Rugpjūčio 25 d., 9.00 -16.30 val., Tautinių bendrijų namuose (Didžioji salė, Raugyklos g.25, Vilniuje) Kultūros ministerija surengs mokslinę-praktinę konferenciją ,,Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“.
Kultūros ministerijos išplatintame konferencijos pristatyme rašoma (esminiai žodžiai paryškinti Alkas.lt):
„Dvidešimtmetis, praėjęs po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, jau leidžia ne tik apžvelgti, bet ir kritiškai įvertinti mūsų pažangą (arba jos nebuvimą) įvairiose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse. Viena iš tokių nerimą keliančių sričių – etnopolitinė ir etnosocialinė situacija Lietuvoje ir nepakankamai artikuliuota valstybės politika tautybių atžvilgiu.
Galima konstatuoti, kad etninės problemos, egzistavusios Lietuvoje pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, niekur nėra dingusios, o kai kuriais atvejais jos net komplikavosi. Prie ankščiau fiksuotų tautinio (rasinio, konfesinio) nepakantumo formų, tokių kaip judofobija, romofobija ir polonofobija, prisidėjo dar viena – islamofobija; sumažėjo nuošimtis Lietuvos romų, mokančių valstybinę lietuvių kalbą.
Ypač neramina įtampa tarp titulinės tautos – lietuvių, ir kompaktiškai pietryčių Lietuvoje gyvenančios didžiausios tautinės mažumos – Lietuvos lenkų. Suvokiant, kad nemenka dalimi šie negatyvūs reiškiniai yra totalitarinės praeities reliktai ir/ ar destruktyvių vidaus ir išorės jėgų pastangų vaisius, visgi reikia pripažinti, kad ne viskas šioje srityje buvo padaryta (ir tebedaroma) tinkamiausiu būdu.
Akivaizdu, kad tolesnė pažanga, vykdant valstybinę tautybių politiką ir siekiant tinkamai reguliuoti tarpetninius santykius Lietuvos visuomenėje, tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksmingai jai (visuomenei) pavyks atsikratyti įsisenėjusių stereotipų kitataučių atžvilgiu ir mitologizuoto pačios Lietuvos istorijos suvokimo.
Iškreiptas arba vienpusiškai tendencingas dabarties realijų ištakų bei raidos aiškinimas tampa rimta kliūtimi Lietuvos visuomenės pilietiniam sąmonėjimui ir jos atvirumui demokratinėms vertybėms; kai kuriais atvejais galima kalbėti net apie tam tikras grėsmes mūsų valstybės politiniam stabilumui ir jos teritoriniam integralumui.
Geriausi Lietuvos protai suvokia problemos sudėtingumą ir ieško adekvačių jos sprendimo būdų, bet būtinas nuolatinis šviečiamasis ir aiškinamasis darbas, kad neiškreiptas visuomeninių procesų ir istorijos faktų suvokimas pasiektų plačiuosius visuomenės sluoksnius. Būtent šiuo tikslu ir rengiama ši konferencija.
Mokslinės-praktinės konferencijos
ISTORINIŲ STEREOTIPŲ ĮVEIKIMAS KAIP PRIEMONĖ ETNINĖMS ĮTAMPOMS NEUTRALIZUOTI
DIENOTVARKĖ
Vilnius, 2011 rugpjūčio 25 d., Tautinių bendrijų namai (Vilnius, Raugyklos g. 25)
9.00 – 9.30 Dalyvių registracija
9.30 – 9.40 Konferencijos atidarymas.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro Arūno GELŪNO sveikinimo žodis
Pirmas posėdis. Pirmininkauja Mahiras GAMZAJEV AS, Tautinių bendrijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmininkas, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas
9.40 – 9.55 Atminties karai ar karai su atmintimi?
Imantas MELIANAS, etnologas, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas, Tautinių bendrijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos koordinatorius
9.55 -10.10 Lietuvos etninės įtampos kaip didžiųjų istorijos naratyvų priešpriešų išdava
Prof. dr. Alfredas BUMBLAUSKAS, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas
10.10 -10.25 Lietuvos lenkai: neivykusi tauta ar tautinė mažuma?
Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius
10.25 -10.40 Lietuva ir Lenkija: nacionalizmas yra dorovinis vėžys
Prof. hab.dr. Gediminas MERKYS, Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius
10.40 – 11.00 Kavos pertrauka
Antras posėdis. Pirmininkauja Imantas MELIANAS
11.00. – 11.15 Ar reikia Lietuvai politikos tautinių mažumų atžvilgiu?
Vidmantas VALIUŠAITIS, publicistas, „Žinių radijo“ laidos „Žiniasklaidos anatomija“ vedėjas, „Delfi.lt“ apžvalgininkas
11.15 -11.30 Istorinė tradicija ir stereotipai
Doc.dr. Darius KUOLYS, kultūrologas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius
11.30 -11.45 Užsienio politika ir tautinis identitetas Lietuvoje ir Lenkijoje
Hab.dr. Alvydas NIKŽENTAITIS, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas
11.45 -12.00 Įtampa santykiuose tarp lietuvių ir lenkų: kas iš to laimi?
