Meškėnas – nauja potenciali grėsmė mūsų sparnuočiams

Meškėnas (Procyon lotor) – tai gražus, protingas ir lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų žinduolis. Paplitęs Šiaurės Amerikoje, nors XX amžiuje, dėl kailio vertės, buvo introdukuotas ne vienoje Eurazijos šalyje. Šiuo metu gausios populiacijos susiformavo Užkaukazėje, Vokietijoje ir kituose kraštuose. Iš kaimyninių šalių, introdukuotas Baltarusijoje.

Tai visaėdis žvėrelis (ėda vaisius, augalus, mėsą, tame tarpe pjauna gyvus gyvūnus), prisitaikantis prie įvairių sąlygų, todėl dažnai gyvenantis arti žmogaus. Žiemą įminga senų medžių uoksuose. Grėsmę vietinei faunai kelia meškėno gebėjimas laipioti medžiais, kasti olas, plaukti ar net nardyti, o tai nulemia, kad šie žvėreliai pasiekia bet kokias gamtines teritorijas ar įvairias buveines – medžius, salas, urvus ir pan. Pavyzdžiui, Europos šalyse nuo aprašomos rūšies kenčia baliniai vėžliai, kurių negelbsti nei tvirtas jų šarvas. Nukenčia ir medžių lajoje bei salose perintys paukščiai.

Ilgą laiką buvo tik spėjama, kad meškėnas jau pasiekė Lietuvos miškus. Tačiau dabar turim ir tai patvirtinančių įrodymų – pirmieji meškėnai sumedžioti Rokiškio rajone. Gamtininkai  sunerimę, nes meškėnas yra ypatinga invazinė rūšis, kurios įkurdinimo praktika gana aštriai atsirūgo ne vienai valstybei. Vokietijoje jų yra jau šimtai tūkstančių ir jie plinta į kaimynines Europos šalis. Šiuo metu, kai kuriose Užkaukazės vietovėse dėl šių plėšrūnų smulkiųjų paukščių sumažėjo iki katastrofinės ribos. Atrodo, kad sustabdyti meškėnų plitimą šiuo metu gali tik gamtinės sąlygos: ligos, maisto stoka ir pan. Tačiau meškėnų įsikūrimas gali būti lyginamas su manguto įsitvirtinimu Eurazijos faunoje.

Tikėtis, kad meškėnų plitimą galima sustabdyti, įvertinant jau esamas jų europines populiacijas, turbūt yra nerealu. Tačiau reikėtų labai pasistengti, kad dar viena svetima plėšrūnų rūšis mūsų krašte neįsikurtų labai greitai ir neužimtų visos šalies teritorijos. Šiuo atveju, svarbu, esant galimybei, sumedžioti pirmus pasirodžiusius žvėrelius. Nepaisant jų patrauklios išvaizdos, reikia atsiminti, kad tai labai aktyvūs ir universalūs plėšrūnai, kuriuos reikia naikinti, kiek tai leidžia šalies teisės aktai.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija