Rugsėji 14 d., trečiadienį Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalio antrose rungtynėse Lietuvos rinktinė apmaudžiai pralaimėjo sensacingai gerai šiame čempionate rungtyniaujančiai Makedonijai 65:67 (20:18, 14:12, 18:19, 13:18). Makedonai keliauja į pusfinalį žaisti dėl medalių su Ispanijos rinktine, o mūsiškiai turės žaisti dėl 5-8 vietos su Slovėnija.
Rungtynės prasidėjo abiejų komandų dvitaškiais, bet po to mūsiškiai įmetė 5 taškus be atsako ir išsiveržė į priekį – 7:2. Makedonai nepasidavė ir neleido lietuviams labiau atitrūkti. Įpusėjus kėliniui skirtumas buvo 3 taškai 10:13, bet mūsiškiai surengė dvi sėkmingas atakas iš eilės ir nutolo nuo varžovų 17:10. Makedonai paprašė minutės pertraukėlės.
Po pasitarimo makedonai sugebėjo priartėti – 15:17. Kėlinys pasibaigė mūsiškiams pirmaujant 2 taškais – 20:18.
Antras kėlinys prasidėjo Š.Jasikevičiaus 2 taškais –22:18, bet makedonai atsakė tritaškiu ir skirtumas tapo minimalus – 22:21. Mūsiškiai įsivėlė į makedonams palankią chaotišką žaidimą.
Po minutinės pertraukėlės, kurios paprašė K.Kemzūra, Lietuvos rinktinės spurtavo 6:0 ir atitrūko nuo makedonų – 29:21. Tačiau makedonai nepalūžo ir sugebėjo susiimti ir priartėti iki 3-jų taškų skirtumo – 31:28. Antras kėlinys pasibaigė 34:30 mūsų naudai.
Po didžiosios pertraukos makedonams pradėjo sektis pataikyti iš toli. Po dviejų iš eilės tritaškių rezultatą jiems pavyko sulyginti – 38:38, o netrukus ir persvėrti rezultatą savo naudai – 42:41.
Likus 2 minutėms iki kėlinio pabaigos rezultatas buvo lygus – 47:47., tačiau mūsiškiai sugebėjo spurtuoti ir šiek tiek atitrūkti – 52:47, tačiau labiau atitrūkti nepavyko ir kėlinys baigėsi rezultatu – 52:49.
Lemiamas kėlinys buvo tragiškas – mūsiškiai nors ir turėdami daugiau jėgų už varžovus nesugebėjo jiems primesti savo žaidimo stiliaus ir apmaudžiai pralaimėjo – 65-67.
Dajnų voržybose nugalėljo Makedonijos daunai. Sveikinu Mekedonijos danus.
Blogiau sužaisti, greičiausiai neimanoma. Su tokiu žaidimu, mus būtų ir pati silpniausia komanda nugalėjus. Toks jausmas, kad žaidė pirmaklasiai, Sabonio, krepšinio mokyklos moksleiviai.
Einu pas Bobutę – “vaistų”.
Na ką padarysi. Net ir geri pralaimi.
Aišku gaila. Bus tų pergalių, vyrai. Pasiraitokim rankoves.
Bus tų pergalių. Pasiraitokim rankoves. Blogiausiu atveju paraitokim rankoves geram žmogui kaimynui. Tegul “aria”. Jis savo pinigus užsidirbs. Nepavydėkim “juodai”. Tegul mūsų pavydas būna “baltas”.
Ačiū vyrams. Ačiū Kemzūrai. Ačiū turnyro organizatoriams.
Skaityti komentarus visiškai nebaisu. Galima arenoje, prisiurbus alaus rėkti, iki nukvaišimo. Galima plojant padėkoti vyrams.
Padaryta daug klaidų:
1. visų pirma po 2003m. sėkmingojo čempionato buvo, kažkodėl, pamiršta į sėkmę nuvedusi daina – Mes nugalėsim:
http://www.music.lt/lt/daina/Zas-Mes-nugalesim/33105/
2. treneriai mato, kad Jaska vos pavelka nesveikas kojas ir todėl nuolat griuvinėja, bet atkakliai neleido įsivažiuoti Delininkaičiui;
3. treneriai matė, kad vakar mūsiškiams nekrenta, tačiau vis tiek atkakliai buvo mėtoma iš toli, tuo suteikiant papildomas galimybes varžovams, nuolat pasiimantiems atšokančius kamuolius;
4. kas sumąstė J.Valančiūną mokyti prieš atsakingus mačus, nemušant kamuolio, stumdytis po krepšiu, o ne šokti link jo, tas jį visiškai nusmukdė ir Jonas nepadarė to, ką visada padarydavo ir jo indėlio pritrūko;
5. žaidėjai, pvz., Jankūnas, K.Lavrinovičius ir kiti žaidė taip, tartum neturėtų sveikatos, o ar tai nebuvo per didelio fizinio paruošimo treniruočių krūvio pasekmė ligotiems, nepailsėjusiems puikių žaidėjų organizmams?
Ar nereikėjo jiems pirma leisti atsigauti po sunkių sezonų ir apsigydyti?
Ir t.t.
Nepastebit vyrai vienos tų rungtynių mūsų bėdos: nekrito tritaškai. Per 40 minučių pataikyti du tritaškius metimus – tokio vaizdo kažin ar kada nors buvo… Jei lygios komandos, tai laimės ta, kuriai tą dieną krinta tritškai. Juk taip? O kodėl jie vieną dieną krinta, kitą ne – tegul mums paaiškina būrėjos… Iš tiesų, komanda stengėsi ir jos galimybės šiam rudeniui yra tokios. Prieš kiek laiko apklausoje aš mūsiškaims spėjau penktą vietą. Gal taip ir bus.
O jūs paaiškinkit, a.a. Draženui Petrovičiui, kodėl nekrito. Jam krisdavo visą laiką. 🙂 Aameniškai man, patiko tik du momentai, kai žaidė mūsų rinktinė, šiame čempionate. Kai žaidė su serbais ir antroji žaidimo pusė, žaidžiant su ispanais. Štai toks, mano supratimu, turėtų būtį krepšinis. Visą kitą buvo – grybavimas. Aišku, nereikia dabar rinktinės varyti į medį, bus dar pergalių, bus dar grąžių momentų. Netgi gerai, kad prapylė. Gal mažiau svaigsim, dėl žiniasklaidos sukūrto mito apie antrąją religiją.
Visada jam irgi nekrisdavo – kitaip prieš juos niekada nebūtume išlošę. 🙂
O dėl religijos, tai jau seniau čia buvo sakyta, kad tai – išmįslas.
Trištaškiai krenta tada, kada žaidėjas pajaučia metimą, o tai įmanoma pasiekti tik atkakliai sukant derinius.
NBA, pvz., tritaškiai iš viso nevaidina didelio vaidmens – ten iki šiol populiaru veržtis prie krepšio.
Taip ir derėjo daryti.
Apie tai kalbėjo ir rungtynes komentavęs Pačėsas.
Man, pvz., keista buvo, kad moterų komandą treniruojantis, rankinį baigęs, vaikinas vakar sėdėjo su rinktinės treneriais, o štai Pačėsas – ne.
Arba ką ten veikia Chomičius, niekada nepasižymėjęs kaip treneris?
Žalgiris – mūsų pasididžiavimas
Koks “žalgiris” ir kas tie “mes”?
Kaimo budziai jie. 🙂
Beje, kam teko pabūvoti naujoje Kauno salėje – skaičiau komentarą, kad garsas ten yra ne koks (kažkur išsisklaido, tartum)?
Man kašėj įdomus ne rėkavimas už tuos ar anuos, o žaidimo grožis. Ta prasme, kad kai puolanti komanda nesugraibo kamuolio ir jį praranda, tai nieko gero, bet kai besiginanti komanda gerai užblokuoja, atspėja pasą ar derinį- gražu žiūrėt. Patinka atletiškas, greitas žaidimas. gaila, kad TV nesugeba, nenori, o greičiausiai- negali (nes laikas parduotas reklamoms) parodyti sulėtintų kovų po krepšiais ar įdomesnio driblingo. Man nepatinka, kai laimi ne geriausiai ar gražiausiai žaidžiantys, o “laimės kūdikiai”. Pvz., man būtų nepatikę, jei Lietuvos rinktinė būtų patekusi į pusfinalį- jie to tikrai neverti. Žaidė labai nevienodai, “sekasi” ar “nesiseka”, “krenta” ar “nekrenta” yra ne profesionalų, o vaikų atsikalbinėjimai. Gerai pasiruošusioms ir nuoširdžiai žaidžiančioms komandoms ir sekasi ir krenta. Makedonai- šaunuoliai.