Rugsėjo 9 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, eidamas 103 metus mirė etnologas, folkloristas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų daktaras Jonas Balys.

Gimė Jonas Balys 1909 m. liepos 2 d. Kupiškio valsčiuje, Krasnavo vienkiemyje. Baigęs Kupiškio gimnaziją, 1923 m. įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją.

Seminarijoje paskatintas mokytojų P.Būtėno ir J.Elisono J.Balys susidomėjo kraštotyriniu darbu, tautosaka, etnografija. Vėliau studijas tęsė Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

Pasak profesoriaus Norberto Vėliaus, Jonas Balys buvo naujos mokslinės lietuvių folkloristikos ir etnologijos eros pradininkas Nepriklausomoje Lietuvoje, pirmasis lietuvių folkloristas, etnologas profesionalas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno, Graco, Grenoblio, Vienos universitetuose, gilinęs profesines žinias Suomijoje, apsigynęs daktaro disertaciją Vienoje ir visą savo gyvenimą pašventęs lietuvių tautosakos, etnologinės medžiagos rinkimui, rinkimo organizavimui visos valstybės mastu, Tautosakos archyvo steigimui Kaune (1935), surinktos medžiagos sisteminimui, publikavimui ir tyrinėjimui.

1935–1940 metais jo vadovaujamas Lietuvių tautosakos archyvas sukaupė apie pusę milijono lietuvių tautosakos kūrinių, kuriuos kartu su lietuvių mokslo draugijos medžiaga skelbė tęstiniame leidinyje „Tautosakos darbai“ ( 1-7 t., 1935–1940), leidiniuose „Lietuvių liaudies sakmės“ (1940), „Šimtas liaudies baladžių“ (1941), „Lietuviškos pasakos“ (1944, 1951) ir kt.

1944 m. J. Balys pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje dirbo Vokiečių liaudies dainų archyve. 1946–1948 m. – Tautosakos ir etnologijos profesoriumi Pabaltijo universitete Hamburge. Emigracijoje J. Balys tęsė dar Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtas lietuvių mitologijos, tautosakos, papročių, baladžių studijas. Eilė J. Balio darbų pelnė visuotiną pripažinimą: „Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas“ (1936), „Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose“ (1937), „Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje“ (1939). Paskelbė suvestines lietuvių mitologijos apžvalgas tarptautiniuose mitologijos ir folkloro žodynuose, studijas „Lietuvių vestuvių papročiai“ (1946), „Lietuvių pasakojamosios dainos“ (1954), „Lietuvių pasaulėjauta liaudies tikėjimų ir papročių šviesoje“ (1966) ir daugelį kitų. Nuo 1951-ųjų redagavo tęstinį leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“. Vadovavo lituanistikos institutui (1964–1967), leido tęstinį leidinį „Lituanistikos darbai“. Aktyviai bendradarbiaudamas Amerikos lietuvių spaudoje – „Aiduose“, „Drauge“, „Naujojoje viltyje“, „Tėviškės Žiburiuose“ J.Balys recenzuodavo beveik visus tautosakinius leidinius išleidžiamus tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje.

Jonas Balys parengė ir išleido 35 knygas, apie 700 straipsnių iš folkloristikos ir etnologijos srities. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje išleista „Lietuvių kalendorinės šventės“ (1993) ir „Raštai“ (1-5 t., 1998–2004).

Už etninės kultūros puoselėjimą Jonas Balys apdovanotas Jono Basanavičiaus premija (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1999).

Dėl žymaus lietuvių etninės kultūros puoselėtojo Jono Balio mirties užuojautą pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Iškilaus Lietuvos tarpukario etnologo veikla skirta lietuvių tautosakos, etnologinės medžiagos rinkimui, Tautosakos archyvo steigimui Kaune buvo labai svarbi jaunai Lietuvos valstybei, vertinga išsaugant Lietuvos tautosaką. Itin reikšmingi profesoriaus Jono Balio vėlesni darbai užsienyje apibendrinant ir publikuojant mūsų etnologijos ir tautosakos lobius, organizuojant lituanistikos leidybą svetur, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais. Lituanistikos baruose šio kuklaus lietuvio daug dirbta, daug nuveikta“, – rašoma Prezidentės užuojautoje.

Šalies vadovės teigimu, Jono Balio gyvenimas ir nenuilstama tarnystė Lietuvos kultūrai yra atsidavimo savo mylimai gimtinei pavyzdys.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad be J.Balio asmenybės ir jo darbų būtų sunku įsivaizduoti viso praėjusio amžiaus Lietuvos tautosakos tyrinėjimo mokslo raidą.

„Būtent jis ypač daug prisidėjo, kad savo tėvų ir senelių puoselėtą tautosaką mes šiandien suvoktume kaip neatskiriamą Lietuvos kultūros ir jos istorijos dalį, be kurios mums visiems trūktų kažko labai svarbaus ir vertingoz“, – teigė I. Degutienė.

Parlamento vadovės teigimu, ilgi J.Balio sąžiningos ir pasiaukojamos tarnystės savo tautos kultūrai metai, jo akademinė ir pedagoginė veikla tapo itin vertingu indėliu į lietuviškąją folkloristiką.

Dr. Jonas Balys nuotraukose: