Australijos mokslininkai ištyrė sąlygas Marse, kad išsiaiškintų, kokia Raudonosios planetos dalis tinkama gyvybei. Pirmadienį mokslininkai paskelbė, kad didelėse teritorijose galėtų gyventi organizmai, panašūs į esančius Žemėje, rašo „telegraph.co.uk“.
Čiarlio Lainviverio (Charley Lineveaver) komanda iš Australijos nacionalinio universiteto palygino Marso temperatūros
ir slėgio modelius su sąlygomis Žemėje, kad apskaičiuotų, kuri Raudonosios planetos dalis tinkama gyventi organizmams, panašiems į esančius Žemėje.
Gyvybė užima tik vieną procentą Žemės tūrio nuo planetos branduolio iki viršutinės atmosferos. Č.Lainviveris sakė, kad jo komandos sudarytas sąlygų Marse modelis rodo, jog trys procentai Raudonosios planetos yra tinkami gyvybei, bet tinkamos sąlygos daugiausia po žeme.
Mokslininkas paaiškino, kad jie sujungė beveik visą turimą informaciją, kad gautų bendrą planetos vaizdą, ir tada sprendė, ar Marse galėtų būti gyvybė. Mokslininkų išvada: taip, didelėse Marso dalyse galėtų gyventi Žemei būdingi organizmai.
Ankstesni turimai buvo atliekami dalimis. Mokslininkai tyrė atskirus planetos regionus ir ieškojo gyvybės ženklų. Anksčiau Marso ašigaliuose mokslininkai rado užšalusio vandens. Australijos nacionalinio universiteto komanda bandė išsiaiškinti, kurioje planetos dalyje galėtų būti gyvybei palaikyti tinkamo vandens. Dėl žemo slėgio Marso paviršiuje negali būti skysto vandens – jis iškart išgaruoja. Bet jo gali būti po žeme, nes gruntas suteikia reikiamo slėgio. Vidutinė Marso paviršiaus temperatūra yra minus 63 laipsniai Celsijaus, bet po žeme galėtų būti pakankamai šilta dėl planetos branduolio skleidžiamos šilumos.
Č. Lainviveris teigia, kad tai iki šiol išsamiausias tyrimas apie mikrobų egzistavimo Marse tikimybę. Pasak jo, šis atradimas nėra svarbus, jei norime susisiekti su protingais ateiviais, bet svarbus tiems, kas domisi gyvybės atsiradimu planetose.
