Kovo 21 dieną 11 val. Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį forumą rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas“Savastis“.
Visuotinės globalizacijos erdvėje nykstant ir menkstant tautų istorijos paveldui, pasaulio tautos vis intensyviau, giliau ieško savo ištakų. Pasaulio tautų iškilūs politikai, istorikai, ekspertai, genetikai, antropologai ir net kriminalistai-ekspertai, visų sričių menininkai vis drąsesnėmis įžvalgomis ieško savasties šaknų, kuria ir visomis mokslo, meno išgalėmis populiarina savo tautų kilmę, reprezentuoja savo valstybes.
„Mūsų tautos protėviai baltai – unikali tauta, per tūkstantmečius, ypač sunkių okupacijų amžiais, vis dėlto sugebėjusi išlaikyti savo papročius, kalbą. Valstybės institucijų, kiekvieno iš mūsų prioritetas – sutelkti visas materialines išgales ir dvasines pastangas puoselėti tautinę savastį, stiprinti baltistikos sklaidą, pakelti didingą praeitį iš ūkų glūdumos ir skatinti mūsų tautos pasitikėjimą savastimi. Esame labai svarbi Europos, pasaulio kultūros, istorijos dalis. Jeigu mes neskleisime žinių, nekalbėsime apie save, apie mus tai darys kiti“, – sako vienas konferencijos iniciatorių Seimo narys G.Songaila.
Konferencijoje „Tautos istorija ir jos sklaida“ bus svarstoma: ar visomis išgalėmis skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių organizacijų pastangos bei galimybės.
Konferencijoje pranešimus skaitys J.Basanavičiaus premijos laureatas archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, istorikai prof.dr.Eugenijus Jovaiša, Tomas Baranauskas, Inga Baranauskienė, mitologas dr.Dainius Razauskas, Mokslotyros instituto direktorius dr.Algimantas Liekis, Kauno Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekespertė Jūratė Litvinaitė, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Birutė Valionytė, Algirdas Endriukaitis. Apie tautinės savasties problemas diskutuos televizijos laidų prodiuseris Saulius Bartkus, rašytojas Jonas Užurka, žurnalistas Jonas Jackevičius ir kt.
Konferencijos dalyviai registruojami el.p.nijole.balciuniene@lrs.lt, tel. 8 616 19417.
Tarptautinė konferencija – apskritojo stalo diskusija „TAUTOS ISTORIJA IR JOS SKLAIDA“
LR Seimo I rūmai, 3 a., Konstitucijos salė
P R O G R A M A
Pirma dalis
11.00 – 11.10 Pranešimai, sveikinimai.
Įžanginis žodis – Gintaras Songaila, LR Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas
Sveikinimo žodis – Valentinas Stundys, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
Pirmininkauja: Gintaras Songaila
Pranešimai
11.10 – 11.30 – prof. dr. Eugenijus Jovaiša, istorikas. Pranešimas „Šiuolaikinis Lietuvos istorijos pateikimas (ką pavyko nuveikti anksčiau ir kokia padėtis pastaraisiais metais)“.
11.30 – 11.45 – Saulius Bartkus, TV prodiuseris. Pranešimas „Neišnaudotos audio-vizualinės galimybės atspindint Lietuvos istoriją“.
11.45 – 12.00 – Jonas Užurka, rašytojas. Pranešimas „Istorinės savasties atkūrimo galimybės mene“.
12.00 – 12.15 – Jūratė Litvinaitė, istorikė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja ekspertė. Pranešimas „Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė“.
12.15 – 12.30 – dr. Algimantas Liekis, istorikas. Pranešimas „Lietuvą valdantis elitas: tautiškumas ir Nepriklausomybės našta“.
12.30 – 12.45 – dr. Dainius Razauskas, mitologas. Pranešimas „Tautos esmė ir esminė istorijos pamoka“.
12.45 – 13.00 – Inga Baranauskienė, istorikė. Pranešimas „Populiarioji istorija – literatūroje, teatre ir kine“.
13.00 – 13.15 – Algirdas Endriukaitis, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. Pranešimas „Teisminis pasipriešinimo judėjimo paniekinimas“.
13.15 – 13.30 Pertrauka
Antra dalis
Diskusijos, pasiūlymai
Pirmininkauja: Kazimieras Uoka ir Karolis Grigaliūnas
13.30 –13.40 – Tomas Baranauskas, istorikas.
13.40 – 13.50 – Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės signatarų klubo prezidentė
13.50 – 14.00 – dr. Vykintas Vaitkevičius, archeologas, J.Basanavičiaus premijos laureatas
14.10 – 14.20 – Jonas Jackevičius, poetas, žurnalistas
14.20 – 14.30 – Ričardas Garuolis
14.50 – 15.00 – kiti
15.00 – 15.30 Konferencijos dokumentų priėmimas
Ale būt gera, kad kas nufilmuotų ir įdėtų į Alką, būčiau didžiai dėkingas.
Jei tik bus galimybės bandysime Alke – pateikti tiesioginę konferencijos transliaciją. Ir jei tos pačios galimybės leis, tai vėliau bus ir video įrašas patalpintas taip pat.
Gerai būtų.
O čia bet kas gali ateit pasiklausyt?
Taip, gali bet kas, bet reikia užsiregistruoti:
Konferencijos dalyviai registruojami el.p.: nijole.balciuniene@lrs.lt, tel. 8 616 19417.
Beje, registruojantis, pasveikinkite Nijolę Balčiūnienę su gimtadieniu. Ji gimė šiandien
Ta proga Sveikiname Nijolę ir Alko vardu!
Gal galiu atvykti į konferenciją ir pristatyti savo knygas “Perkūnas” (dabarties priešistorija) (2007 m.) ir “Per praeitį į ateitį”(proistorija)(2009 m.)? Abidvi jos liečia mūsų kultūros bei istorijos tolimąją ikikrikščioniškąją praeitį ir parašytos lietuvių kalbos deka įminus senųjų kultūrų (šumerų, babiloniečių, graikų, indų, egiptiečių, keltų ir kt.) šaltinius. Beje, šia savaite turi išeiti ir trečioji tos pačios serijos knyga “Pažadinta praeitis” (trečiasis ir ketvirtasis geofiziniai procesai). Už visą šią informaciją iš tolimiausios praeities, kurios be lietuvių kalbos neįmins niekas ir niekados, privalome dėkoti lietuvių kalbai ir mūsų tolimąjai praeičiai, anot šaltinių, turinčiai jau apie 50 000 metų.
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis