Sekmadienis, 15 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Medinių miestų renesansas Suomijoje

Viktorija Skafaru, www.zurnalasmiskai.lt
2011-11-27 14:08:13
32
PERŽIŪROS
0
Medinių miestų renesansas Suomijoje

Medinių miestų renesansas SuomijojeAtsikandę savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai gręžiasi į savo šaknis. Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės – tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Pastaruosius penkiasdešimt metų į šimtametes tradicijas nebesidairyta, tad šalies miestuose įsivyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Atsikandę tik į ateitį nukreipto, savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis.

Modernus miestas – medinis

1997 m. Medienos studijųcentras prie Oulu universiteto architektūros departamento inicijavo projektą,dabar išaugusį iki valstybinės reikšmės lygmens. Daugiau nei dešimtmetįtrunkančiu Modernaus medinio miesto (Modern Wooden Town) projektu siekiama atgaivinti medžio ir medinių konstrukcijų panaudojimą naujų pavyzdinių gyvenamųjų rajonų statyboseįvairiose šalies miestų teritorijose. Siekiama, kad naujieji rajonai būtųpanašūs į senuosius tradicinius, turėtų mediniam miestui būdingų savybių, o kartu taptų alternatyva standartiniams daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonams.

Modernaus medinio miesto projektas tapo Suomijos vyriausybės būsto politikos dalimi, kurios pagrindinis rūpestis yra skatinti tankiai mediniais žemaaukščiais ir vienai šeimai skirtais namais apstatytų miestų rajonų plėtrą.

Medinių miestų renesansas SuomijojeSėkminga pradžia

Pirmasis Modernaus medinio miesto projektas įgyvendintas Oulu miesto Linnanmaa rajone. Tai buvo eksperimentinės statybos, sumanytos Oulu universiteto profesoriaus, architekto Jouni Koiso-Kanttila ir pradėtos dar 1997 m. Profesorius ir jo žmonės nerizikavo, jie gerai žinojo, ką daro, mat imtis didelio projekto paskatino mažesniojo sėkmė. Profesoriaus vadovaujama Medienos studijų centro mokslininkųkomanda suprojektavo ir įgyvendino vieną iš pirmųjų medinių daugiaaukščiųgyvenamųjų kompleksų Suomijoje. „Sėkmingos pirmosios medinių daugiaaukščiųstatybos įkūnijo visus mūsų išsikeltus tikslus. Mums pavyko įgyvendinti projektą, kuris savo struktūrinėmis ir funkcinėmis ypatybėmis, ypač tokiomis kaip garso izoliacija ir priešgaisrinė sistema, atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Gyvenamųjų namų statybose vietoj gelžbetonio panaudoję medįišties pakėlėme statinio vertę, o ir gyventojai įvertino skirtumą. Tad gal mums derėtų susitelkti ties įvairiomis medinės architektūros galimybėmis ir imti statyti ištisus medinius rajonus užuot pavienius daugiaaukščius?“ – apie Modernaus medinio miesto projekto pradžią pasakoja prof. J. Koiso-Kanttila.

Žmonėms reikia medžio

Ištisi medinių namų rajonai– ryški Skandinavijos miestų ypatybė, tiesa, labiau menanti istoriją, nusakanti tradicijas ir praeities gyvenimo būdą nei atspindinti dabarties aktualijas. Priešgerus penkiasdešimt metų visi Suomijos miestai, išskyrus sostinę Helsinkį ir kelis kitus didžiuosius miestus, buvo mediniai. Intensyvios urbanizacijos metu miestai buvo perstatyti, mediniai namai nugriauti, o vietoj jų, įkūnydami modernizmo idealus, kilo statiniai iš betono. Nepaisant plačiai šalyje paplitusio moderniųjų laikų statybos būdo, apklausų rezultatai rodo, kad daugelis idealųgyvenamąjį būstą įsivaizduoja kaip nedidelį, vienos šeimos namą, o medį mano esant geriausiai gyvenamajai aplinkai tinkančia medžiaga. Išlikę mediniai senamiesčiai pasakoja apie praeitį, ta medine praeitimi žavimasi, didžiuojamasi ir puošiamasi, kai reikia išryškinti savitą šalies charakterį. O šiandiena, ateitis? Kokią istoriją ir kokį šalies veidą sukurs dabartinė karta.

Sugrąžinti tradiciją

Prof. J. Koiso-Kanttila ir jo komanda savo Modernaus medinio miesto projektu tiesia tiltą iš praeities įateitį. „Neįmanoma atkartoti to, kas buvo seniai, tačiau tie miestai turi tokiųpatrauklių ypatybių, iš kurių mes galime pasimokyti. Nesiekiame atkartoti senosios medinės architektūros stilių ar detalių. Mūsų siekis – sujungti pažangias statybų technologijas ir architektūrą konstruojant gyvenamąsias zonas, turinčias seniesiems mediniams miestams būdingų savybių, tokių kaip tankiai apstatyta žmogaus mastelio erdvė, įvairove, o ne monotonišku vienodumu pasižyminčios statinių grupės, siauros, uždaros pėsčiųjų gatvės, gatvių hierarchija ir uždari vidiniai kiemeliai“, – teigia architektūros profesorius. Pirmajame pagal projektąpastatytame Oulu miesto Linnanmaa rajone ne tik įgyvendintos visos šios tradiciniam mediniam miestui būdingos savybės, bet ir pademonstruotos įvairiųmodernių medienos konstrukcijų architektūrinės galimybės.

Erdvė bandymams

Oulu miesto Linnanmaa rajonas – tai modernaus medinio miesto eksperimentas, kurio 12 hektarų erdvėje iškilo 45 mediniai 2–3 aukštų apartamentų kompleksai ir maži gyvenamieji nameliai. Teritorija suskirstyta į šešis blokus, o šie buvo išdalinti skirtingiems kūrėjams, dizaineriams ir rangovams. Tokiu būdu daug profesionaliųgrupių turėjo galimybę įgauti patirties dirbdami su medžio konstrukcijomis. Eksperimentuojant su skirtingomis statybų technologijomis ir medžiagų taikymo būdais, kiekviename iš šešių blokų įgyvendinti skirtingi struktūriniai ir konstrukciniai sprendimai. Siekiant architektūros ir detalių įvairovės čia darbavosi ir skirtingi architektai.

Plėtojant projektą buvo atliktos kelios mokslinės studijos. Architektas Risto Suikkari tyrė Suomijos medinių miestų savitumus, daktaras Markku Karjalainen pristatė medinių fasadųatsparumo ugniai studiją, o daktaras Anu Soikkeli domėjosi sprendimais, kaip mediniai namai galėtų kuo ilgiau tarnauti. Ypatingas dėmesys skirtas rajono priešgaisrinei sistemai, čia susitelkta ties pažangiausiomis technologijomis.

„Viso medinio Linnanmaa projekto statybos kainavo tiek, kiek ir įprastų daugiaaukščių rajonų, o tai parodo modernių medinių statybų ekonominį konkurencingumą“, – sako prof. J. Koiso-Kanttila.

Medinių miestų renesansas SuomijojeTautos pripažinimas

Praėjus keleriems metams nuo statybų pabaigos atlikta naujojo rajono gyventojų apklausa. Žmonės geraiįvertino siauras rajono gatveles ir uždarus kiemelius, greta vienas kito esančius statinius. Gyventojai džiaugėsi medine rajono aplinka, gyrė pastatų įvairovę, architektūrines detales ir spalvų gausą. Oulu Linnanmaa rajono sėkmė paskatino tęsti ir visoje šalyje plėtoti Modernaus medinio miesto projektą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti malonią, aukštos kokybės medinių namų kaimynystę įvairiose Suomijos miestų dalyse. Projekto rėmėjais tapo nacionalinė Suomijos technologijų agentūra, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, Suomijos miškininkystės ir medienos taryba. Daug modernių medinių namų rajonų jau pastatyta, dar daugiau miestų planuoja pradėti statybas. Mažesni mediniai rajonai iškilo Sodankyla, Tuusula, Espoo, Ylasto, didesni projektai realizuoti Jyvaskyla, Porvoo ir Lahti miestuose. Helsinkyje, kaip ir Keuruu, Lohja ir Parainene, taip pat suplanuoti modernūs medinių namų rajonai. Projekto idėjos autorius prof. J. Koiso-Kanttila regi medinę Suomijos miestų ateitį. „Arti vienas kito sustatyti, mažo mastelio mediniai statiniai yra tradiciniai ir vertinami visose Skandinavijos šalyse. Pirmasis sėkmingas projektas ir po jo ėjusieji kiti tikįrodė, kad įmanoma sukurti turtingą ir šiuolaikiniam žmogui patraukliąseniesiems mediniams miestams būdingą erdvę. Žemaaukščiai, tankiai sustatyti nameliai į miestus ir kaimus sugrąžintų žmogiškąjį pradą“, – sako prof. J. Koiso-Kanttila.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Medinė Norvegijos architektūra

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lūžis sunkiajame transporte: lietuviškas biometanas – jau pigesnis už dyzeliną
Lietuvoje

Lūžis sunkiajame transporte: lietuviškas biometanas – jau pigesnis už dyzeliną

2026 03 14
Knygos gimimo paslaptys atsivers Lietuvos nacionaliniame muziejuje: „Knygų slibinas“ kviečia išgirsti fantastinį pasakojimą
Kultūra

Knygos gimimo paslaptys atsivers Lietuvos nacionaliniame muziejuje: „Knygų slibinas“ kviečia išgirsti fantastinį pasakojimą

2026 03 14
Žemės ūkio rūmai
Etninė kultūra

Kaziuko mugė vyksta ir Kaune – su pagarba papročiams ir Žemės ūkio rūmų šimtmečiui

2026 03 14
Įteikti 12-ieji VLKK apdovanojimai1 2026
Kalba

Įteiktos dvyliktosios „Sraigės“ už lietuvių kalbos puoselėjimą

2026 03 14
A. Lukošiūnienė apdovanota „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“
Lietuvoje

A. Lukošiūnienė apdovanota „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“

2026 03 14
Susitikimas Vyriausybėje
Lietuvoje

Susitikime Vyriausybėje – aktualūs žemės ūkio klausimai

2026 03 13
Simonas Bartkus
Lietuvoje

Lietuvos oro uostai ieško naujo vadovo

2026 03 13
Degalinė
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis degalų kainų pagrįstumą

2026 03 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie M. Gaižiūtė. Laisvė prasideda žmogaus viduje
  • Rimgaudas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • Vincas Kalava apie M. Gaižiūtė. Laisvė prasideda žmogaus viduje
  • GINTARAS apie M. Gaižiūtė. Laisvė prasideda žmogaus viduje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atsiimtus pensijų pinigus lietuviai ketina investuoti į būstą ar indėlį
  • Romantiški pokalbiai su dirbtiniu intelektu: kada prasideda pavojai?
  • Virtuvė nebedžiugina? Interjero dizainerė atskleidžia, kaip tai pakeisti
  • DI darbe neramina daugelį, bet pradėjus mokytis – savivertė išauga

Kiti Straipsniai

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas dr. Adomas Klimantas

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2026 03 12
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Miesto ir tautos simbolis

2026 03 05
Kovo 11-oji Vyriausybės rūmuose: premijų teikimas, parodos atidarymas ir dokumentinio filmo peržiūra

Kovo 11-oji Vyriausybės rūmuose: premijų teikimas, parodos atidarymas ir dokumentinio filmo peržiūra

2026 03 04
Andrius Ašmantas abiturientas

Kalbininkui ir pedagogui Andriui Ašmantui –120 metų

2026 02 25
Juozo Krikštaponio paminklinis akmuo Ukmergėje | Wikipedia.org nuotr.

Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

2026 02 24
Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys

Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

2026 02 23
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Nacionalinės premijos laimėtoja prof. M. Drėmaitė: architektūrą svarbu ne tik tyrinėti, bet ir mokėti perskaityti

2026 02 17
LNM Vilniaus knygų mugėje

LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien

2026 02 16
Rimas Armaitis

R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?

2026 02 06
Ole Andreas Lindeman, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius

O. Lindemanas. Kodėl Šiaurės ir Baltijos šalių vienybė šiandien svarbi kaip niekada anksčiau

2026 02 06

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie M. Gaižiūtė. Laisvė prasideda žmogaus viduje
  • Rimgaudas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • Vincas Kalava apie M. Gaižiūtė. Laisvė prasideda žmogaus viduje
  • GINTARAS apie M. Gaižiūtė. Laisvė prasideda žmogaus viduje
  • GINTARAS apie M. Kundrotas. Katalikybei – taip, ekstremizmui – ne
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Lietuvoje laukiama audringos nakties

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai