Nacionalinės moksleivių akademijos interviu konkurso „Žmogaus kodas“ dalyviai gruodžio 3 d. rinkosi Nacionalinėje dailės galerijoje, kurioje turėjo galimybę mokytis iš savo srities profesionalų, sužinoti atsakymus į klausimą, kas yra meistriškumas, profesionalumas, kūrybiškumas ir kaip visą tai pasiekti.
Interviu konkursas „Žmogaus kodas“, skirtas aktyviems ir kūrybingiems 9-12 klasių moksleiviams, vyko spalio 18 – lapkričio 25 dienomis. Mokiniai buvo kviečiami paruošti interviu tema „Žmogus, iš kurio norėčiau ko nors išmokti“, užrašyti jį bei atsiųsti konkurso organizatoriams.
„Siūlėme kurti tikras žinias iš pirmųjų lūpų – iš pokalbių su šalia esančiais, kūrybingais ir prasmingai gyvenančiais žmonėmis. To, ką gali papasakoti senolis iš gretimos laiptinės, gitarą brazdinantis bendramokslis, žinomas mokslininkas ar garsi aktorė, nerasi jokio dalyko vadovėlyje. Sulaukėme 101 darbo iš visos Lietuvos. Mokiniai kalbino pačius įvairiausius žmones: ne tik šalia esančius kaimynus, mokytojus ar išgyvenusius tremtį senelius, bet ir įkvepiančius žinomus mokslo ir kultūros žmones. Pasitaikė ir labai originalių požiūrio kampų – pavyzdžiui, vienas laureatų sugebėjo prakalbinti net šaligatvio plytelę“, – kalbėjo konkurso „Žmogaus kodo“ pagrindinė koordinatorė NMA savanorė Daina Habdankaitė.
60 geriausių darbų autoriai buvo pakviesti į finalinį „Žmogaus kodo“ renginį Nacionalinėje dailės galerijoje „Pokyčio žmonės: meistriškumo pamokos“, kurio metu mintimis apie savo patirtį, profesionalumą bei kūrybą ir jos kelią dalinosi primabalerina Eglė Špokaitė, režisierius Gytis Lukšas bei Turto bankos valdybos pirmininkas Arnoldas Burkovskis. Moksleiviai taip pat turėjo galimybę dalyvauti diskusijoje apie žurnalisto vaidmenį ir atsakomybę visuomenėje drauge su Dainiumi Radzevičiumi, Artūru Raču, Andriumi Konickiu ir Audrone Daugnoriene.
Pasak Nacionalinės moksleivių akademijos direktorės Eglės Daunienės, tokie meistrų pavyzdžiai gali tapti autoritetais, į kuriuos jaunimas gali lygiuotis, siekdamas savo gyvenimo tikslų.
„Turint gerą pavyzdį prieš akis bei bendraminčių ratą, daug lengviau atrasti savo kelią. Vaikams seminaro metu norėjome parodyti, kad gera šokėja, aktoriumi, režisieriumi, gydytoju ar bankininku per vieną naktį netampama. Tam reikia ilgo ir kantraus pasiruošimo bei darbo. O darbas su panašiais žmonėmis ne tik padės surasti tą tikrąjį kelią, bet ir lengviau bus jo siekti“, – kalbėjo E. Daunienė.
Taip pat pasak NMA direktorės Eglės Daunienės, vienas pagrindinių Akademijos tikslų – išbandyti ir kurti naujus mokymosi metodus, kurie ilgainiui galėtų įsitvirtinti ir švietimo sistemoje. O šis interviu konkursas moksleiviams yra vienas iš būdų, kai jie gali prisiliesti prie gyvo žodžio, išmokti užrašyti ir pateikti skaitytojui įdomios jam asmenybės jausmus, pasaulėžiūrą taip, kad ir kitam norėtųsi susipažinti ir pabendrauti su tuo žmogumi. Be to, tai puiki galimybė jauniems žmonėms kūrybingai pažvelgti į mokymąsi ir bendravimą, o į žurnalistiką atnešti daugiau autentiškų šviesių patirčių.
Konkurso dalyvius vertino kultūros, mokslo, meno meistrai: NMA savanoris Arūnas Matačius, mokytojas Kęstutis Subačius, poetas Marius Burokas, lituanistikos studentas Saulius Vasiliauskas, LUX/Jauniems redaktorė Agnė Markauskaitė ir rašytoja Vanda Juknaitė. Iš viso buvo nominuotas 21 darbas, o autoriai apdovanoti „Alma littera“ dovanotomis knygomis. Nacionalinė moksleivių akademija nemokamą kelialapį į NMA Žiemos sesiją skyrė vienuoliktokams Emilijai Švobaitei ir Martynui Norvilai iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos už tai, kad ėmėsi iniciatyvos, išėjo iš pažįstamų žmonių rato ir pakalbino kunigų seminarijos studentą, užduodami jam aštrius klausimus apie šių dienų bažnyčią, religijos bei tikėjimo vietą visuomenės gyvenime.
Eglė Daunienė džiaugėsi, kad laimėtojų pateiktas interviu atspindi „Žmogaus kodo“ konkurso esmę: „Po pokalbio su klieriku Gabrieliumi suvokėme, kad šiais laikais vis dar yra žmonių, kurie gyvena iš pašaukimo ir sugeba atkakliai siekti savo tikslų. Pakeitėme savo požiūrį į kunigų seminariją ir šiandieninę Bažnyčią, kurią laikėme jaunimui atgrasia bendruomene, išsiaiškinome seniai mums ramybės nedavusius religinius klausimus. Valanda su klieriku Gabrieliumi, kuris troško būti kūno, o tapo sielos daktaru, yra tarsi prisilietimas prie nuoširdaus ir uždegančio tikėjimo, grynosios krikščionybės idėjos. Manome, kad po vizito Kunigų seminarijoje ir mes tapome bent šiek tiek geresniais žmonėmis.”
„Ir tai yra tik vienas pavyzdys. Tikime, kad kiekvienas šių metų interviu konkurso dalyvis pasiėmė kažką iš savo kalbinto pašnekovo. Dėl to ir organizavome šį konkursą” – teigė NMA direktorė.
