Gerbiamas Ministre,
Jau ne pirmi metai Vilniaus rajone Juodšiliose barbariškai ir sistemingai niokojamas namas, kuriame gyveno vienas iš iškiliausių Lietuvos ir Europos rašytojų Juozapas Mackevičius (Józef Mackiewicz, 1902–1985).
Jo knygos apie Sovietų Lietuvos okupaciją, Sovietų režimo nusikalstamos veiklos gili ir visapusiška analizė neturi analogų. Jo romanai, apysakos, straipsniai ir polemikos, rašytos kaip liudytojo, gyvenusio Vilniuje ir Juodšiliose pastebėjimai, turi didžiulę istorinio dokumento vertę.
1974 m. Kansas City universitetas pristatinėjo J. Mackevičių Nobelio premijai. Visa eilė literatūros kritikų ir žinovų J.Mackevičiaus kūrybą vertina aukščiau net Česlovo Milošo. Nors jis rašė lenkų kalba (rašė taip pat vokiečių ir rusų kalbomis), bet jam atsiųstoje anketoje, kaip tėvynę jis pažymėjo LDK teritoriją, o rubrikoje tautybė nurodė – antikomunistas. Viena jo knyga „Kelias į niekur“ yra išversta į lietuvių kalbą.
J. Mackevičius buvo vienintelis lenkas Lietuvoje, kuris viešai per spaudą sveikino Lietuvos kariuomenės įžengimą į Vilnių 1939 m. spalį. Jis buvo artimas Stasio Lozoraičio vyresniojo seimai, o jo antros eiles sesuo buvo S. Lozoraičio žmona. Jų glaudūs ryšiai ir korespondencija tęsėsi iki S. Lozoraičio mirties.
Mums ne karta teko kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę, siūlant kaip nors Juodšiliose pažymėti J. Mackevičiaus atminimą (suteikti pavadinimą gatvei, suteikti vardą mokyklai arba bibliotekai) ir išsaugoti jo namą, kuriame jis gyveno. Bet padėtis tik blogėja. Mūsų paskutinieji pastebėjimai rodo, kad rajono savivaldybė piktybiškai leidžia namą niokoti ir naikinti.
Tas pats yra daroma su kito rašytojo Karolio Vendziagolskio namu Šalčininkų rajone, nors tame pačiame name dar šiais metais veikė biblioteka. Šis rašytojas parašė įžymius „Atsiminimus“ apie tai, kaip bolševikai 1917 m. perėmė valdžia ir vykdė savo nusikalstomus veiksmus (nuotrauka pridedama).
Vilniaus rajono savivaldybės veiksmai atrodo mažų mažiausiai nelogiški, kai tuo pačiu metu jos valdininkai organizuoja triukšmingas akcijas dėl to, kad būtų įamžintas poeto Juliano Tuvimo (Julian Tuwim) iš Lenkijos vardas, kuris komunistiniais laikas šlovino Leniną ir Staliną; kai Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, organizuodama konferencijas, paskaitas, knygų pristatimus ir pan. stengiasi parodyti Europos Sąjungai ir pasauliui tikrą tiesą apie sovietinę okupaciją Lietuvoje.
Gerbiamas Ministre. Kreipiamės į Jūsų sąžinę ir protą – pasinaudokit Jums suteiktais įgaliojimais ir apsaugokit Lietuvos kultūros vertybes nuo piktybiško naikinimo. Mūsų giliu įsitikinimu faktas, kad Lietuvos žemėje gyveno ir kūrė visą eilė pasaulinio mąsto kultūros veikėjų ne tik lietuvių kalbą – tik praturtina Lietuvą, dar kartą patvirtinant mūsų šalies palankumą, atvirumą ir toleranciją kultūrai kitoms kalboms.
Laukiame Jūsų sprendimo.
Pagarbiai,
Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos narys Ryšardas Maceikianecas (Ryszard Maceikianec)
Vilnius, 2011.11.14 d.
Šio laiško kopija adresuota taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui
Šaunuolis Ričardai, sėkmės teisingoje kovoje, už mūsų ir jūsų laisvę!
Tik darbai parodo kas yra kas.Sėkmės ponas Ričardai.
kas yra “antros eilės sesuo”? gal pusseserė?
Negalima išsaugoti Juozapo Mackevičiaus namo, nes jis nebuvo tikras lenkas, todėl, kad nenorėjo sulenkinti lietuvių.
Jau susipažinau su Ričardu Maceikanecu , Proto ir Sąžinės Galiūnu. Keičiu nuomonę apie lenkų inteligentus.
Apie eilinius, paprastus lenkus nuomonė visada buvo gera. Draugausim
Aš taip pat priminsiu Lietuvos Vyrausybei, Seimui apie būtinybę Jų namus išsaugoti..
tai ka veikia Vilniaus rajono lenkiska savivaldybe/ pasiskelbe, kad ka kazkokie sventieji globoja, bet kad prisidetu prie kulturiniu dalyku issaugojimo ir padarytu ka nors konkreciai – savivaldybe negali, kodel laiskas Kulturos minitrui , o ne rajono merei? Susikalbeti lengviau, kaip lenkas su lenke butu.
Labai džiaugiuose sąžiningu požiūriu. Įtikina.
Šaunus žmogus.