Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė pirmadienį, Varšuvoje iki vėlaus vakaro posėdžiavusios Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės švietimo klausimams aptarti antrojo susitikimo, vykusio 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, baigiamąjį pranešimą.
Tai buvo antrasis tokio pobūdžio susitikimas per pastarąją savaitę, praėjusį pirmadienį tarpvalstybinė darbo grupė buvo susirinkusi Druskininkuose. Dėl šių tarpvalstybinių ekspertų diskusijų buvo sutarta rugsėjo 4 dieną vykusiame Lietuvos ir Lenkijos premjerų Andriaus Kubiliaus ir Donaldo Tusko susitikime. Lietuvos delegacijai Varšuvoje vadovo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, o Lenkijos – švietimo viceministras Miroslavas Sielatyckis.
Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės antrojo susitikimo, vykusio 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, baigiamasis pranešimas
2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje susitiko Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A.Kubiliaus ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko D.Tusko sutarimu sudaryta ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė) lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo klausimams aptarti. Pirmasis ekspertų grupės susitikimas buvo surengtas Druskininkuose 2011 m. rugsėjo 12 d.
Ekspertų grupės nariai pažymėjo pažangą, sprendžiant lenkų tautinei mažumai Lietuvoje ir lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje aktualius klausimus.
Ekspertų grupės nariai sutarė: 1. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 38 straipsnio nuostatos dėl egzamino pagal bendrą LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintą brandos egzaminų programą įgyvendinimas nereiškia staigaus brandos egzamino suvienodinimo. Brandos egzamino forma bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Atsižvelgiant į išryškėjusius nuomonių skirtumus dėl egzamino turinio, iki kito ekspertų grupės susitikimo LR Švietimo ir mokslo ministerija susitiks su Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, atstovais siekiant profesionaliai aptarti šį klausimą.
2. Siūlyti LR Nacionalinio egzaminų centro brandos egzaminų vertinimo komiteto (toliau – Vertinimo komitetas) sudėtį papildyti suinteresuotų Lietuvos tautinių mažumų atstovais. Vertinimo komitetas ne mažiau nei 8 metus analizuotų Nacionalinio egzaminų centro kasmet atliekamų brandos egzaminų rezultatų tyrimus ir pagal juos teiktų pasiūlymus dėl vertinimo normų tobulinimo.
3. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse siūlyti nustatyti, kad vienoje gyvenamojoje vietovėje esant 2-3 mokykloms, kuriose mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis, arba vienai mokyklai, kurioje mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis, minimalus mokinių skaičius XI-XII klasėje būtų 7 mokiniai. Ekspertai toliau aiškinsis galimybes tokias normas taikyti ir V-X klasėse.
4. Lenkijos centrinė egzaminų komisija atkreips ypatingą dėmesį į lietuvių kalba laikomų pagrindinės mokyklos patikrų, gimnazijos egzaminų ir brandos egzaminų užduočių kalbos kokybę ir taisyklingumą ir, siekdama šio tikslo, bendradarbiaus su LR Nacionaliniu egzaminų centru.
5. Lenkijos nacionalinės švietimo ministerijos ir Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos parengta Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos (toliau – Strategijos) įgyvendinimo ataskaita bus pristatyta 2011 m. spalio 24 d. Punske rengiamoje Strategijos įgyvendinimo peržiūros konferencijoje, skirtoje Strategijos 10-mečiui. Konferencijoje, kurioje dalyvaus savivaldybių atstovai, tautinių mažumų su lietuvių dėstomąja kalba mokyklų direktoriai ir mokytojai bei Lenkijos lietuvių tautinės mažumos atstovai, bus pristatyti siūlymai dėl tautinių ir etninių mažumų švietimo finansavimo sistemos pakeitimų. Planuojamų pakeitimų atspirties taškas bus tautinių mažumų, tarp jų ir Lenkijos lietuvių tautinės mažumos atstovų, siūlymai.
6. Siūlymus, susijusius su pakeitimais Lenkijos tautinių mažumų mokyklų finansavimo sistemoje, bei kitus aktualius Lenkijos lietuvių tautinės mažumos ir Lietuvos lenkų tautinei mažumos švietimo klausimus, tarp jų ir vadovėlių tautinėms mažumoms leidybos reikalus, aptarti trečiajame ekspertų grupės susitikime, kurį sutarta surengti 2011 m. spalio 14 d. Vilniuje.
Varšuva, 2011 m. rugsėjo 19 d.
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
Damijonaitis
INFORMACIJA: Valstybės išlaikomos lenkų,rusų mokyklos yra okupacijos paveldas.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos .Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,TOTORIŲ IR KARAIMŲ TAUTINĖS MAŽUMOS.Lietuva neprivalo finansuoti lenkų mokyklas,tai lenkų tautinės bendruomenės funkcijos.Buvusių okupantų lenkų ir rusų bendruomenės tiesiog paveldėjo okupacijos metu turėtas privilegijas – valstybės finansuojamas rusakalbes ir lenkiškas mokyklas.Kyla grėsmė lietuvių gyvybinei erdvei – rusai ir lenkai,turėdami savo valstybėse didžiules teritorijas,Lietuvoje turi privilegijas,kurių, buvę lietuvių tautos genocido vykdytojai,neturėtų turėti..