Bus įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę žygiai per Baltijos jūrą

Lietuvos kariuomenė Švedijoje ir Lietuvoje organizuoja renginius, per kuriuos bus prisiminti kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą 1944-1953 m. ir įamžinti Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšiai su šį pasipriešinimą rėmusiomis Vakarų valstybėmis.

Rugpjūčio 26 d. Švedijos Gotlando saloje, Ljurgano miestelyje, prie Jono Pajaujo, aktyvaus pasipriešinimo dalyvio, padėjusio Baltijos šalių rezistentams užmegzti ryšius su Vakarų pasauliu, sodybos, bus atidengta paminklinė lenta.

Vėliau tą pačią dieną kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą bus prisiminti ir įamžinti Lietuvoje, Šventojoje. Čia Lietuvos kariai surengs parodomąją programą, per kurią simboliškai pakartos Lietuvos partizanų kelią per Baltijos jūrą. Taip pat Šventojoje bus atidengtas šiems žygiams paminėti skirtas paminklas.

„Mūsų tautos didvyriai – partizanai – priešinosi Sovietų agresoriui ir visam pasauliui siekė perduoti Lietuvos laisvės šauksmą. Ryšiai su laisvuoju pasauliu buvo itin svarbūs“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Pasak jo, vykdant šias pavojingas užduotis svarbi buvo Vakarų valstybių, rėmusių mūsų pasipriešinimo kovas, specialiųjų tarnybų atstovų parama ir patirtis vykdant tokio tipo slaptas operacijas.

„Esu įsitikinęs, kad tokie Lietuvos partizanų žygiai tais sunkiais laikais nusipelno įvertinimo ir išskirtinio paminėjimo istorijoje. Paminklinės lentos ir akmens atidengimai Gotlande ir Šventojoje bus vienas tokių žingsnių,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Renginiuose dalyvaus krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius, Švedijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Håkan Jevrell, Švedijos kariuomenės Operacijų vadavietės viršininkas generolas leitenantas Anders Lindstöm, kt.

Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą. Žinoma, kad pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas dr. Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko su žvejybiniu kateriu.

1943 – 1944 m. A.Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 m. rugpjūčio mėn. 7 d. vykstant į Švediją A.Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę pateko tik žlugus nacių Vokietijai. A.Vokietaitis Švediją vėl pasiekė tik 1946 m. vasario 22 d. Kaip ir pati pirmoji kelionė abi kitos A. Vokietaičio kelionės į Lietuvą iš Gotlando salos buvo organizuotos į tą pačią vietą – Latvijos žvejų kaimelį Nida.

Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 m. iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją buvo tikimasi perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelias dešimtis) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Šios kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įguloms paėmus į nelaisvę.

1947 m. pabaigoje Švedijoje apsistoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasipriešinimo sovietams nariai pradėjo bendradarbiavimą su švedų žvalgyba dėl grupės žvalgų, sudarytos iš visų trijų tautų atstovų, perkėlimo per Baltijos jūrą. Buvo atrinkti žmonės žvalgybiniam apmokymui, o persikelti nuspręsta 1948 m. rudenį. Kelionei į Lietuvą parinkti lietuviai Juozas Lukša (slap. Daumantas) ir Kazys Pyplys (slap. Mažylis) bei Lietuvos latvis Valdemaras Briedis (slap. Uosis). Tačiau dėl to, kad J.Lukša pakeitė savo planus ir nusprendė į Lietuvą patekti oro desanto keliu su prancūzų pagalba, numatyta kelionė neįvyko. Vėliau vietoj J.Lukšos rengėsi plaukti Jonas Deksnys. Po pasirengimo žvalgų grupę per jūrą turėjo būti perkelta 1949 m. pavasarį.

Pirmasis mėginimas persikelti įvyko 1949 m. balandžio pradžioje į pasirinktą vietą Lietuvos pajūryje. Buvo plaukiama švedų paruoštu laivu su dviem dyzeliniais motorais. Tačiau, likus 50-iai jūrmylių iki Lietuvos kranto, sugedo vienas iš motorų ir laivo kapitonas, atsisakęs vykdyti užduoti iki galo, grįžo atgal į Stokholmą.

Antrą kartą išplaukta 1949 m. balandžio 31 d. galingesniu anglų kateriu (vokišku torpediniu „E“ tipo, varomu trimis dyzeliniais motorais), kuriam vadovavo kapitonas H.H. Klose. Žvalgų grupės nariai buvo ginkluoti, turėjo po vieną JAV gamybos trumpų bangų priėmimo-siuntimo radijo stotį, atskirus šifrus bei kodus, kt.

1949 m. gegužės mėn. 1 d., apie 02 val. 30 min. žvalgų grupė iš katerio nuleistomis dvejomis guminėmis valtimis pasiekė krantą. Desantinę grupę sudarė trys lietuviai – J.Deksnys (žvalgų grupės vadovas), K.Pyplys, V. Briedis, latvis Vidvudas Šveicas (slap. Jansons) bei du estai – Maksas (slap.) ir Niksis (slap.).

Po šios kelionės, JAV, Didžiosios Britanijos ir Švedijos karinės žvalgybos į Baltijos valstybes organizavo dar bent 11 žvalgų grupių perkėlimus per Baltijos jūrą.

Renginio Šventojoje (penktadienis, rugpjūčio 26 d.) programa:

17 val. – parodomoji Lietuvos karių programa (partizanų persikėlimo per Baltijos jūrą inscenizacija) Šventosios paplūdimyje prie pakabinamo tilto.

17.50 val. – iškilminga paminklinio akmens atidengimo ceremonija Šventosios mieste. Paminklą atidengs krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

18.30 val. – Svečiai kviečiami apžiūrėti Lietuvos kariuomenės ginklų parodą.

19.30 val. – Renginio pabaiga.