Vasarioi 16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje duris atveria tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės“, skirta vienai garsiausių LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms.
Joje pristatoma virš 330 eksponatų. Parodą lydi solidus mokslinis katalogas su išsamiais teminiais įvadiniais straipsniais bei eksponatų apibūdinimais, teigiama Valdovų rūmų muziejaus pranešime.
Parodos dėmesio centre – Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Parodos autentiški XVI–XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleidžia išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai.
Išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija daugybė faktų. Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų – Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių – t. y. faktiškųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausybės vadovų. Be to, jie užėmė ministrų, kitų aukštų urėdininkų postus, buvo kariuomenės vadai. Trys Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika vaivadų ir kaštelionų. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik Radviloms. Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis – Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais, taip pat Potockiais ir Branickiais.
Idėja surengti Sapiegoms skirtą parodą kilo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovams prof. Janui K. Ostrovskiui (Jan K. Ostrowski) ir Ježiui T. Petrusui (Jerzy T. Petrus). Sprendimą pirmiausia nulėmė palanki aplinkybė, kad per kelis dešimtmečius Vavelio karališkajai piliai pavyko sukaupti didžiausią Sapiegų giminės meninio paveldo objektų kolekciją. Rengiant parodą, šią kolekciją papildė kitose Lenkijos ir Lietuvos kultūros institucijose saugomos vertybės, susijusios su Sapiegų gimine. Sapiegoms skirta paroda „Sapiegos: kolekcininkai ir mecenatai“ Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje veikė 2011 m. spalio 3–gruodžio 31 dienomis. Vilniuje surengta tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ yra tarsi Krokuvos parodos tęsinys, kartu ją papildantis, praplečiantis jos tematiką, atskleidžiantis arba akcentuojantis Lietuvos valstybės ir visuomenės raidai aktualesnius Sapiegų giminės veiklos nuopelnus.
Parodą galima apžiūrėti istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose, su kuriais Sapiegos buvo susiję net 8 vedybomis. Giminės istorija, valstybinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, paskyrimai į aukščiausius valstybės postus atsispindi portretų ekspozicijoje, kurią papildo įspūdingo turinio ir išvaizdos pergamentai bei kiti dokumentai. Apie Sapiegų giminės nuopelnus kultūros ir meno plėtrai byloja jų indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinio meno paveldą. Nedaug ne tik didikų, bet ir Europos valdovų giminių galėtų pasididžiuoti, kad net du joms priklausę Švč. Mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežių karūnomis. Sapiegos gali tuo džiaugtis. Jau XVIII a. Romos popiežiai pripažino tiek Kodenio Šv. Onos, tiek Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios Dievo Motinos paveikslų, garsėjusių malonėmis bei globojusių Sapiegų giminę, išskirtinumą. Be šių išsaugotų paveikslų istorinių bei šiandienos reprodukcijų, parodoje taip pat pristatomos kitos unikalios sakralinės vertybės, susijusios su Sapiegų dėmesiu Bažnyčiai. Tai įstabių Briuselio XVII a. vidurio gobelenų kolekcijos išlikę audiniai, sidabriniai ir auksiniai liturginiai indai, su Sapiegomis susiję prabangūs liturginiai rūbai. Salės centre rodoma unikali XV–XVI a. Sapiegų Evangelija, priklausiusi Žirovičių bazilijonų vienuolynui.
Greta sakralinės dailės kūrinių demonstruojamos ir daugiausia Sapiegų Krasičyno rezidencijoje XIX–XX a. pradžioje sukauptos pasaulietinio pobūdžio meno vertybės – paveikslai, meniniai audiniai, kiti taikomosios dailės kūriniai. Istorine ir menine verte išsiskiria Izabelės Vazaitės – Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos sesers – portretas. Sapiegų išlavintą meninį skonį liudija ir kiti parodoje rodomi XVI–XVIII a. Vakarų Europos arba vietinių dailininkų sukurti tapybos darbai, portretai, XIX a. meistriškai atliktos dviejų Rembranto (Rembrandt) paveikslų kopijos.
Pabrėžiant Sapiegų, kaip meno ir kitų istorinių relikvijų kolekcininkų, nuopelnus gretimoje salėje rodoma Sapiegų sukauptos ir XIX a. sąmoningai demonstruotos (pvz., portretuose) gausios vadinamųjų kontušo juostų kolekcijos dalis. Ginklų ir šarvų rinkinyje savo istorine reikšme išsiskiria Osmanų kariuomenės, 1683 m. pralaimėjusios Vienos apgultį, vadovo Kara Mustafos (Kara Mustafa) sulaužyto kardo geležtė. Tai itin vertingas Abiejų Tautų Respublikos karines pergales liudijantis karo trofėjus.
Atskira parodos salė skirta Sapiegų giminės nuopelnams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai atskleisti. Joje rodomi žymiausių giminės atstovų, bene labiausiai nusipelniusių Lietuvos valstybės, jos teisės istorijai, portretai. Šiuose pavaizduoti Lietuvos kancleriai, etmonai, Vilniaus vaivados, kiti aukščiausi pareigūnai. Žymiausias jų – Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs. Vien šio fakto pakaktų, kad jis būtų laikomas ne tik garsiausiu ir talentingiausiu Sapiegų giminės atstovu, bet ir vienu žymiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. Greta eksponuojami Lietuvos kanclerių valdžios ženklai (spaudai), Sapiegų patvirtinti svarbūs valstybiniai dokumentai, Trečiojo Lietuvos Statuto XVI–XIX a. leidimai, Sapiegų heraldiniais ženklais pažymėti kokliai, rasti tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje teritoriją.
Ekspoziciją užbaigia Sapiegų bibliotekų turtingus rinkinius primenančios vertybės – knygos, dokumentai, grafikos darbai, piešiniai ir pan. Vienos jų – Ružanų rezidencijoje kauptos „Biblioteca Sapiehana“ knygų dalis, liudijanti ne tik Sapiegų bibliofilines nuostatas, bet ir jų nuopelnus steigiant bei aprūpinant Vilniaus akademijos Teisės fakultetą. Kita bibliotekos dalis pristato Krasičyne sukauptos Sapiegų bibliotekos įdomiausius veikalus, Romos miesto grafinius vaizdus. Vienas įdomiausių salės eksponatų – XVII a. pradžios „Sapiegų albumas“, arba Vilniaus vargonų tabulatūra. Parodoje eksponuojami ir keli istoriniai XVII–XIX a. baldai, pažymėti Sapiegų herbu.
Kunigaikščių Sapiegų giminė nuėjo ilgą istorijos kelią nuo XV a. Lietuvos ir Maskvos valstybių paribio niekam nežinomų bajorų iki XVII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės hegemonų ir XX–XXI a. pasaulio piliečių. Organizatoriai tikisi, kad į parodą susipažinti su vienos garsiausių Lietuvos didikų giminių istorija ir paveldu atvykę lankytojai patirs neišdildomų estetinių įspūdžių bei bendros praeities pažinimo džiaugsmą.
httpv://youtu.be/1Vgu32X9hYE