Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Medinių miestų renesansas Suomijoje

Viktorija Skafaru, www.zurnalasmiskai.lt
2011-11-27 14:08:13
0
Medinių miestų renesansas Suomijoje

Medinių miestų renesansas SuomijojeAtsikandę savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai gręžiasi į savo šaknis. Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės – tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Pastaruosius penkiasdešimt metų į šimtametes tradicijas nebesidairyta, tad šalies miestuose įsivyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Atsikandę tik į ateitį nukreipto, savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis.

Modernus miestas – medinis

1997 m. Medienos studijųcentras prie Oulu universiteto architektūros departamento inicijavo projektą,dabar išaugusį iki valstybinės reikšmės lygmens. Daugiau nei dešimtmetįtrunkančiu Modernaus medinio miesto (Modern Wooden Town) projektu siekiama atgaivinti medžio ir medinių konstrukcijų panaudojimą naujų pavyzdinių gyvenamųjų rajonų statyboseįvairiose šalies miestų teritorijose. Siekiama, kad naujieji rajonai būtųpanašūs į senuosius tradicinius, turėtų mediniam miestui būdingų savybių, o kartu taptų alternatyva standartiniams daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonams.

Modernaus medinio miesto projektas tapo Suomijos vyriausybės būsto politikos dalimi, kurios pagrindinis rūpestis yra skatinti tankiai mediniais žemaaukščiais ir vienai šeimai skirtais namais apstatytų miestų rajonų plėtrą.

Medinių miestų renesansas SuomijojeSėkminga pradžia

Pirmasis Modernaus medinio miesto projektas įgyvendintas Oulu miesto Linnanmaa rajone. Tai buvo eksperimentinės statybos, sumanytos Oulu universiteto profesoriaus, architekto Jouni Koiso-Kanttila ir pradėtos dar 1997 m. Profesorius ir jo žmonės nerizikavo, jie gerai žinojo, ką daro, mat imtis didelio projekto paskatino mažesniojo sėkmė. Profesoriaus vadovaujama Medienos studijų centro mokslininkųkomanda suprojektavo ir įgyvendino vieną iš pirmųjų medinių daugiaaukščiųgyvenamųjų kompleksų Suomijoje. „Sėkmingos pirmosios medinių daugiaaukščiųstatybos įkūnijo visus mūsų išsikeltus tikslus. Mums pavyko įgyvendinti projektą, kuris savo struktūrinėmis ir funkcinėmis ypatybėmis, ypač tokiomis kaip garso izoliacija ir priešgaisrinė sistema, atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Gyvenamųjų namų statybose vietoj gelžbetonio panaudoję medįišties pakėlėme statinio vertę, o ir gyventojai įvertino skirtumą. Tad gal mums derėtų susitelkti ties įvairiomis medinės architektūros galimybėmis ir imti statyti ištisus medinius rajonus užuot pavienius daugiaaukščius?“ – apie Modernaus medinio miesto projekto pradžią pasakoja prof. J. Koiso-Kanttila.

Žmonėms reikia medžio

Ištisi medinių namų rajonai– ryški Skandinavijos miestų ypatybė, tiesa, labiau menanti istoriją, nusakanti tradicijas ir praeities gyvenimo būdą nei atspindinti dabarties aktualijas. Priešgerus penkiasdešimt metų visi Suomijos miestai, išskyrus sostinę Helsinkį ir kelis kitus didžiuosius miestus, buvo mediniai. Intensyvios urbanizacijos metu miestai buvo perstatyti, mediniai namai nugriauti, o vietoj jų, įkūnydami modernizmo idealus, kilo statiniai iš betono. Nepaisant plačiai šalyje paplitusio moderniųjų laikų statybos būdo, apklausų rezultatai rodo, kad daugelis idealųgyvenamąjį būstą įsivaizduoja kaip nedidelį, vienos šeimos namą, o medį mano esant geriausiai gyvenamajai aplinkai tinkančia medžiaga. Išlikę mediniai senamiesčiai pasakoja apie praeitį, ta medine praeitimi žavimasi, didžiuojamasi ir puošiamasi, kai reikia išryškinti savitą šalies charakterį. O šiandiena, ateitis? Kokią istoriją ir kokį šalies veidą sukurs dabartinė karta.

Sugrąžinti tradiciją

Prof. J. Koiso-Kanttila ir jo komanda savo Modernaus medinio miesto projektu tiesia tiltą iš praeities įateitį. „Neįmanoma atkartoti to, kas buvo seniai, tačiau tie miestai turi tokiųpatrauklių ypatybių, iš kurių mes galime pasimokyti. Nesiekiame atkartoti senosios medinės architektūros stilių ar detalių. Mūsų siekis – sujungti pažangias statybų technologijas ir architektūrą konstruojant gyvenamąsias zonas, turinčias seniesiems mediniams miestams būdingų savybių, tokių kaip tankiai apstatyta žmogaus mastelio erdvė, įvairove, o ne monotonišku vienodumu pasižyminčios statinių grupės, siauros, uždaros pėsčiųjų gatvės, gatvių hierarchija ir uždari vidiniai kiemeliai“, – teigia architektūros profesorius. Pirmajame pagal projektąpastatytame Oulu miesto Linnanmaa rajone ne tik įgyvendintos visos šios tradiciniam mediniam miestui būdingos savybės, bet ir pademonstruotos įvairiųmodernių medienos konstrukcijų architektūrinės galimybės.

Erdvė bandymams

Oulu miesto Linnanmaa rajonas – tai modernaus medinio miesto eksperimentas, kurio 12 hektarų erdvėje iškilo 45 mediniai 2–3 aukštų apartamentų kompleksai ir maži gyvenamieji nameliai. Teritorija suskirstyta į šešis blokus, o šie buvo išdalinti skirtingiems kūrėjams, dizaineriams ir rangovams. Tokiu būdu daug profesionaliųgrupių turėjo galimybę įgauti patirties dirbdami su medžio konstrukcijomis. Eksperimentuojant su skirtingomis statybų technologijomis ir medžiagų taikymo būdais, kiekviename iš šešių blokų įgyvendinti skirtingi struktūriniai ir konstrukciniai sprendimai. Siekiant architektūros ir detalių įvairovės čia darbavosi ir skirtingi architektai.

Plėtojant projektą buvo atliktos kelios mokslinės studijos. Architektas Risto Suikkari tyrė Suomijos medinių miestų savitumus, daktaras Markku Karjalainen pristatė medinių fasadųatsparumo ugniai studiją, o daktaras Anu Soikkeli domėjosi sprendimais, kaip mediniai namai galėtų kuo ilgiau tarnauti. Ypatingas dėmesys skirtas rajono priešgaisrinei sistemai, čia susitelkta ties pažangiausiomis technologijomis.

„Viso medinio Linnanmaa projekto statybos kainavo tiek, kiek ir įprastų daugiaaukščių rajonų, o tai parodo modernių medinių statybų ekonominį konkurencingumą“, – sako prof. J. Koiso-Kanttila.

Medinių miestų renesansas SuomijojeTautos pripažinimas

Praėjus keleriems metams nuo statybų pabaigos atlikta naujojo rajono gyventojų apklausa. Žmonės geraiįvertino siauras rajono gatveles ir uždarus kiemelius, greta vienas kito esančius statinius. Gyventojai džiaugėsi medine rajono aplinka, gyrė pastatų įvairovę, architektūrines detales ir spalvų gausą. Oulu Linnanmaa rajono sėkmė paskatino tęsti ir visoje šalyje plėtoti Modernaus medinio miesto projektą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti malonią, aukštos kokybės medinių namų kaimynystę įvairiose Suomijos miestų dalyse. Projekto rėmėjais tapo nacionalinė Suomijos technologijų agentūra, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, Suomijos miškininkystės ir medienos taryba. Daug modernių medinių namų rajonų jau pastatyta, dar daugiau miestų planuoja pradėti statybas. Mažesni mediniai rajonai iškilo Sodankyla, Tuusula, Espoo, Ylasto, didesni projektai realizuoti Jyvaskyla, Porvoo ir Lahti miestuose. Helsinkyje, kaip ir Keuruu, Lohja ir Parainene, taip pat suplanuoti modernūs medinių namų rajonai. Projekto idėjos autorius prof. J. Koiso-Kanttila regi medinę Suomijos miestų ateitį. „Arti vienas kito sustatyti, mažo mastelio mediniai statiniai yra tradiciniai ir vertinami visose Skandinavijos šalyse. Pirmasis sėkmingas projektas ir po jo ėjusieji kiti tikįrodė, kad įmanoma sukurti turtingą ir šiuolaikiniam žmogui patraukliąseniesiems mediniams miestams būdingą erdvę. Žemaaukščiai, tankiai sustatyti nameliai į miestus ir kaimus sugrąžintų žmogiškąjį pradą“, – sako prof. J. Koiso-Kanttila.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Medinė Norvegijos architektūra

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Medinis namas

Jei medienoje apsigyveno kenkėjai

2025 05 25
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21
G. Paluckas lankosi Suomijoje

G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

2025 05 19
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Muziejų naktis | kernave.lt nuotr.

Europos muziejų naktį pasitikime ten, kur prasideda mūsų istorija – senojoje Kernavėje!

2025 05 14
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

2025 04 25
Margučiai

Marginti kiaušiniai – Velykų simbolis ir gyvi mūsų tautos papročiai

2025 04 20
Istorija tapusi praeitis | voruta.lt nuotr.

A. Kairys. Istorija tapusi praeitis (IX)

2025 04 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Lietuvoje laukiama audringos nakties

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai