:
“Iškils ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo ir laidojimo problema – tūkstančiams metų.”
Nuo 1990-ųjų praėjo tik 20 metų. Tiek metų mums prireikė kad pradėtume elementarias šiukšles rūšiuot 🙂 O Jūs jau tikitės, kad išras antrinį branduolinio kuro panaudojimą 🙂 Kol kas tai neaktualu, ypač kai Lietuvoje tiek dirvonuojančių laukų ir 1 ha žemės tekainuoja 2000-10000 Lt. Tad užimamas aikštelės plotas koks bebūtų – nuostolis nedidelis.
2000 MW galios AE per metus sunaudoja 20–30 tonų branduolinio kuro. Per 60 metų susidaro apie 1500 tonų arba apie 130 kubinių metrų. Sandėliavimas užims daugiau, bet pati medžiaga sudarytų 5x5x5 m kubą. Ir tai visa atlieka sukoncentruota VIENOJE akštelėje.
Tuo tarpu pamąstykite kiek atliekų išmes į orą, per 60 metų bet kokia šiluminė elektrinė?
Ir nelyginkite naujos elektrinės atliekų su uždarytosios elektrinės. Joje susidarydavo gerokai daugiau atliekų dėl naudoto mažai įsodrinto branduolinio kuro.
Pamiršote, kad tai tik laikinas saugojimas. Naujose ir senose AE urano sodrinimo procesas deja žymiai nepasikeitė. Pasikeitė tik energijos iš branduolinio kuro išgavimo ir paruošimo vartotojui būdas. Neįmanoma kaip jūs parašėte sugrūsti viso panaudoto kuro į vieną vietą. Privalo būti priverstinio aušinimo avarinė sistema. Nors maža tikimybė, bet panaudotas kuras neapsaugotas 100% nuo savaiminės branduolinės reakcijos. T.y. ne šiaip sau panaudoto kuro konteineriai atsparūs karščiui iki 350 laipsnių.
Ilgalaikė saugykla yra visai kitas klausimas. Tokios saugyklos statymas kainuotų dar n milijardų Lt.
Konservatoriai su socialdemokratais jau paskutiniu 20 metų planuoja suskystintų dujų terminalą (SDT). Energetikos ministerija dabar vaizduoja dirbančius šiuo klausimu, o realiai jau kelis kartus be priežasčių atidėjo sutartis dėl SDT statybos proceso.
Panašu, kad socialdemokratai padarys viską, kad kuo ilgiau Gazpromas būtų monopolinis dujų tiekėjas Lietuvai.
Konservatoriai visais būdais stabdys SDT statybą, nes suinteresuoti savo bendrapartiečio verslo interesais importuojant RUSIŠKĄ elektros energiją per Inter RAO. Nes pastačius SDT, dujos gali pigti dvigubai, kas leistų mūsų LE su nauju 9 bloku konkuruoti su rusiška elektra kainos atžvilgiu.
Socdemų laikais net nesigirdėjo kalbų apie SDT. Tai jei Konservatoriai irgi nebūtų suinteresuoti, tai manau, nebūtų ir pradėję judinti šio reikalo. Koks tikslas ištraukti iš stalčiaus, jei nesi suinteresuotas jo statyba?
SDT projektu pastoviai būdavo pasišvaistoma prieš rinkimus. Net ir mazuto talpyklos prie Gariūnų supaprastinta “naftinės energetinės nepriklausomybės” versija. Tik dabar niekam nereikalinga ir energetikos ministerija žada priduoti į metalo laužą.
Šiuo atveju projektas pradėtas judinti po rinkimų.
Ne po rinkimų, o kai Grybauskaitė Briuselyje sužinojo, kad pusė Europos jau senai naudojasi tokia paslauga. Grįžusi tyliai įstatė “morką konservatoriams ten, kur saulė nešviečia”. Ir tai URM dėka, kažkiek tas projektas pajudėjo.
Keista, kad nėra konferencijos išvadų, kurios atsakytų į diskusijos dalyvių klausimus, arba aš jos nerandu.
tautininkusajunga.lt/lt/aktualijos/straipsniai/vae-konferencijos-nutarimai.html
Radau, bet gal Kazarinas jos nerado arba neatidžiai skaitė straipsnį, nes komentarai tai rodo.
Na taip, paskaitai vienas gan tendencingas išvadas ir jau turi galutinę nuomonę su visam…
Puiku, Rimantai, kad domiesi. Neabejotinai rasi Tiesą.
Gal geriau vietoj 3atominių viena? jei ir pavyks mums pasiekti tiek, kad męs nebestatytume atominės elektrinės, bet nepriversime baltarusijos ir rusijos atsisakyti šių planų? tai gal geriau būtų derėtis su jais, jog kartu statyti visagino AE? jei ši elektrinė bus Lietuvos teritorijoj, būsime užtikrinti dėl energetinės nepriklausomybės, ir pasieni neturėsime AE jei kartu vieną statysime ir Lietuvoje manau ši elektrinė būtų saugesnė negu, kad kaliningrade ar AStrave
geriausiu atvejis: kad nebūtų visai nei pas vienus kaimynus nestatomos AE.
Per didelė rizika ir visiškai nepaskaičiuoti atominių atliekų ilgalaikio saugojimo kaštai.
Visi geriausi sprendimai nurodyti šios konferencijos išvadose.
as galvoju ponai kaime savo sodyboj isirengsiu pats sau atomine elektrine. Nedydele, bet busiu nepriklausomas nuo kokio tai vakaru tinklu. Aisiu dabar pas suvirintojus pakalbesiu, tie pasakys kiek paims uz toki darba. Su murininkais dar po to. Sudesiu suma, paskuij primesiu kiek cia man reikia uz suorganizavima gauti. Nu ten murininkas pavyziui nori stuka, svarshikas – dvi, nu man uztektu koki dvidesim stuku. Nes kaip visi zino – didzioji dalis darbo yra ideja ir vadyba. Fsio. Einu su samata pas Abrama. JEIGU Abramas duos man 23 stukas – Jus mielieji galit papusti man i subine su savo isvedziojimais, patinka jums, nepatinka, tikroveje ar sapnuose, elektrine BUS PASTATYTA!!! Supratot? A jus galit sau kurentis ant vakaryksciu barsciu garu – jokiu problemu! Vo taiva!