Trakai yra neatsiejami nuo trijų istorinių asmenybių – Birutės, Kęstučio ir Vytauto. Visos jos paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kunigaikštienė Birutė ne tik ištikimai tarnavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karūnai, bet ir užaugino ir į pasaulį išleido du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus – Vytautą Didįjį ir jaunėlį Žygimantą Kęstutaitį. Pastarieji tapo dar vienais Lietuvos valdovais – 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis – LDK kunigaikščiu. Birutės gyvenimo būdas ir atsidavimas LDK karūnai pelnė neišdildomą pagarbą ir pripažinimą tautoje net iki šių laikų.
Tačiau pastebima, jog XXI amžius pakeitė tautos mąstymą. Dėl įtempto gyvenimo ritmo ir rūpesčių žmonės retai kada susimąsto apie vertybes, kurias išties turi – istorinius personažus, dėl kurių tauta išliko ir gyvuoja iki šiol. Savo darbais ir ilgamete patirtimi garsėjantis skulptorius Gediminas Radzevičius brandino mintį atgaivinti istorinius faktus ir pakurstyti žmonių dvasines vertybes išryškinant jau seniai pamirštas, tačiau vertas dėmesio istorines asmenybes. „Išties esame primiršę savo istoriją – ji nuolatos buvo išmušinėjama mums iš po kojų“, – nusivylimo neslėpė skulptorius.
Patirtis privertė imtis veiksmų
Gediminas Radzevičius – skulptorius, dievdirbys, poetas, filosofas, etninės kultūros puoselėtojas. Vienas iš Lietos labdaros fondo sumanytojų ir steigėjų. Šis skulptorius geriau žinomas kaip ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius – altorių, šventorių, paminklų ir ne tik. Prie tautodailininkų savęs nepriskiriančiam G. Radzevičiui patinka, kai jį vadina tiesiog laisvu meno kūrėju (2011 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jam suteikė meno kūrėjo statusą). „Turiu tokią politiką su niekuo nekariauti žodžiais, o daryti darbais. Džiaugiuosi, kad atradau savo nišą – skulptūras, kuriose realizuoju visas savo idėjas ir išlieju kūrybinį potencialą. Atrodo, kad Dievas man davė tokią užduotį“, – su džiugesiu veide apie save kalbėjo G. Radzevičius. Jo darbai iš medžio ir akmens puošia ne vieną Lietuvos kampelį.
Trakų rajonas šiam skulptoriui nesvetimas. 2000–2006 m. drauge su sūnumis Tautvilu ir Dainiumi jam teko darbuotis prie Margio ežero Nijolės Veličkienės ir Vytauto Markevičiaus sodybose. Jono Ivoškos sodyboje stovi jo sukurtas „Kūrėjas“.
Prieštaravimų nesulaukta
Vienas iš pirmųjų ir pagrindinių Lietos labdaros fondo, kuriam priklauso skulptorius G. Radzevičius, tikslų – remti architektūrinių, skulptūrinių monumentų, paminklų iškiliems žmonėms ir istoriniams įvykiams pažymėti bei įamžinti kūrimą, statybą ir priežiūrą. Fondą sudaro penki asmenys, visi kiti – rėmėjai. Viena iš skulptoriaus idėjų, pateiktų Lietos labdaros fondui ir yra LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas Trakuose. G. Radzevičiaus teigimu, ši moteris – sumani, turinti moterišką galią – su tuometiniais priešais kovojo ne kalaviju, o gudrumu ir protu. Priėmusi svarbų sprendimą po vyro Kęstučio nužudymo ji iš kalėjimo išlaisvino savo sūnų Vytautą, dėl kurio šiandien turime Lietuvos valstybę. Nežinia kaip būtų, jei Birutė vietoje savo sūnaus išlaisvinimo būtų pasirinkusi kitą kelią arba tiesiog nesiėmusi jokių priemonių. Lietuvos likimas „po Jogailos karūna“ liktų neaiškus. Tad paminklo statymo idėja turėjo būti realizuota jau anksčiau. 2011 m. kovo mėnesį projektą pristatęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministrui Vytautui Umbrasui, ilgai netrukus, skulptorius sulaukė jo ir LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pritarimo.
Pagrindinė paminklo idėja
Kunigaikštienė Birutė ir LDK kunigaikštis Kęstutis buvo paskutiniai senovės tikėjimo puoselėtojai, valdantys Lietuvą. Jie buvo tarytum atsidūrę dviejų plokštumų susikirtime. Iš vienos pusės – senovės lietuvių tikėjimas, iš kitos – jau ateinanti krikščionybė (Vytautas krikštijo Lietuvą). Todėl paminkle atspindėtas tuo metu Birutę ir Kęstutį supęs pasaulis su jo simboliais ir ženklais: senoviniai paminkliniai pajūrio krikštai, aukuras, saulės krypties ir lygiadienio ženklai, skulptūrą vainikuojanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūna iš bronzos. Nugarinėje paminklo dalyje – Birutės ir Kęstučio vedybų legenda. Pasak skulptoriaus, ji joja į moterystės, LDK didžiosios kunigaikštienės virsmą, kuris išplaukia priekinėje paminklo dalyje didingu kunigaikštienės atvaizdu, išnyrančiu iš laiko ir istorijos gelmių.
Paminklo statymo vieta
Dėl Birutės paminklo statymo vietos vyko diskusijos. Daugelis ėmė maišyti šią iškilią istorinę asmenybę su vaidilute Birute ir siūlė paminklą statyti tiesiog Palangoje. Pasak G. Radzevičiaus, tokios kalbos jį tik juokino, nes yra aiškiai kalbama ne apie vaidilutę Birutę, o apie LDK didžiąją kunigaikštienę Birutę. Susituokusi su LDK didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu, Birutė atsidūrė Trakuose. Šis istorinis etapas pažymėjo jos išskirtinumą – tapsmą istorine asmenybe. G. Radzevičius drauge su Birutiečių draugijos pirmininke Namida Pociene bei Sausumos pajėgų vadu majoru generolu Jonu Vytautu Žuku dėl projekto realizavimo nukeliavo į Trakus – reikėjo sulaukti pritarimo ir palaikymo iš Trakų r. valdžios.
Visų pirma su idėja buvo supažindintas Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, tačiau pritarimą šiam projektui suteikti galėjo tik Trakų r. savivaldybės meras Vincas Kapočius, pas kurį visa delegacija ir nuvyko. Meras V. Kapočius liko sužavėtas pateikta idėja.
Netrukus buvo imtasi darbų. 2011 m. birželio 30 d. Trakų rajono savivaldybės taryba pritarė projekto idėjai statyti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklą Trakuose. 2011 m. lapkričio 7 d. sudaryta 15-kos žmonių darbo grupė svarstė Birutės paminklo pastatymo vietą Trakuose. 2011 gruodžio 14 d. per vykusį posėdį pasiūlytos keturios paminklo statymo vietos: Kęstučio pilies prieigose – Aukų kalno (žmonių vadinamu Birutės kalnu) rytinės pusės papėdėje; Senųjų Trakų piliavietėje ir jos prieigose; erdvėje greta gelbėjimo stoties; prie Pusiasalio pilies gynybinės sienos. Dėl vietos nustatymo turėtų būti aišku jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.
Projektas pristatytas Trakų bendruomenei
Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka“ pirmininkės Nijolės Dočkuvienės teigimu, šis, skulptoriaus G. Radzevičiaus projektas turi būti pristatytas ir Trakų bendruomenei. Per Birutines, vasario 5 d., Trakų kultūros rūmuose vyko renginys, per kurį buvo pristatyta projekto idėja. Dėl spaudžiančio šalčio gyventojų susirinko ne per daugiausiai. Renginys prasidėjo iškilmingais senovinių ragų garsais, tautiniu himnu ir giesmėmis apie Birutę, kurias sugiedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folklorinis ansamblis „Vilnelė“ ir Vilniaus mokytojų namų žemaičių folklorinis ansamblis „Tyklė“. Po Trakų r. mero V. Kapočiaus kalbos ir visų Biručių pasveikinimo skulptūros modelį, esantį scenoje, simboliškai atidarė LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė poetė Meilė Kudarauskaitė perskaitė Silvestro Vailiūno 1825m. žemaitiškai parašytą sakmę apie Birutę.
Po lyrika apipintos įžanginės dalies skulptoriaus pristatytai ir aptartai projekto idėjai pritarė renginyje pasisakę svečiai: LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė N. Pocienė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pilių tyrinėtojas dr. Napalys Kitkauskas, skulptorius, prof. Antanas Kmieliauskas, istorikas doc. dr. Romas Batūra, istorikė Inga Baranauskienė.
Renginio vedėjo Gaudento Aukštikalnio paklausti, ar pritaria Birutės paminklo statymui, trakiečiai salėje garsiai tris kartus sušuko: „Pritariam! Pritariam! Pritariam!“
Renginio pabaigoje po gražaus ansamblių pasirodymo teisininkas, poetas Jonas Ivoška-Šėla perskaitė savo neseniai sukurtą eiliuotą kūrinį „Sakmė apie kunigaikštienę Birutę“. Bendravimą vainikavo visų dalyvavusių sugiedota „Lietuva brangi“.
Kokia paminklo pastatymo kaina?
Jei jau sklinda gandai, jog šio paminklo statymo išlaidos bus padengiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, laikas nusiraminti. Projektas su valdžia finansiškai yra beveik nesusijęs. Surinkti lėšas šiam paminklui aukomis ir renginiais imsis Lietos labdaros fondas, aktyviai talkinant LDK Birutės karininkų šeimų, moterų sąjungai, Lietuvai pagražinti draugijai ir kitiems pritarėjams. Procesas vyksta jau bemaž metus, spėjama, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą prireiks dar ketverių metų. Paminklas bus gaminamas iš granito ir bronzos, nes akmuo simbolizuoja tvirtumą, amžinybę, dvasingumą, ne be reikalo jis minimas įvairiuose senovinėse dainose ir padavimuose.
Vientisą 4,5 m aukščio ir 1,20 m pločio granitinį luitą planuojama atsivežti iš LDK žemių – Ukrainos. Su visomis organizacinėmis, mokestinėmis, medžiagų išlaidomis paminklo pastatymo sąmatinė vertė siektų iki 1,5 mln. Lt.
Prie paminklo statymo darbų prisidės ir projektui pritariantys istorikai, etnologai, architektai, menininkai, poetai, rašytojai, tad specialistų komanda išties tvirta. Pastarieji dalijasi didžiausiu turtu – žiniomis ir dalykinėmis konsultacijomis. Pasak autoriaus ir jo komandos, „kaip pasiseks įgyvendinti šį projektą, parodys laikas ir lietuvių tautos bendruomenės, esančios ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, konkretus pritarimas“.
