Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A.Ažubalis. Bunda jau Baltoskandija

Audronius Ažubalis, www.delfi.lt
2011-09-05 15:27:22
4
A.Ažubalis. Bunda jau Baltoskandija
Audronius Ažubalis | URM nuotr.
Audronius Ažubalis

Baltoskandija – tai „dieviškai subalansuotas regionas“. Ateityje čia turi įsitvirtinti glaudi Baltijos ir Skandinavijos tautų politinė, ekonominė ir kultūrinė sąjunga. Tai būtų „savo kalbą, kultūrą ir papročius puoselėjančių […] nedidelių valstybių konfederacija“, kurios narių saugumą ir klestėjimą užtikrintų „milžiniškas Baltoskandijos gyventojų energijos ir gebėjimų potencialas“.

Čia pacituotos idėjos gimė ne šiandien, o kur kas anksčiau. Tai mintys, kurias jau tarpukariu plėtojo Lietuvos geopolitikos tėvas Kazys Pakštas. Jis teisingai pažymėjo, jog sunku pasaulyje surasti kitą tokį regioną, kuriame tiek daug nedidelių viena šalia kitos įsikūrusių valstybių tarpusavyje taip gerai sutartų. Jau anuomet visose Baltijos ir Šiaurės šalyse bendros sąjungos idėja buvo plačiai palaikoma. Antrasis pasaulinis karas ir totalitarizmo iššūkiai žymaus geografo lūkesčius išvysti Lietuvą „pažangiausių Šiaurės valstybių gretose“ pavertė niekiniais. Tačiau Baltoskandijos svajonė niekada nebuvo galutinai užmiršta.

Griūvant Sovietų Sąjungai, Šiaurės šalys tapo bene pagrindinės Baltijos šalių suvereniteto rėmėjos. Islandija, Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija buvo vienos iš pirmųjų valstybių, pripažinusių atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir atnaujinusių diplomatinius santykius. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo jos palaikė Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO siekius bei teikė (ir teikia iki pat šių dienų) žymią politinę, finansinę ir administracinę paramą.

Šiemet minime diplomatinių santykių atkūrimo su Skandinavijos šalimis dvidešimtmetį. Naudodamasis šia proga, Švedijos premjeras atsiprašė dėl nevisiškai sąžiningo savo valstybės elgesio su okupuotomis Baltijos tautomis Šaltojo karo metais. Tai dar kartą įrodo ypatingus – atvirumu ir pasitikėjimu grįstus – Baltijos ir Skandinavijos tautų saitus, kurie paskutiniuoju metu labai sutvirtėjo.

Sutvirtėjo ne tik žodingose sveikinimų kalbose. Glaudesnės sąjungos su Šiaurės šalimis užmojai šiandien tampa konkrečiais ir praktiškai įgyvendinamais darbais. Nuo 2010 m. pradėjome realizuoti ambicingą ES strategiją Baltijos jūros regionui. Naują kokybinį lygmenį pastaruoju metu įgauna ir Baltijos-Šiaurės šalių ministrų pirmininkų, užsienio reikalų ministrų ir kitų ministrų bei žinybų susitikimai, kuriuose yra derinami svarbiausi šalių bendradarbiavimo klausimai.

Lietuvos ir Latvijos iniciatyva buvo įkurta NB8 (Šiaurės-Baltijos šalių aštuoneto) ekspertų grupė. Ji parengė Baltijos ir Šiaurės šalių regioninio bendradarbiavimo ataskaitą ir labai konkrečias rekomendacijas su 38 uždaviniais. Šių uždavinių įgyvendinimas turėtų paskatinti glaudesnį šalių bendradarbiavimą daugelyje sričių, įskaitant karinio, energetinio ir kibernetinio saugumo, aplinkosaugos, diplomatinio atstovavimo, verslo ryšių plėtros ir bendro Baltijos-Šiaurės šalių regiono įvaizdžio kūrimo klausimus.

Lietuvos vaidmuo gilinant regiono integraciją tampa išskirtinis. 2012 m. pirmininkausime Baltijos Ministrų tarybai. Tais pačiais metais iš Suomijos perimame ir NB8 veiklos koordinatoriaus vaidmenį. Šios patikėtos funkcijos – tai mūsų svertas, padėsiantis pakreipti ir sustiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą Lietuvos nacionaliniams interesams palankiausiomis kryptimis.

1. Ekonominių ryšių stiprinimas

Šiaurės šalys yra vienos iš svarbiausių Baltijos šalių prekybos partnerių. Pavyzdžiui, Švedija yra trečia didžiausia investuotoja į Lietuvos ūkį ir svarbi partnerė tiesiant mūsų šalies energetiniam saugumui gyvybiškai svarbų elektros tiltą „Nord Balt“. O Danija, su kurios kronprincu Frederiku rugpjūčio 28 d. susitikau aptarti šiandienines bendradarbiavimo aktualijas, pagal tiesiogines investicijas į mūsų šalies ūkį yra ketvirtoje vietoje. Remdamiesi šiais sektinais pavyzdžiais, turime gilinti verslo ryšius ir su Suomija, Norvegija, Islandija bei, žinoma, niekad nepamiršti pačių artimiausių kaimynų – Latvijos ir Estijos.

Tačiau Baltijos-Šiaurės šalių partnerystė Lietuvos ūkiui naudinga ir platesniu požiūriu. Telkdamiesi su pažangumu garsėjančiomis socialinės gerovės valstybėmis, tampame pasauliui patrauklaus bendro Baltijos-Šiaurės valstybių „prekinio ženklo“ dalininkais. Tai kokybės ženklas, žymintis regiono vertybes ir pažangumą. Nėra jokių abejonių, kad tai didžiulis Lietuvos koziris derantis dėl investicijų ir plėtojant verslo ryšius su pirmaujančios ekonomikos valstybėmis iš viso pasaulio.

Vienas iš labai konkrečių jo išnaudojimo būdų yra sustiprinti bendradarbiavimą su skirtingose pasaulio šalyse Skandinavijos valstybėms atstovaujančiais prekybos rūmais ir verslo asociacijomis. Inicijavau ir, Lietuvai koordinuojant NB8 darbotvarkę, sieksiu galutinio sutarimo, kad minėtieji verslo atstovybių tinklai pristatytų ir atstovautų ne tik Šiaurės šalių, bet ir Baltijos valstybių verslininkų interesams. Šiuo būdu Lietuvos verslininkams bus atvertos galimybės užmegzti ryšius su naujais partneriais, pritraukti investicijų bei įsitvirtinti naujose rinkose.

Kaip kadaise rašė K. Pakštas, „energingi […] Baltoskandijos gyventojai yra sutverti verslui ir prekybai“. Mūsų – politikų ir diplomatų – darbas yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad veiklių Lietuvos žmonių gabumai būtų tinkamai išnaudoti.

2. Transatlantinės partnerystės stiprinimas

Jau tarpukariu minėtasis K. Pakštas tinkamiausiais „Baltoskandijos“ sąjungininkais buvo įvardinęs JAV ir Didžiąją Britaniją. Šiaurės šalys, kaip ir Lietuva, yra suinteresuotos JAV saugumo garantijomis ir NATO plėtra, kuria įtvirtinamas stabilumas ir taika mūsų regione ir kaimynystėje. Šiuo metu aktyviai siekiame NATO gynybos planų praktinio užtikrinimo, garantijų Lietuvai dėl vieningos ir efektyvios NATO priešraketinės gynybos sistemos ir ilgalaikio sprendimo dėl nuolatinio patruliavimo saugant Baltijos šalių oro erdvę. Visais šiais aspektais mums itin pravarti Šiaurės šalių politinė parama, todėl pasiekėme, kad ateinančiais metais Lietuva pirmininkautų Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje (E-PINE) susitikimams, skirtiems gilinti bendradarbiavimą tarp NB8 valstybių ir JAV.

Lietuvai aktuali ir Baltijos-Šiaurės šalių partnerystė su Didžiąja Britanija. Šiemet Londone vyko pirmasis NB8 ir Didžiosios Britanijos ministrų pirmininkų susitikimas, kuriame buvo aptarti konkurencingumo didinimo, socialinės politikos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo klausimai. Pasitikdami politinius ir ekonominius naujojo amžiaus iššūkius, turime telktis ir veikti išvien su pavyzdinės demokratijos ir tvarios ekonomikos šalimis. Didžioji Britanija yra viena iš jų, todėl Lietuva visokeriopai rems jos suartėjimą su Baltijos-Šiaurės šalimis.

3. Veiksminga rytų politika

Lietuvos dėmesys glaudesnei Baltijos-Šiaurės valstybių integracijai anaiptol nereiškia, jog nusisukame nuo savo partnerių Vidurio Europoje ar išsižadame savo ilgalaikės Rytų politikos. Tai visiškai klaidingas ir melagingas mitas, kurį dar tais laikais paneigė ir pats „Baltoskandijos“ idėjos architektas K. Pakštas. Jis yra pasakęs, kad Baltijos-Šiaurės valstybių sąjunga turi labai palankias sąlygas bendradarbiauti su Lenkijos ir tuometinės Čekoslovakijos telktu Vidurio Europos regionu, ir išreiškė lūkestį, kad „nedidelių valstybių laisvės ir demokratinio gyvenimo, puoselėjant savo istorines, kultūrines ir religines tradicijas, troškimai pasirodys patrauklūs ir rusams“. Galiausiai, anot Pakšto, Šiaurės regiono integracija būtų padėjusi sumažinti ir anuometinę įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Nors praeities vertinimai gali skirtis, šiandieninė situacija yra visiškai aiški: esminiai Baltijos-Šiaurės ir Vidurio Europos valstybių politiniai interesai sutampa. Vienas iš esminių Lietuvos užsienio politikos tikslų yra skatinti demokratinius procesus, stabilumą ir plėtrą mūsų kaimyninėse Rytų Europos šalyse. Šiuo atžvilgiu Lietuvą visiškai palaiko ne tik strateginė partnerė Lenkija, bet ir bendraminčiai iš Skandinavijos (pavyzdžiui, Švedija buvo viena iš Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos iniciatorių). Pabrėžiu: nuo mūsų gebėjimo kuo geriau išnaudoti Šiaurės šalių paramą tiesiogiai priklausys ir Lietuvos Rytų politikos sėkmingumas. Šiaurinė ir rytinė užsienio politikos kryptys viena kitą papildo ir žymiai sustiprina.

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis dalyvavau Helsinkyje vykusiame kasmetiniame Baltijos-Šiaurės valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame aptarėme svarbiausias šiandienos bendradarbiavimo Baltijos regione aktualijas, partnerystės gilinimo įrankius ir tolimesnių veiksmų gaires.

Primindamas nemalonų sausio 13-osios įtariamojo M.Golovatovo atvejį Austrijoje, papildomai akcentavau didesnio šalių solidarumo poreikį vertinant praeities totalitarinių režimų nusikaltimus ir užtikrinant sąžiningą Europos arešto orderio procedūrų įgyvendinimą. Taip pat pabrėžiau būtinybę stiprinti europinę Šengeno zonos saugojimo sistemą, kuri, kaip parodė pastarieji vizų išdavimo nepageidaujamiems asmenims nesusipratimai keliose Europos Sąjungos šalyse (deja, įskaitant ir Lietuvą), turi rimtų spragų. Mano pastabos sulaukė Baltijos ir Šiaurės šalių pritarimo.

Be kitų pasiekimų, Helsinkyje pasirašėme susitarimą dėl ateities galimybės Baltijos-Šiaurės regiono šalims deleguoti diplomatus darbui viena kitos atstovybėse trečiose šalyse. Lietuvai tai leis žymiai sustiprinti savo atstovavimą visuose pasaulio regionuose. Su kolegomis ministrais taip pat aptarėme ir planus aktyviai formuoti bendrą informacinio-kultūrinio Baltijos-Šiaurės šalių dialogo erdvę.

Šią vasarą Lietuvoje vykęs Skandinaviškų filmų festivalis „Sidabrinė gervė“ tėra tik užuomazga kur kas platesnio masto švietimo ir kultūrinių projektų. Jau artimiausiu metu, Lietuvai tapus NB8 koordinatore, pasirūpinsime dėl pažintinio pobūdžio televizijos/radijo laidų transliavimo: Lietuvoje – apie kitas Baltijos ir Šiaurės šalis, o šiose – apie Lietuvą. Mano įsitikinimu, reikėtų aktyviai remti ir „Baltoskandijos“ akademijos Lietuvoje atgaivinimo iniciatyvą. Baltijos-Šiaurės šalių studijų centrų sistemingai koordinuojama veikla galėtų tapti puikus mokslinis-edukacinis ramstis stiprinant tautų ryšius ir regiono integraciją.

Helsinkio ministrų susitikimo renginius vainikavo atviras seminaras, kuriame bandėme atsakyti į klausimą, kiek perspektyvus yra Šiaurės valstybių socialinio modelio ir Baltijos valstybių dinamiškumo derinys. Bemaž visi diskusijos dalyviai neslėpė savo optimizmo ir apie regiono ateitį kalbėjo viltingai. Neabejoju, kad matydamas, kaip pildosi jo sena pranašystė, džiaugtųsi ir didysis Lietuvos geopolitikas Kazys Pakštas. Š.m. rugsėjo 11 d. kaip tik sukanka jo mirties 51-osios metinės. Šia proga prisiminkime jo žodžius, galiojančius ir šiandien: „Gyvename neramiais, tačiau įdomiais laikais […]. Prieš savo akis verčiame patį svarbiausią Baltijos istorijos puslapį“. Bunda jau Baltoskandija.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. lyvis says:
    12 metų ago

    Įdomu ar Lenkija bus įtraukta į Baltoskandijos sąjungą. Nes Lenkija to ir laukia, nes čia galima bus pasireikšti krikščioniškas Lenkijos groboniškumas. Baltoskandija bus nepilna be Prūsijos. lyvis

    Atsakyti
    • Vytas says:
      12 metų ago

      Lenkiją įtrauksim, kai Lenkija atliks atgailą, priešingu atveju paliksim ją skaistykloje.

      Atsakyti
  2. Algis says:
    12 metų ago

    gi kaip supratau is parasyto straipsnio, kad tik mazos valstybes butu itrauktos i sia sajunga,lenku perdidele valstybe turetu likti uz borto…

    Atsakyti
  3. Nadomas says:
    12 metų ago

    Ką rašė Pakštas tai buvo pokštas.Po tokių A.Azūbalio pamąstimų rusų lėktuvas nukrito su visa ledo rit……. Kazkuris lietuvis norėjo Lietuvą perkelti į Ameriką. Nelabai sekasi pitvakarių kriptimi.Dabar dumsim į šiaurę.Jaučiu prakišim Audriau rinkimus. Kur ves kiti atėje? .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

2023 02 16
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dalia apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • O žmonių? apie Gyvūnų padarytų žalų skaičius auga
  • Raminamieji, tskant: apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Nuoroda apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Virtuvės klaidos, galinčios kainuoti sveikatą
  • Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei
  • Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 16
2
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europos Sąjunga trečiadienį išplatino rezoliuciją, dėl kurios bus balsuojama JT Generalinėje Asamblėjoje kitos savaitės pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dalia apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • O žmonių? apie Gyvūnų padarytų žalų skaičius auga
  • Raminamieji, tskant: apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Nuoroda apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Gerai - apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
Kitas straipsnis

Europos krepšinio čempionatas: Lietuva nesunkiai įveikė Portugaliją 98:69

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai