Šeštadienis, 7 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną

Ričardas Dediala, www.alkas.lt
2012-03-04 21:50:04
10
Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo

Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo

Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo
Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo | tournet.lv

Prieš kurį laiką rašėme apie Karusės mūšį – vieną įdomiausių XIII a. pergalių, tačiau ne vien šis laimėjimas puošia tuometinę Traidenio (1268–1282) Lietuvą. Šio didžiojo kunigaikščio valdymo pabaigoje įvyko dar vienas, bet didesnis susidūrimas su Vokiečių ordino livoniškąja šaka prie Aizkrauklės.

Šaltiniai

1279 m. kovo 5 dienos įvykiai padarė didelį įspūdį amžininkams, kurių užfiksuota informacija atsispindi dešimtyje atskirų šaltinių. Čia daugiausia žinių teikia Eiliuotoji Livonijos kronika (toliau – ELK), kurioje kautynėms aprašyti skirtos 233 eilutės. Istoriografija nors ir skurdoka, tačiau joje išsiskiria puikus Roko Varakausko straipsnis, kuris yra tarsi stuburas tolesniems istorikų tyrimams. Kaip jau įprasta, kryžiuočių kovų temą analizavo ir Zigmas Raulinaitis, kuris išsamiai aprašė mūšio eigą ir įvairius niuansus. Verta pastebėti, jog nemažai šio autoriaus teiginių susilaukia kritikos. Taip pat informacijos aptinkame kiekvienoje žymesnėje sintezėje arba kryžiaus karų tematikai skirtose studijose.

Ištakos

1279 m. vasario pabaigoje magistras Ernstas Raceburgas (Ernst von Ratzeburg/Rassburg) organizavo grobiamąjį žygį, anot ELK, į Kernavę – „karaliaus Traidenio žemę“. Koks šio žygio tikslas? ELK skaitytojui gali pasirodyti, jog tai buvo kerštas už Traidenio užpultą Daugpilį (numanoma data – 1274 m.), tačiau yra daug klaustukų, nes nėra žinoma tiksli šios pilies pastatymo data (egzistuoja trys versijos), kurios atspirties taškas padėtų istorikams susiorientuoti kebliame laiko tarpe.

Nesigilinant į problemos chronologinius ir šaltiniotyros niuansus (kuriems užtektų atskiro straipsnio), galime konstatuoti, kad Ernsto Raceburgo minimas troškimas keršyti („Keršysiu už tą puolimą, / Jei tik gyvas būsiu“) nebūtinai buvo inspiruotas Daugpilio įvykių, o galėjo būti sukeltas ir kažkokių 1287 m. Rygos arkivyskupo Jono II laiške minimų puldinėjimų taikos metu (taikos tikslus laikas taip pat lieka mįslė). Atsakyti į klausimą, matyt, čia galėtų tik pats magistras, kurio valioje įvyko tolimesni įvykiai.

Magistras prieš žygi manė subursiąs plačią koaliciją ir tuo tikslu siuntė pasiuntinius pas komtūrus, kurie mielai atvyko dalyvauti tokioje šaunioje akcijoje. Atvyko Revelio (Talino) vietininkas Eilartas Hobergas su savais žmonėmis, taip pat pasirodė riteris Henrikas Frangenas ir Jonas Tyzenhauzas. Visų jų susitikimo vieta buvo Ryga, iš kurios ir buvo koordinuojami tolimesni veiksmai. Anot W. Urbano, Tyzenhauzas ir Frangenas buvo Rygos arkivyskupo vasalai, todėl ypatingo pasirinkimo ir neturėjo. Nevertėtų pamiršti, kad, kaip jau įprasta Vokiečių ordino karinei mašinai, šiam reikalui buvo pajungti kuršiai su žiemgaliais.

Apskirtai šaltiniai nenurodo karių skaičiaus, tačiau Livonijos provincijos kronikoje minima, jog magistras su broliai apginklavo kiek tik galėjo ir – sprendžiant iš mūšio padarinių – galimas dalykas, jog kariuomenę skaičiuoti reiktų tūkstančiais. Šią R. Varakausko mintį plėtoja Z. Raulinaitis, kurio vizijoje – ne mažiau kaip 5000 karių. Apie lietuvius nei prieš mūšį, nei po jo nieko nėra užsiminta, todėl skaičiai lieka hipotetiniame lygmenyje.

Kryžiuočiai Lietuvoje

Traidenis. Iš Aleksandro Gvagninio ''Europos Sarmatijos aprašymo'' (Sarmatiae Europeae desscriprio)
Traidenis. Iš Aleksandro Gvagninio ''Europos Sarmatijos aprašymo'' (Sarmatiae Europeae desscriprio) | wikipedia.org

Taigi Ordino kariuomenė su padėjėjais patraukė iš Rygos į Kernavės žemę, tačiau aišku, jog pati Kernavė nenukentėjo, nes nuniokotos buvo tik jos apylinkės: „Mat Traidenio žemę / Sudegino ir nuteriojo. / Jo žemėse kariuomenė brolių / Daug žmonių sukapojo, / Kurie nespėjo apsiginti. / Jiems plėšti sekėsi labai / Visur niokojo atkakliai“.

Kita eilutė atskleidžia įdomia detalę: „Į būrius pasidaliję“. Kronikininkas čia turėjo omenyje plačiau žinomą „trijų būrių susidūrimo taktiką“ – „drei Treffentaktik“, kuri buvo naudojama Vokiečių ordino valstybėje.

Šis grobiamasis – su keršto motyvais – žygis pradinėje stadijoje Ordinui buvo sėkmingas: „Kai visi suėjo, / Grobį jie sudėjo, / Šis didelis be galo buvo.“ Apiplėšę Kernavės apylinkes, įsibrovėliai ilgai nedelsė ir patraukė atgal, ir tai buvo visiškai suprantama pozicija, nes kariuomenės nemėgo kautis iš karto po grobiamųjų žygių, todėl ir „Liaudis jiems iš paskos ėjo, / Visi namo skubėjo“.

Įtikimiausia, jog kryžiuočiai žygiavo atgal tuo pačiu keliu ir pasiekė Dauguvą ties Aizkraukle (Ašerade), kur ketino pereiti brastą (apie 25 km. į šiaurės vakarus nuo Sėlpilio). Galimas variantas, kad pašauktiniai kariai – išskyrus žiemgalius – patraukė namo prie Neretos. Šis žygis galėjo trukti nuo 10 dienų iki 2 savaičių – toks skaičius orientuotas į tos žemės šeimininko nesusiorganizavimą ir nesugebėjimą operatyviai apsiginti. Tačiau Kernavės apylinkės pakankamai nedidelės ir numanomas laikas – apie 10 dienų. Tokiu atveju ir paties žygio pradžia turėjo būti paskutinę vasario savaitę.

Atsakomieji veiksmai

Tuo metu lietuviai stengėsi sušaukti karius, kad pavytų priešą. Šis epizodas organizacinėje kariaunos veikloje gana išraiškingas, nes po vykusio pasitarimo lietuviai sekė iš paskos, o, sekant vokiečius su sąjungininkais, žmonių vis daugėjo. Net atėjus į būsimo mūšio vietą, lietuviai vis dar rinkosi. Šioje vietoje kronikos autorius nuogąstauja dėl per ilgo delsimo.

ELK sakoma, kad „surengę pasitarimą, / Žygiuoti nebegaišo“ ir tolimesnis kariuomenės didėjimas rodo, jog pradžioje buvo kažkokia susitikimo vieta, matyt, tradicinė didžiūnų sueiga ir žygis turėjo prasidėti labai greitai. Taip pat nuolatinis pajėgų didėjimas gerai iliustruoja laisvųjų karo prievolę – vytį (lenk. pogonia). Priešą vyti iš krašto privalėjo kiekvienas vyras, nepriklausomai nuo padėties ir luomo. Toks paprotys yra minimas 1387 m. Jogailos privilegijoje.

Tuo metu Ordinas sustojo ties Aizkrauklės brasta, tačiau jos neperėjo. Šis epizodas vėlgi sunkiai paaiškinamas, nes ELK sakoma: „Jie visi gerai žinojo, / Kad kariuomenė pagonių / Pėdomis jų skubiai seka. / Čia iš kariuomenės krikščionių / Liaudies daug namo išjojo, / Jie su priešu nekovojo.“ Akivaizdu, kad lietuvių veiksmai buvo sekami ir Ordinas – nors ir netekęs daugumos karių – laukė susidūrimo.

J. Jurginis svarstė apie lietuvių inicijuotą tikslingą brastos atkirtimą. Lygiai taip pat mąstė ir M. Kondratas, tačiau toks variantas negalimas, nes tai reikštų lietuvių stulbinančiai greitą manevrą už priešo nugarų ir vieno svarbaus fakto praleidimą – Ordinas buvo įkūręs karo stovyklą. Vienintelis logiškas tokio delsimo patiškimas – magistras Ernstas beatodairiškai siekė keršto net žinodamas, kad gali pralaimėti. Tai patvirtina tolimesnė žinutė: „Juos išmušti reikėjo, / Per ilgai krikščionys delsė.“

Tokia įvykių eiga iliustruoja dar didesnį nesusipratimą. Delsimas buvo neadekvatus veiksmas iš Vokiečių ordino pusės ir – paradoksalu – iš lietuvių taip pat. Tiesa, pastarųjų delsimas, anot A. Dubinio teorijos, paaiškinamas tuo, jog puolimui ženklą davė Traidenio kariauninkai, spėję su Sirpučiu grįžti iš žygio į Lenkiją. Pridėkime tai, kad žemės kariuomenė rinkosi dalimis ir gausime visai logišką paaiškinimą.

Šioje vietoje vertėtų aptarti abiejų pusių išsidėstymą. Iš Ordino pusės jis turėjo būti tradicinis: dešinysis sparnas užimamas garbingųjų karių, tarp kurių turėjo būti Eilartas Hobergas, Henrikas Frangenas, Jonas Tyzenhauzas ir jų atvesti kariai. Centro pozicijas užėmė pats magistras su Ordino riteriais, o kairysis flangas atiteko žiemgaliams. Lietuvių išsidėstymas skendi miglose, tačiau Z. Raulinaitis visai pagrįstai teigia, kad lietuvių vyrai turėjo sudaryti bent du pulkus, kurių konfigūracija galėjo būti įvairi. Taip pat tikėtinas ir rezervinis pulkas užnugaryje.

1279 m. Aizkrauklės mūšio schema
1279 m. Aizkrauklės mūšio schema

Pirmieji puolė lietuviai ir užvirė nuožmi kova, kurios įkarštyje „be gailesčio pagonys sulaužė / Mūsų motinos vėliavą. / Ją vienas riteris laikė, / Jono vardą kuris turėjo; / Po ta vėliava ir žuvo. / Dievas tepasigaili jo, / Tyzenhauzas tai buvo.“ Nesistebėkite tokiu akcentu, nes viduramžiais vėliava kovos lauke reiškė ne tik simbolį, bet ir vadovavimo ir ryšio priemonę karių telkimuisi.

Pačiame kovos įkarštyje netikėtai iš mūšio lauko pasitraukė žiemgaliai. Ši vieta yra probleminė, nes tolesniame ELK pasakojime apie žiemgalius vėl bus užsiminta keliais žodžiais šio mūšio kontekste, tačiau ten pasakyta, jog jie dar prieš mūšį pasitraukė. Toks Eiliuotosios Livonijos kronikos nenuoseklumas sunkiai paaiškinamas. Galbūt tai reiktų sieti su pačiu autoriaus atvykimu į Livoniją 1279 m. Pasitraukus žiemgaliams, liko atviras kairysis flangas. Tuo lietuviai sugebėjo pasinaudoti ir pradėjo intensyvų puolimą, kurio metu žuvo magistras Ernstas Raceburgas su 71 riteriu.

Karybos aspektu čia įdomus vienas lietuvių manevras: Danijos vietininkas Eilartas Hobergas nusivijo sprunkančius pagonis, bet taip liko atviras (bent iš dalies) dešinysis flangas ir, be abejo, kelias centro apsupimui, tačiau, kai tik Hobergas sužinojo apie magistro žūtį, jį apsupo lietuvių būrys. Vietininkas su vienu brolių būriu bandė prasimušti pro lietuvius, bet jo žirgas buvo nudurtas, o pats riteris mirtinai sužeistas. Iš šių užuominų matome apsimestinio bėgimo taktiką. Apie šį kariavimo būdą istoriografijoje nemažai rašyta, todėl plačiau kalbėti apie tai neverta.

Per kančias į žvaigždes

Apibendrindamas šias 1279 m. kovo 5 d. kautynes R. Varakauskas jas lygino su Saulės mūšiu. Pagrindo tam yra, nes – be žuvusių 71 riterio ir magistro – buvo nukauti atvesti kilmingieji riteriai su daugeliu kitų gyventojų ir piligrimų, o – bene svarbiausia – po mūšio buvo suskubta sujungti abi Ordino šakas ne tik po bendra vėliava (kas buvo padaryta po 1236 m. Saulės mūšio), bet ir bendru magistru. Toks staigus gelbėjimasis galėjo reikšti tik vieną – desperatišką Livonijos kryžiuočių padėtį po Aizkrauklės mūšio. Tais pačiais metais, Ordino riteriams pritariant, buvo paskirtas abiejų kraštų – Livonijos ir Prūsijos – magistras Konradas Foichtvangenas (Konrad von Feuchtwangen). Iki jo labai trumpai Livonijos magistro vietininku pabuvojo Reino grafas Gerhardas Kacenelbogenas (Gerhard von Katzenelnbogen), kuris 1279–1280 m. žiemgalių buvo suimtas, nusiųstas į Lietuvą ir ten 1280 m. žuvo.

Aiški paralelė tarp 1236 m. ir 1279 m., tačiau Aizkrauklės mūšio reikšmė iškyla dar ir todėl, kad planai sujungti Ordinus į vieną jau gyvavo iki Saulės mūšio, o po 1279 m. pralaimėjimo viskas įvyko spontaniškai.

Paklausite, kaip atrodo šį pergalė lyginant su kitomis? Istorikas Romas Batūra jums gali atsakyti. Jo sudarytoje didžiausių XIII a. Vokiečių ordino pralaimėjimų lentelėje Aizkrauklė užima garbingą antrąją vietą, nusileisdama tik 1260 m. įvykusiam Durbės mūšiui. Tačiau tai dar ne viskas… Ordiną netrukus pasiekė kita nemaloni žinia – antrą kartą sukilo žiemgaliai ir paskutiniam jų laisvės karui vadovavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Traideniui lojalus žiemgalis Nameisis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
  2. T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos
  3. T. Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Andrius says:
    13 metų ago

    Dėkui, įdomus straipsnis

    Atsakyti
  2. janušonis evaldas says:
    13 metų ago

    Aha,net ašara išspaudė.

    Atsakyti
  3. Eglė V. says:
    13 metų ago

    gal latvių kalboje turite tekstą?

    Atsakyti
  4. Autorius says:
    13 metų ago

    Ne, latvių kalba teksto tikrai nėra, tačiau gal kas nors iš alko skaitytojų (tokių turėtų būti) moka latviškai ir gali išversti.

    Atsakyti
  5. Pranas says:
    13 metų ago

    Kraus ožvėrė.

    Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    13 metų ago

    1362 m. kovo 29 d. kryžiuočių kariuomenė drauge su kviestiniais krikščioniais iš Anglijos, Italijos, Čekijos, Danijos ir Vokietijos užpuolė Kauno pilį, atkirto ją nuo bet kokios pagalbos. Kryžiuočių-krikščionių buvo tiek daug, kad atvykę Algirdas su Kęstučiu nedrįso gelbėti apgultos pilies. Pilies įgula, vadovaujant Kęstučio sūnui Vaidotui, buvo negausi ir beišsilaikė keletą savaičių. Vaidotas paimtas nelaisvėn, Pilies įgula buvo išžudyta, o vaikai ir moterys paimti kaip karo grobis.
    650 metų mums primena degančios pilies liepsnas.
    —————————————————————
    Kiek žinau, Kauno Baltai bandys tai kažkaip paminėti, tačiau, kada ir kaip minėti, dar tikslinama. Greičiausiai prie pilies bus uždegama Ugnis, nunešama į upių santaką plukdymui, prie Aukuro atliekamos apeigos… .

    Atsakyti
  7. R.J.. says:
    13 metų ago

    Ačiū užstraipsnį.

    Atsakyti
  8. tai kad ne ziemgaliai says:
    13 metų ago

    o Zemgaliai

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Tai, kad ne – teisingas pavadinimas yra žiemgaliai.

      Atsakyti
  9. Elgetas says:
    13 metų ago

    Pirmiausia del terminų:stella serpens caput.”pergale žuvys RAMBYNO žynys liepą sodina”.Kariuomenė vadinosi Rambynas,kariuomenes laipsnių daug,1000 dalinio vadas KUMETIS.Neturiu lontyniško metraščio,todel mūšio nekomentuosiu.Reikia žinoti riterių pleišto rikiuotę:1 eilė 3-5 šaivuoti raiteliai,2 eilėje 5-7 ir tt.Viso 4- 5 eilės,Kadangi žuvo 71 “brolis”.ty ne visi-tarkim pusė-žygyje dalyvvo 6 vokiečių pulkai po 250 kareivių.Antra tiek pagalbinė kariuomene.Viso iki 3000.Iš to kas parašyta,absoliučiai nieko neaišku.Neaprašytas mušio laukas.Akivaizdu,kad raiteliams reikia pievos,o pėstininkams klampynių ir krūmų.Jeigu Dauguvos pakrantės pelkės-tai kalavijuočių arklių kojas lietuviai basliais išdaužys,o kol riteris atsikels,bus savo rojelyje.Tik tuo galima paiškinti vokiečių elgesį.O latvius lietuviai paprasciausiai paleido:”dinkit iš čia kol mes geri”.Saules mušis NR 2-pėstininkai su basliais prieš arklių kanopas.Vokiečių kanopas turėjo ginti latviai eičiai.O jie pabego.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Jonas Vaiškūnas apie D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
  • Lietuvis apie D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
  • Jonas Vaiškūnas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

2025 05 16
Kernavė

Tiriama kaip Kernavės kraštovaizdis atrodė praeityje

2025 05 11
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

2025 04 25
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
Lygiadienis Kernavėje

Kernavėje ant Balto kalno pasitikta pavasario lygiadienio šventė „Teka upelė, duinoja“

2025 03 28
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

2025 03 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Jonas Vaiškūnas apie D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
  • Lietuvis apie D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
  • Jonas Vaiškūnas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rusijos prezidento rinkimai baigėsi – Putinas laimi 63,71% (video)

Rusijos prezidento rinkimai baigėsi – Putinas laimi 63,71% (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai