Šiemet Sausio 13-oji buvo „pažymėta“ įvairiomis provokacijomis, iš kurių turbūt ryškiausia portalo „Komsomolskaja pravda“ 2012 m. sausio 12-13 d. paskelbtas interviu su Vilniaus televizijos bokšto šturmo herojumi – tuometiniu grupės „Alfa“ vado pavaduotoju atsargos pulkininku Michailu Golovatovu.
Faktas, be abejo, šlykštus, tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: po paleidimo Austrijoje sparnus išskleidęs „didvyris“ atsiskleidė taip, kaip niekada nebūtų atsiskleidęs, pavyzdžiui, teisme.
Sovietmečiu gyvavo anekdotas apie žudiko pasiaiškinimą tardytojui – neva auka pati nukritusi ant peilio… dvidešimt penkis kartus. Michailo Golovatovo „legenda“ iš tos pačios serijos, tik dar absurdiškesnė.
Iš pradžių jis pasakoja šykščiai: „Manifestantai buvo apsupę pastatą glaudžiu žiedu – nei tankų daliniai, nei desantininkai prasiveržti negalėjo. Aplenkę minią, prasiveržėme iš užpakalinės pusės – čia nebuvo tokios žmonių gausos. Išdaužę langus ir įbėgę į vidų, susidūrėme su fiziniu pasipriešinimu. Mes kariavome Afganistane ir buvome laikomi pasirengusiais žmonėmis, bet čia buvome savo šalyje ir panaudoti ginklų nė negalvojome. Rankinės kovos priemonėmis išstūmėme žmones iš pirmojo aukšto…“
Išties, nelaukime, kad pulkininkas pasakotų apie tai, kaip jo komanda, „nė negalvodama naudoti ginklų“, nušovė Igną Šimulionį – septyniolikmetį moksleivį, jauniausią iš visų tą naktį žuvusiųjų – pasitikusį užpuolikus vandens čiurkšle. Nepasakoja jis ir apie tai, kad, vos užėmęs bokštą, puolė šaudyti į minią pro antrajame aukšte buvusio cecho langus – tai matė VRTC cecho viršininkas Algirdas Ramanauskas, besislepiantis ten su penkiais kolegomis. Ir dar daug ką pulkininkas nutyli, tačiau, kaip sakoma, leisk žudikui kalbėti, ir galiausiai jis vis tiek pasakys tiesą ar bent jau susipainios savo meluose.
Taigi panagrinėkime į tolesnį pulkininko Golovatovo pasakojimą: „Apie trečią nakties klausausi pranešimo apie veiksmus antrajame objekte – telecentre. … Paskui per radijo stotelę pradėjo eiti pranešimai iš užkardos viršininko, kad vyksta šaudymas iš artimiausių namų ir kad yra aukų civilių tarpe. Karinių mašinų ir tankų vairuotojai-mechanikai, buvę šalia bokšto, pranešinėjo, kad apšaudoma karinė technika.“
Nesiimu spręsti, kas davė pagrindo kalboms apie snaiperius – baimė akys (o šiuo atveju ir ausys) didelės. Tačiau fiksuokime laiką: pranešimai pasigirdo apie 3.00-3.30 val. O tą naktį dirbusių medikų teigimu, pirmoji greitosios pagalbos mašina su sužeistaisiais į ligoninės kiemą įlėkė, dar Eglei Bučelytei esant ekrane, t. y. ne vėliau, kaip 2.15 val. Romualdas Burba, Vilniaus pirmosios klinikinės ligoninės traumatologijos skyriaus vedėjas, atlėkęs į darbą keliomis minutėmis vėliau, taip pat prisimena, kad rado ten jau du lavonus ir begalę sužeistųjų. Audroniaus Ažubalio sausio 13-osios nakties stenogramoje užfiksuota: „2 val. 52 minutės. … Jau yra penki lavonai su šautinėm žaizdom.“ Taigi menami snaiperiai „pavėlavo“ į žudynes mažų mažiausiai viena valanda.
Be to, kariškiams anaiptol nepasirodė, kad jie šaudo į civilius. Dar kartą cituoju Golavatovą: „Karinių mašinų ir tankų vairuotojai-mechanikai, buvę šalia bokšto, pranešinėjo, kad apšaudoma karinė technika.“ Golovatovo pasakojimas apie jo tolesnius veiksmus taip pat skirtas patvirtinti grėsmės realumui: „Pranešiau, kad perdavėme objektą saugoti konvojaus kariams ir išvykstame į dislokacijos punktą. Pasakiau: važiuosime tik po šarvu, nes pats mačiau žybsnius ant stogų. Privažiavo trys BTRʼai, mes susėdome į desantininkų skyrius ir išvykome į divizijos štabą. Keturiose vietose į mus nuo tiltų mėtė bordiūrų akmenis…“
Bet, ponas specialiųjų pajėgų karininke, argi tai „Alfos“ vertas žygis – sprukti, palikusi konvojų snaiperių taikinyje, ir dar niurzgėti dėl nuo tiltų svaidomų akmenėlių?!
Pulkininkas Golovatovas, matyt, ir pats supranta, kad atrodo nelabai gražiai, tad apsidrausdamas užbaigia pasakojimą galiu paaimanavimu: „Jei būčiau buvęs informuotas apie ginklų panaudojimo galimybę iš Sąjūdžio pusės – negi nebūčiau ėmęsis atsakomųjų veiksmų? Turėdamas snaiperių šautuvų su naktiniais taikikliais, negi nebūčiau tų snaiperių suradęs?..“
Išties, prieš kuriant legendas apie Sąjūdžio snaiperius, į šitą klausimą reikėtų atsakyti, antraip „Alfą“ belieka skelbti tiesiog nevykėliais. Tačiau mūsų Sausio 13-osios bylai iš pastarojo pasisakymo aktualiausia tai, kad pulkininkas Golovatovas pats prisipažįsta, turėjęs savo arsenale ne tik automatinių ginklų, bet ir snaiperių šautuvų su optiniais naktinio matymo taikikliais. O tai reiškia, kad „sensacingoji“ Algirdo Paleckio medžiaga apie bokšto aplinkoje girdėtus lygiavamzdžių šūvius ir žmonių sužeidimus medžioklinėmis kulkomis yra tik dar vienas įkaltis prieš agresijos vykdytojus. Taigi kartoju – leiskime nusikaltėliams kalbėti, ir jie išsiduos.
Vis dėlto vieną dalyką Golovatovas atskleidžia visiškai sąmoningai – būtent Michailo Gorbačiovo vaidmenį, organizuojant agresiją prieš Lietuvą. Jis pasakoja: „Atskridome į Vilnių sausio 11-ąją dviem lėktuvais, įsikūrėme divizijos štabe, apsisprendėme dėl datos – naktį iš 12-osios į 13-ąją – apie ką Gorbačioviui buvo pranešta asmeniškai…“
Net nusikaltėlių pasaulyje galioja tam tikras garbės kodeksas, reikalaujantis saviškius dengti. O štai Sovietų Sąjungos specialiųjų pajėgų pulkininkas savo prezidentą ir vyriausiąjį kariuomenės vadą skandina, nė akim nemirktelėjęs…
Ir ne dėl to, kad smerktų, atsibudus sąžinei – ponas tiesiog įsižeidė, kad grįžęs Maskvoje nesulaukė iškilmingo sutikimo: „Paprastai, kai grįždavome iš operacijos, mus sutikdavo kas nors iš mūsų vadovybės – arba viršininkas, arba centrinio KGB aparato atstovas. O šįkart mes 40 minučių stovėjome ant lėktuvo tako, iškėlę karstą – buvo tik „Alfos“ vadas Viktoras Karpuchinas ir žuvusiojo leitenanto tėvas…“ Ir dėl šito Golovatovas, gaunantis karininko pensiją, atostogaujantis Alpių kurortuose ir šiaip jau neturintis priežasčių skųstis gyvenimu, nesitveria pykčiu jau dvidešimt vienerius metus: „Lietuvoje turėjo būti įvestas prezidentinis valdymas. Būtent į tai viskas ir buvo orientuota – įgalinti transliacijos Lietuvoje organizavimą, nes turėjo būti Gorbačiovo kreipimasis. O paskui Michailas Sergjevičius pareiškė: „Aš pirmą kartą apie tai girdžiu“… Bet jeigu štabas su juo kalbėjosi naktį į sausio 13-ąją! Aš dar atminties nepraradau, ir ne 50 metų praėjo, o tik 20…“
Ačiū, ponas karininke, už jūsų puikią, nors ir truputį selektyvią atmintį. Jūsų interviu svariai papildys Sausio-13 bylą – jeigu ne prokurorams, tai bent mums, eiliniams šių įvykių dalyviams, detalė po detalės dėliojantiems savo istoriją.
Prie interviu su pulkininku Golovatovu „Komsomolskaja pravda“ pridėjo nuotrauką: jaunutis savanoris Aukščiausiosios tarybos rūmuose miega, apsikabinę šautuvą, kitas – taip pat su šautuvu – sėdi šalia, tarsi saugodamas bičiulio miegą. Matyt, norėta pagrįsti legendą apie ginkluotus ir labai pavojingus Sąjūdžio snaiperius. Bet vaikinukas, pažadintas fotoaparato spragtelėjimo šypsosi. Į objektyvą ir istoriją ir net save po daugel metų jis žvelgia mieguistomis, tačiau ramiomis akimis. O „Alfos“ vyrai kameras daužė… Tuo turbūt viskas ir pasakyta.
Dabar galvoju, jei kas turėtų tokią fain’ą žmoną kaip ši str. autorė, pasirodo, su visom paslapčių smulkmenom būtum
moment iš šifruotas!
CHA
Čia turbūt įspėjimas Tomui Baranauskui, deja, vienintelė jo paslaptis – mokslinio darbo turinys iki paskelbimo momento…
V. Rutkauskui: Ką tu čia veiki? Tu nesuvoki kad atrodai kaip bomžas teatro vestibiulyje? Nesuvokiu kaip tu sugebėjai atrasti “Alką”, juk bambalinį alų pardavinėja visiškai kitur.
Gali grįžti į savo urvą – čia nėra ko urgzti ant padorių komentatorių.
BOMŽ – vertinyje iš rusų kalbos:
“B”iez
“O”pridilionova
“M”iesta
“Ž”itelstva
————
Pažodžiui tai persakant – be pastovios gyvenamosios vietos. T. y. benamis.
Ir kam iš tokių socialinės erdvės nelaimėlių, šaipytrympe, šaipytis.
Visiškas melas. Sąjūdis turėjo visą informaciją apie rengiamą puolimą prieš Lietuvą. Pagal turėtą informaciją buvo žinoma, kad Seimas ir Televizija buvo nuspręsta pulti naktį iš sausio 11 į 12. Tačiau sausio 11 d. popietę Sąjūdis iš savo informatorių, kurių turėjo visose struktūrose, gavo žinią, kad “Alfa” numatytai sasio 11 d.į Vilnių neatvyko, nes nebuvo “sumokėti pinigai”… Tad naktį iš sausio 11 į 12 tankai iš Šiaurės miestelio tik pravažiavo pro AT, TV (Konarskio g.), tačiau jų šturmuoti nesant “Alfos” nesiryžo. Jie kažko trumpai užsuko į partinę mokyklą (Vytenio g.), o po to nuvyko į Valakampius, kur užėmė milicijos mokyklą. Taigi, kažin, ar galima kiek nors tikėti tuo, ką Golovatovas sako. Beje, “pinigų nesumokėjimo” faktas rodytų visai ką kita, kad “Alfos” dalyvavimas galėjo būti užsakytas už pinigus.
O iš kur tamsta traukėte informaciją apie nesumokėtus pinigus?
Tikrai: kas, kam ir dėl ko?
Juk visi tie “vojakos” buvo “ustavnyje”, todėl niekas jų neklausia: pasako ir eik.
Tokia tvarka.
Tik tiek prisimenu dėl “Alfos” neatvykimo sausio 11 d. priežasties. Be to, Golovatovas neatskleidžia to fakto, kad “Alfa” į TV bokšą pateko požeminiu įėjimu, į kurį jiems duris atidarė vienas iš bokšto darbuotojų – išdavikų. Jeigu nebūtų šios iš anksto sutartos išdavystės, gal ir nebūtų ryžęsi pulti TV bokštą.
Na, Golovatovas pasako, kad į bokštą įsibrovė per užpakalinį įėjimą – sakyčiau, galima ir taip vadinti. Nors sutinku su tamstos prielaida, kad jei Subotinas nebūtų padėjęs “Alfai” savo patarimais, jiems į bokštą būtų buvę daug sunkiau įsibrauti.
Ten “Alfai” brautis nereikėjo, jie suėjo, kaip minėjau, pro išdaviko darbuotojo atidarytas duris ir požeminiu tuneliu atėjo į bokštą.
Tai kas tas išdavikas?
Turėtų būti žinoma, jei jau žinoma, kad išdavikas buvo.
Dėl to asmens pavardės, tai reikėtų žiūrėti to meto Sąjūdžio spaudą. Beje, galbūt, Ramanauskas, kaip bendradarbis, yra ją įsidėmėjęs.
Subotinas to chamo pavardė, bet nereikia kurti legendų: durų “Alfai” jis neatidarė, nes tuo metu bokšte nedirbo (apie 1989 m. buvo išsikėlęs berods į Minską, ir į Lietuvą grįžo tik bokšto užgrobimo išvakarėse). O dėl įėjimo, kurį jis “Alfai” nurodė, tai jis nėra kažkoks labai slaptas – tiesiog mūsiškiai manė, kad “Alfa” veršis per pagrindines duris.
Tai kvaili buvo tie “mūsiškiai”.
Kaip ir visur kitur, nes Lietuva jau baigia išputėti.
Kalbant apie Sausio 13 įvykius kažkodėl užmirštama viena esminė “smulkmena” – vadinamieji “Jedinstvos” “draugovininkai”.
O juk yra užfiksuota (ir video) kaip jie, ginkluoti šautuvais, kartu su SA kareiviais atvažiuoja ir išsilaipina prie TV bokšto ir telecentro.
P.S. Be to, kalbant apie šaudymą nuo pastatų stogų iš medžioklinių šautuvų ir kitų ginklų į žmones, susirinkusius ginti TV bokštą, vertėtų pasiskaityti dabartinius rusakalbių komentarus DELFYJE ir kitose svetainėse – jie juk atvirai kalba, kad ir dabar šaudytų “prakeiktus sąjūdistus”, jei tik pasitaikytų tinkama proga.
Kas gali paneigti, kad tokie “antisąjūdistai” ir tada “ėmėsi iniciatyvos”, ir šaudė į TV bokšto gynėjus – o juk įvairiausių ginklų buvę visokių sovietinių “jėgos struktūrų” darbuotojai, pensininkai bei stribai tada turėjo nemažai.
Jei nebūtum parašęs “pensininkai ir stribai”, tai gal ir būčiau patikėjęs, betgi liaudies gynėjai jau senų senovėje per seni tokiems dalykams, o pensininkai tikrai niekada neis į gatves.
Todėl manau, kad šaudė tavo mylimi probanditiniai elementai, besislapstantys po visokiais gan padoriais pavadinimais, pvz., internete, kadangi dūšioje yra ne žmonės, o vilkai.
Beje, Opozicijoje tomis dienomis buvo rašyta, kad A.Butkevičius sakė, jog ant stogų turėjo savo žmonių, kurie kaitino minią.
Kaip kaitino?
Gal ir pykštelėjo kokį kartą?
Vienžo, panašu, kad atėjo į studiją su teisininkų nušlifuota fraze A.Paleckis, o jūsų kvailiai ir užkibo.
Dabar džiaukitės savo kvailumu: reikėjo leisti toliau šnekėti – gal ir būtų prisišnekėjęs, kaip ir sako straipsnio autorė.
O dabar jis savo darbą (gal būt ne už dyką) padirbo, o jūs jam padėjote.
tikras lietuvis:
2012 02 01 16:12
Jei nebūtum parašęs “pensininkai ir stribai”, tai gal ir būčiau patikėjęs, betgi liaudies gynėjai jau senų senovėje per seni tokiems dalykams, o pensininkai tikrai niekada neis į gatves.
——————————————
1992-1998 m. aš pats, ir dirbdamas LGGRTC, iri rinkdamas informaciją apie MGB-KGB agentūrą beir agentus-smogikus, esu apklausęs ne vieną buvusį stribą ir MGB “veteraną” – ir dauguma jų toli gražu nebuvo sukriošę senukai, kaip tu čia bandai pavaizduoti.
Pašaudyti nuo namų stogų ar balkonų į jų klaikiai nekenčiamus “sąjūdistus” 1991 m . sausio 13 d. fiziškai be jokių problemų būtų galėjusi didesnė jų dalis. Aš jau nekalbu apie jų išauklėtus jų vaikus ir anūkus…
Nušneki – kiek jiems tada galėjo būti metų?
Apie 70.
Tokie po gatves nebesišlaisto.
Ir kas tau davė teisę apklausinėti?
Tu kas – tyrėjas, tardytojas?
Ar – psich-samoučka?
Ką tu gali apklausti, teisėje neturintis jokio supratimo.
Kur reikia ieškoti tokio asilo, kad šnekėtų su bele kuo?
Kodėl gi būtinai 70 metų?
Tiems, kam 1950 m. buvo apie 20 metų, 1991 m. buvo 61 metai (taigi, 1991 m. buvusių stribų nuo 60 iki 65 metų Lietuvoje dar buvo pakankamai).
Be to nebūtinai ir kokie nors eksstribai – pilna buvo visokių ir rusakalbių saugumiečių, kariškių, milicininkų, prokurorų, ir kt., kurie, kaip žinai, išeidavo į pensiją labai anksti.
O apklausinėdavau (o ne tardydavau) juos turėdamas visus reikiamus įgaliojimus – ir iš LGGRTC (kur aš tuo metu dirbau, rinkdamas medžiagą Ypatingajam archyvui), ir iš prokuratūros, kuriai rinkau duomenis kelioms genocido byloms.
Kuriems buvo tada 20 metų, tai buvo vaikai.
Bet ir 61 vienerių jau buvo pensininkai, o joks pensininkas niekada nėjo į gatves ir neis.
O jei tau davė įgaliojimus prokurorai, tai tokius prokurorus reikia vyti šunims šėko pjauti.
Nenuostabu, kad dabar niekas nebepasitiki teisėsauga.
Ir dėl to kalti jūs – landsberginiai.
Nusiimkit vienąkart beretes nuo akių – pamatysit tikrovę.
Informacija apmąstymui:
Šaltinis – Neįminta posto “Medininkai 2” ir pasalos paslaptis
http://www.slaptai.lt/zvalgyba-kontrzvalgyba/4163-neiminta-posto-medin inkai-2-ir-pasalos-paslaptis.html
Gintaras Visockas
2011.03.28
Ištrauka:
“Byloje nėra organizacijos “Vienybė – Jedinstvo – Jednošč“ draugovininkų, buvusių šios organizacijos nariais nuo 1991-01-01 iki 1991-08-20, sąrašo. O juk tokį sąrašą mūsų slaptosios tarnybos tikrai turi.
Ar toks sąrašas nebuvo pateiktas prokurorams ir teismui Sausio 13-osios byloje? Ar ir jis jau pradingo?
Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, Lietuvos ypatingojo archyvo – TSKP (LKP) neišreikalautos draugovininkų Subotino, P.Vasilenkos ir S.Gorbikov asmens bylos.
Nors egzistuoja iki šiol deramai nepaneigta versija, esą prie Medininkų žudynių galėjo būti prisidėję ir to meto sovietiniai draugovininkai, nes būtent pas draugovininkus buvo rasti keli Medininkuose nužudytų mūsų vyrų ginklai.”
Dar informacija:
2011.01.11 09:45
Tomas Čyvas
Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/520049/sausio-13-oji-kiekvienam-savo/naujausi-apacioje
Tomas Čyvas tikram lietuviui
2011-01-13 12:07:12
Skaičiau apie tą tavo Mosino šautuvą.
Mačiau pats, kad tokį turėjo vienas gavrikas iš “Jedinstvos” “darbininkų draugovės”, kuri išlipo iš autobuso prie LRT, kad įeitų įkandin Alfos ir desantūros.
Šaltinis – Lietuvos valstybės gynėjų minėjimas „Atmintis gyva“ (konferencijos Seime medžiaga)
2012 m. sausio 12 d.
http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:_JwkgDJkUdsJ:www3.lrs.lt/docs2/EXJNENBB.PDF+%C5%A0autuvais+ginkluoti+Jedinstvos+draugovininkai&cd=4&hl=lt&ct=clnk&gl=lt
Ištrauka:
“Vadovauti sovietinės kariuomenės veiksmams sausio 12 d. iš Maskvos į Vilnių atvyko sovietų sąjungos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Ačalov.
Tos pačios dienos vakare, 22 val., M. Burokevičiaus komunistų partijos centro komiteto narys pulkininkas Šurupov, Vilniaus miesto partijos komitete instruktavo 400 taip vadinamų darbininkų draugovininkų, kurie po instruktažo M. Burokevičiaus partijos reikalų valdybos autobusais buvo išvežioti prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato ir prie Televizijos bokšto”.
Prirašei, bet nepaneigei galimybės, kad kas nors iš tų gynėjų, kurie turėjo šautuvus, galėjo ir pykštelėti.
O jei pykštelėjo, tai galėjo į ką nors ir pataikyti.
Dėl to nereikėjo su A.Paleckiu provotis dėl grynų gryniausios nuomonės (gali būti netgi iš anksto nušlifuotos), kokių internete yra n.
Faktas – nei TV bokšte, nei TV centre nei vienas gynėjas šaunamųjų ginklų neturėjo – visi ginklai (o jų tuo metu, sausio 13 d. naktį, buvo dar labai mažai – tik vėliau pradėjo iš visos Lietuvos vežti visi, ką tik kur radę) buvo sutelkti AT.
Tu sakai neturėjo, kiti sako turėjo.
Čyvas toks pat beretininkas kaip ir tu – tokia ir jūsų “teisybė”.
Tavo argumentai “geležiniai”.
Geležiniai.
Ar nemanote, kad kalbėtis su tuo “tikru bolševiku” yra prasminga maždaug tiek, kiek ir su bet kokiu kitu jo “idėjiniu broliu” iš padleckininkų šutvės? Juk jis iš tos faunos, kurie “žino”
Kitąkart sugalvok ką nors protingesnio.
O kol kas – dui į savo urvą.
Gi ne su tavim kalbu, “napoleone”.
Iš tikrųjų, begalinis savęs sureikšminimas, arogantišku žinovo tonu žarstomi nesąmoningi pareiškimai, šalia kurių eina darželio lygio “pats tu toks negražus žodis”, būdingas “užsiciklinimas” rodo, kad greičiausiai turime reikalo su klinikiniu (ar bent jau ribiniu) atveju.
Ir vėl apie save pašnekėjai.
Na, o, nepapaisant paistalų, pakalbėk apie save. Tiesiog jau būtų įdomu, o kaip, vis tik, vertini, ką gali papapasakoti apie save – tarkim lygyje ?
Čia klausiau ne tikro lietuvio, o kažkokio P…
Nesate tokie asmenys, kuriems jausčiau pareigą ką nors pasakoti.
Negalima Gorbačiovo vertinti šių dienų kontekste. Jį reikia vertinti tuometinės Komunistų partijos, KGB ir pan. aplinkos apsupty. Jau vien dėl to, kad būdamas tokioje baloje jis nepadarė “Prahos” įvykių turime jausti šiokią tokią padėką. Paprastai sovietai su bruzdėjimais susitvarkydavo be skrupulų, ir tada aišku jų niekas neteisdavo nei CCCP respublikos (tame tarpe LTSR) nei Vakarai.
Bet ačiū dievams toje baloje atsirado vienas žmoniškesnis – Gorbačiovas ir suteikė galimybę kažkiek išlaisvėti, tai dabar išsilaisvine jau jį bandom teisti.
Lengva dabar filosofuoti, kaip jis turėjo pasielgti kitaip. Bet tuomet panagrinėkim kas būtų, jei visos TSKP akivaizdoj būtų mus paleidęs. Tai greičiausiai būtų tuoj pat nuverstas karinės chuntos, apkaltintas TSRS išdavyste ir dabar sėdėtų kalėjime, o mes sėdėtumėm “laimingi” ir toliau laukdami komunizmo rytojaus.
Keisčiausia visoje šioje istorijoje tai, kai teigiama jog buvo šaudoma iš medžioklinių, karabinų, kažkokių “ilgavamzdžių automatų” ir t.t., t.y., pliekiama buvo kaip kokio Grozno šturmo metu… Keista, kad iš nukentėjusių sovietų karių buvo tik tas nukautas alfietis… daugiau nei sužeistų, nei nukautų. Kitas keistas dalykas – kad nebuvo atsakyta ugnimi į “visų” matytus ir net traseriais šaudžiusius “savus” (kaip teigia Paleckiuko “liudininkai”). Kitas įdomus dalykas – tai sąjūdiečių ginkluotė, nes net pagal sausio 13-osios bylą, “sąjūdiečiai” net nesugebėjo perimti ginkluotės iš Valstybinės gamtos apsaugos inspekcijos patalpų (tą ginkluotę, sausio 11-ą dieną perėmė omon’as, užėmęs VGAI patalpas), taigi klausimas lieka atviras – iš kur ir kokia ginkluote buvo disponuojama ir kodėl sovietų represinės struktūros niekaip nereagavo į “smogikų apšaudymus”???? Juk jei teigiama, kad alfietį nukovė snaiperis, kodėl Alfa jo neneutralizavo ar bent nesiėmė tokių veiksmų? Juk Alfa tikrai ne kokie salagos, o profai, kariavę afgane ir t.t. ir tikrai paruošti tokioms situacijoms…
Kurmis:
2012 02 01 16:53
kodėl sovietų represinės struktūros niekaip nereagavo į “smogikų apšaudymus”???? Juk jei teigiama, kad alfietį nukovė snaiperis,..
——————————-
Šito niekas oficialiai neteigia nei dabar, nei tuo labiau tada.
“Alfa” karininkai puikiai žino, kas būtent iš jų pačių iššovė, bet ši informacija iki šiol yra įslaptinta.
Susirask interne rusų kalba paskaityk paties Golovatovo “paaiškinimą” (pagal jį, “alfininkai”, eidami koridoriumi TV centre, “dėl viso pikto” šaudė iš automatų priešais save, o viena jų pačių paleista kulka rikošetavusi pataikė į leitenantą Šackich ir perskrodė jam inkstus. Jis dar kiek paėjo ir susmuko).
Golovatovas netgi netiesiogiai bando “įteigti”, kad šaudė pats Šackich, ir jo paties kulka jį ir pašovė, rikošetavusi nuo koridoriaus sienos.
Nors seniau aiškino, kad Šackich pašovė kitas, iš paskos per langą lipęs, “Alfa” karininkas, kada jo automato gaidukas netyčia už kažko užsikabino.
Kaip ten bebūtų, Šackich buvo nušautas būtent iš “alfininkų” automato – juk tą kulką mūsų chirurgai vėliau iš Šackich kūno ištraukė ir ją vėliau specialistai identifikavo kaip iššautą iš “alfininkų” naudoto specialaus automato.
Būtų gerai nuoroda rusų kalba, kad rasiejininkams atkišti ir pasakyti – štai faktas, kurį net patys patvirtino, kad šaudė alfa.
Tai šitai žinoma, kaip ir tai, kad Šatkich buvo atvežtas, berods į Raudonąjį Kryžių, kur po kokio pusvalandžio atvažiavo “organai”, voenprokuratūra ir t.t., ieškoti “saviškio”, o jis buvo negyvas “pasodintas” už greitosios vairo – žiauru, bet viską, net morgą ir rūsius išvertę, rusai jo kūno nerado ir negalėjo pasiimti, todėl vėliau galima buvo skrodimą padaryt.
Na, aš skaičiau, kad vargšo Šackicho lavoną gimdymo skyriuje slėpė. O rusų pripažinimas yra paties Golovatovo interviu “Komsomolkėje”.
Apskritai, visiems patarčiau perskaityti štai šį teismo išrašą:
“Teismas išnagrinėjęs bylą,
nustatė”:
Toliau žiūrėkite čia:
http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:4Fgg4KWhkx4J:cyvas.wordpress.com/2011/01/04/politikos-minedo-benefisai/+%C5%A0autuvais+ginkluoti+Jedinstvos+draugovininkai&cd=7&hl=lt&ct=clnk&gl=lt
Gale yra ypač įdomi informacija:
“Teisiamieji M.Burokevičius, J.Kuolelis, J.Jermalavičius ir L.Bartoševičius neteisėtai valdė užgrobtas VPI patalpas, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto patalpas, M.Burokevičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius “Spaudos rūmus”, M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas. Jose dirbo LKP/TSKP struktūros, vadinamoji “Kaspervizija”, buvo leidžiami laikraščiai. Teisiamieji toliau aktyviai tęsė savo antivalstybinę veiklą, rengė įvairius renginius vėl veikė per Piliečių komitetą, LDJK. M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis aktyviai dirbo organizuodami neteisėtą 1991 m. kovo mėn. 17 d. TSRS referendumą.
1991 m. sausio mėn. 11 d. apie 17.00 val. grupė (apie 20) automatais, bei pistoletais ginkluotų TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42 divizijos specialios paskirties dalinio 7574 kariškių, vedami teisiamojo J.Prokopovičiaus grupėje, plėšimo būdu iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės tarybos sandėlio Vilniuje, Stiklių gt. 6/8 pagrobė medžioklinius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jiems už 37055,67 Lt bei lygiavamzdžius šautuvus, šovinius jiems bei kitą turtą už 3974,69 Lt.
Teisiamojo J.Prokopovičiaus vedami ginkluoti kariškiai atvyko prie minėto objekto, užpuolė skyriaus viršininką V.Butautą, panaudojo prieš jį smurtą, išlaužė ginklų saugyklą ir pagrobė šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis:
– priklausančius Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinei tarybai:
60 vnt. šovinių 9,3´7,4 bendros 1,20 Lt vertės,
29000 vnt. šovinių 7´65R bendros 194,88 Lt vertės,
9000 vnt. šovinių 30-06 bendros 60,48 Lt vertės,
2000 vnt. šovinių 7,57R bendros 11,20 Lt vertės,
360 vnt. šovinių “308 Vinč” bendros 2,27 Lt vertės,
vieną graižtvinį šautuvą “Manlicher” 66,81 Lt vertės,
2 vnt. graižtvinių šautuvų “MC 19-07” bendros 366,30 Lt vertės,
5 vnt. graižtvinių šautuvų “Tikka” bendros 841,50 Lt vertės,
1 graižtvinį šautuvą “Los” 9 mm kalibro 26,84 Lt vertės,
1 graižtvinį šautuvą “Los-4, P-026” 52,09 Lt vertės,
1 graižtvinį šautuvą “Los-4” 234,66 Lt vertės,
15 vnt. graižtvinių šautuvų “Bars” bendros 512,48 Lt vertės,
5 vnt. karabinų “Tikka” bendros 20815,75 Lt vertės,
60 vnt. šovinių 9´74R bendros 837, 93 Lt vertės;
– priklausančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai:
vieną karabiną “KO-44” 546,28 Lt vertės,
100 vnt. šovinių 7,62´53 mm bendros 195 Lt vertės;
– priklausančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui:
21 vnt. pistoletų TT bendros 11550Lt vertės,
80 vnt. šovinių pistoletui TT bendros 40 Lt vertės,
1 graižtvinį šautuvą “TOZ-12” 700 Lt vertės.
Be jų pagrobė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos priklausantį visuomeninį turtą:
30 vnt. šovinių “Rotreil Brenneke” 0,18 Lt bendros vertės,
10 vnt. šovinių “Rotreil Express” bendros 0,04 Lt vertės,
10 vnt. šovinių “Rotreil” bendros 0,03 Lt vertės,
30 vnt. šovinių “Winchester” bendros 0,10 Lt vertės,
80 vnt. šovinių “Lapua” bendros 0,40 Lt vertės,
437 vnt. imobilizacinių šovinių bendros 8,51 Lt vertės,
vienerius žiūronus 0,95 Lt vertės,
3 vnt. optinių taikiklių bendros 91,63 Lt vertės,
vieną suvenyrinį šautuvą 6,60 Lt vertės,
vieną lygiavamzdį šautuvą “Iž-12” 13,42 Lt vertės,
2 vnt. lygiavamzdžių šautuvų “Toz” be optikos bendros 11 Lt vertės,
2 vnt.lygiavamzdžių šautuvų “Toz” su optika bendros 39,6 Lt vertės,
vieną optinį taikiklį 3405,25 Lt vertės,
80 vnt. šovinių “Lapua” bendros 152,64 Lt vertės,
30 vnt. šovinių “Rotveil Brenneke” bendros 124,82 Lt vertės,
20 vnt. šovinių “Rotveil Express” bendros 51,94 Lt,
30 vnt. šovinių “Winchester” bendros 67,58 Lt vertės,
Ginklus sukrovė į mašinas ir išsivežė.”
Kokie vejai…koks skirtumas dabar, kas I ka saude. Ta Alfa nieko ten blatno nera irgi. Isejo Rusai, nebera. Iseidami nusove keleta zmoniu. Tauta jiems zemai lenkiasi. Bet nei tu zmoniu I aikste nei pimuju kareiviu Lietuvos I pasienio postus nevare per prievarta.Visi suprato kas gresia, zuvo keli. ATA. Dabar gal jau ivertine ir pagerbe nustokim grot buciuoklem? Musu daug zuvo, as nezuvau, man pasiseke, galiu gyvent ir dirbt.
Remiantis, anot str. autorės, netyčia prisišnekėjimų metodika, tai kiek, palyginus su bomžu, gyvendamas uždirbi ?
Po to palygink su tuometiniu šaukliu dabartiniu landsbergiu.
Vilmantai, degsi pragare.
Tai jūs degsite, o mes jūsų katilus pakūrensime kuo nuoširdžiausiai.
Kažkokio slapto klastingo juodaskvernio svajonė su apgailėtinais lietuviškumo trūkumais. Tačiau, straipsnis – ne apie jį ir jo prookupacinę jau atsibodusią božo nycę.
–
Kalbant čia apie šventą tapusią 13 dieną, pasakytina, kad žmonės pasąmoningai Dievams laužuose kūreno šventą Ugnį, ir tai teikė lietuviškos stiprybės.
O štai žydams kažkodėl taip neatrodo – jie ir po 70 metų vis dar knysa – kas, kada ir kur šaudė žydus…
Neabejoju, kad ir dar po 50 metų tą patį darys.
O lietuviai kažkodėl turėtų viską pamiršti – kas juos šaudė?
tačiau panašu, jog kai kam labai to norėtųsi.
P.S. Ne be tokių “pagalbos” vis daugiau įvairių archyvinės medžiagos (ir dokumentų, ir ypač video) vis “dingsta” ir iš Prezidentūros, ir iš Seimo, ir iš kitų valstybinių archyvų, o po to niekas kažkodėl jų neieško ir prokuratūrą bylų užsispyrusiai nekelia…
Dingsta omonininkų ir “Jedinstvos” draugovininkų sąrašai (o jų buvo vien sausio 13 d. “panaudota” apie 400 “draugovininkų”), dingsta medžiaga apie įvairius išdavikus, atidariusius duris “Alfai”, dirbusius Burokevičiaus ir Kuolelio “propagandistais” ir TV laidų kūrėjais, dingsta medžiaga apie Seime sėdėjusius KGB “kurmius”, ir taip toliau.
Aš jau nekalbu apie kompartijos, komjaunimo, VRM “stribinius” dokumentus, kuriuos vežė į Grigiškes “sumalti” ir teko juos pakeliui “perėminėti” (ir vis tiek nemažai sunaikino, beje, “ministeriaujant” VRM. p. Žiemeliui).
Akivaizdu, kad Lietuvos teisėsaugos ir valdžios struktūrose įsitvirtinę stribvaikiai ir stribanūkiai labai aktyviai naikina ir vagia viską, kas tik gali juos sukompromituoti ir “ištempti į dienos šviesą”, o Lietuvos teisėsauga toliau sau “miega” – nes patys juk ir vagia tuos įrodymus.
Rašykime taisyklingai: knisa.
Tas sarasas yra feikas. Ginklu vertintojas arba besmegenis arba tas kuris juos namo ir issiveze.