Vasario 9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų 2011 metų lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko išrinkimas.
Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet kalbėjosi intriguojančia ir žaisminga tema „Tikro lietuvio neieškant“, leidusia ieškoti ir atrasti svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia jų, nekintanti jau kelerius metus, – tai sėkmingai klestinti knygų gausėjimo tendencija. Kasmet išleidžiamų knygų skaičius didėja, literatūros įvairovė plečiasi, tačiau, nepaisant to, vis mažiau ir mažiau išleidžiama knygų-įvykių, arba vadinamosios rimtosios, itin kokybiškos literatūros tekstų. Tą lemia ir redaktoriaus kaip literatūrinio agento, cenzoriaus, „gerosios rankos“ mirtis ir vis labiau įsigalintis literatūros, kuriai pritaikomi vadybos principai bei redagavimas, pataikaujant skaitytojams, gausėjimas.
Aptariant 2011 metų prozos knygas, buvo išskirtos naujos ryškėjančios tendencijos: sustiprėjusi dokumentinė literatūra, dokumentinio pasakojimo veržimasis į grožinės literatūros tekstus (Audronė Girdzijauskaitė Nutolę balsai, Zita Čepaitė Emigrantės dienoraštis). Tai lemia ir spartesnė žanrų hibridizacija, laiminti prieš grynojo žanro tekstus. Taip pat buvo kalbėta apie vis labiau ryškėjantį, gan pavojingą dievoieškos, religinio kičo naudojimo grožinėje literatūroje pomėgį. Kalbėdama apie praėjusių metų prozos tekstus, literatūrologė habil. dr. Jūratė Sprindytė pastebėjo, kad „mūsų fikcija, nepaisydama ryškėjančios, ypač vyresniųjų rašytojų tekstuose, koreliacijos su dokumentika, tampa fikciškesnė.“ Taip buvo atkreiptas dėmesys į ryškėjantį naują poreikį kurti istorinį pasakojimą, prozos lauke vykstančias naujų istorinio romano formų paieškas.
Kalbant apie 2011 m. poezijos knygos buvo pastebėta, kad lietuvių poezija išlieka labai aukšto lygio, jos lauke (priešingai nei prozos) nesimaino hierarchijos, dominuoja patyrę kūrėjai, ryškiausiai matomi vyresniųjų meistrų vardai – Donaldas Kajokas, Antanas A. Jonynas, Valdemaras Kukulas. Greta kurių ryškėja ir jaunieji poezijos kūrėjai, savo kūryba tarsi pateikiantys paraišką, kad poezija nemiršta (Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Aidas Jurašius).
Pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė doc. dr. Solveiga Daugirdaitė pripažino, kad kasmetinis literatūros mokslininkų sudaromas dvyliktukas, yra „pastanga pasakyti, kas yra gera literatūra, remiantis kokybiškais literatūros kriterijais ir visiškai atsiribojant nuo tiek knygynų, tiek leidyklų sudaromų perkamiausių knygų ar autorių dešimtukų, kurie anaiptol neliudija knygos kokybės. Tai aiškus įrodymas, kad nebėra – ir todėl trūksta – knygos kaip literatūros vertinimo“.
Išrinktame dvyliktuke atstovaujama beveik visoms lietuvių rašytojų kartoms ir beveik visiems literatūros žanrams, išskyrus dramaturgiją. Dvyliktuke yra 5 poezijos ir 7 prozos knygos. Trečią kartą per visą dvyliktuko rinkimo istoriją tarp kūrybiškiausių knygų pateko net dvi pomirtinės poezijos knygos – poeto Valdemaro Kukulo „Saulėlydis mano giesmė” ir dailininko Algio Skačkausko Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje.
Renkant dvyliktuką nemažai diskusijų sulaukė ir į dvyliktuką nepatekusios knygos: Ramūno Kasperavičiaus Decameron medicus, Mariaus Buroko Išmokau nebūti, Eugenijaus Ališankos Jeigu, Jurgos Tumasonytės Dirbtinė muselė, Herkaus Kunčiaus Lietuvis Vilniuje, Vytauto Martinkaus Dvylika lieptų ir kitos.
LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad „šių metų dvyliktuko rinkimai parodė, kad lietuvių literatūros laukas turi vis daugiau netipiškų žaidėjų.“
Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
- Ilzė Butkutė, Karavanų lopšinės: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2011.
- Zita Čepaitė, Emigrantės dienoraštis: esė, Vilnius: Alma litera, 2011.
- Audronė Girdzijauskaitė, Nutolę balsai: portretų metmenys, Vilnius: Lietuvos rašytojų
- Romualdas Granauskas, Trys vienatvės: novelių romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
- Andrius Jakučiūnas, Lalagė: apsakymų vainikas, Vilnius: Tyto alba, 2011.
- Antanas A. Jonynas, Kambarys: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2011.
- Donaldas Kajokas, Kurčiam asiliukui: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
- Laurynas Katkus, Sklepas ir kitos esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
- Valdemaras Kukulas, Saulėlydis mano giesmė: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
- Sigitas Parulskis, Prieš mirtį norisi švelnaus: trumpų tekstų knyga, Vilnius: Alma litera, 2011.
- Undinė Radzevičiūtė, Baden Badeno nebus: istorijos, Vilnius: Baltos lankos, 2011.
- Algis Skačkauskas, Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje: eilėraščiai, Vilnius: Baltos lankos, 2011.
Kūrybiškiausios 2011 m. knygos ir LLTI premijos laureatas bus paskeltas vasario 25 d. 13 val. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija laureatui įteikiama Vileišių rūmuose (Antakalnio g. 6) minint Kovo 11-ąją.