Girvydas DUOBLYS, Pilietinių iniciatyvų centro direktorius
12.00 – 13.00 Pietų pertrauka
Trečias posėdis. Pirmininkauja dr. Adas JAKUBAUSKAS, Tautinių bendrijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos narys, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto docentas
13.00 -13.15 Etninių ir istorinių stereotipų poveikis tarpvalstybiniams santykiams
Dr. Vladas SIRUTAVIČIUS, Lietuvos istorijos institutoXX amžiaus istorijos skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas
13.15 – 13.30 Ko iš Lietuvos prašoma Lietuvos lenkų tautinės mažumos vardu?
Anatolijus LAPINSKAS, kompozitorius ir publicistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas
13.30 – 13.45 Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos: Lietuvos spauda ir visuomenės nuostatos
Dr. Monika FRĖJUTĖ – RAKAUSKIENĖ, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto j aunesnioj i mokslo darbuotoja
13.45 -14.00 Šiuolaikinė Lietuvos etninė politika, tautinės mažumos ir pasitikėjimo problema
Dr.Grigorijus POTAŠENKA, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro lektorius
14.00 – 14.15 (pranešimo tema tikslinama)
Prof. dr. Antanas KULAKAUSKAS, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų katedros dėstytojas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas
14.15 -14.35 Kavos pertrauka
Ketvirtas posėdis. Pirmininkauja Kastytis MINKAUSKAS, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas
14.35 -14.50 Lietuvos etninės politikos krachas
Giedrius KIAULAKIS, Holokausto ir žydų kultūros Lietuvoje studijų centro „Atminties namai“ vadovas
14.50 -15.05 Imigracijos suvokimai Lietuvos visuomenėje
Karolis ŽIBAS, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas
15.05 -15.20 Etninis nesuderinamumas ar politinė konjunktūra?
Mindaugas LAPINSKAS, komunikacijų specialistas
15.20 – 15.35 Broliai virsta priešais: lietuvių ir lenkų nesusikalbėjimo priežastys
Virginijus SAVUKYNAS, politikos apžvalgininkas
Baigiamasis posėdis. Pirmininkauja Imantas MELIANAS
15.35 – 16.30 Diskusijos
16.30 -17.00 Konferencijos rezoliucijos priėmimas. Konferencijos uždarymas
***
Konferencijos medžiagą (pranešimus ir rezoliuciją) planuojama išleisti atskiru leidiniu.
Parengti pranešimai bus išspausdinti leidinyje ir tuo atveju, jei pranešėjai neturės galimybių dalyvauti konferencijos darbe tiesiogiai.
Kokia polonofobija? Kokios etninės įtampos? Jei patys lenkai neišsišokinėtų ir neišsidarinėtų, jokių įtampų nebūtų…
Dauguma pranešėjų – aršūs polonofilai. Panai gieliūn ir mielian bet kokiu būdu stengiasi prastumti Lietuvos polonizavimo ir lietuvių kalbos naikinimo įstatymus.
Vienintelis A. Lapinskas yra žinomas kaip lietuvybės puoselėtojas.
Pasigedau tarp pranešėjų prof. A. Tylos, prof. B. Genzelio, filosofo R. Ozolo, publicisto A. Juozaičio. Be A. Lapinsko, likusieji pils vandenį ant tomaševskininkų malūno – konferencija akivaizdžiai tendencinga ir vienpusiška. Kelios paskelbtos tezės jau dabar baltais siūlais siūtos. Visų pirma, kalbėti reikia ne apie polonofobiją, bet apie lituanofobiją, kurią eskaluoja net Lenkija. Antra – istoriją tiek pat mitologizavę ir lenkai, ir kitos tautos, todėl nereikia žaisti į svetimus vartus ir diegti kitų (šiuo atveju – lenkų) mitologizacijos varianto.
Yra tekę klausyti pan bumblowski – jis daug kartų skaito tą patį pranešimą įvairiose konferencijose – ir vis apie liankų duotą naudą lietuviams. Apie polonizaciją – tik vienu žodžiu užsimena, kad galbūt tik 20 a. pradžioje kažkas buvo. O šiaip tai už liankišką ordiną Lietuvą parduos, vis žada pripelijusiems Radzivilom, iš viso pasaulio šiukšlynų surinktiem, Lietuvos pilietybę. Bet su sąlyga – pase privaloma rašyti LIANKŠKAI.
Kas gi tave įgaliojo dalinti Lietuvos pasus, Europos fondų švaistytojau? Taip ir neatsakei į Grinevičiūtės klausimus.
Ministras ( Dieve, iš kur tokį ir ištraukė???) su mielianu užsidės pliusą ir vaizduos labai europietiškus.
Gaila, kad tautiečiai užuot pasimokę vienybės ir kietumo iš tuteišių pagatavi sulysti i neminėtina vieta bile kam kas tik geriau moka-matyt prigimties nepakeisi.:)
lietuviai mieliau nušvilps Kubilių (deja, ne dėl nuolaidų liankam), bet plos romanovui ir uspaskyxui
Ir vėl kalti lietuviai ir Lietuva…
Tai žinoma.Argi slavas kaltas kad jis slavas,tai tik MŪSU kaltė,kad nesugebam apsigint nuo slavų,jau nebesugebam.
Paskaičius pranešėjų pavardes, reikia manyti, kad rezoliucijoje tikriausiai siūlys nevykdyti Lietuvos įstatymų ir konstitucijos: įteisinti svetimos valstybės užrašus, įforminti Vilniaus krašto autonomiją, gal dar lieps atsiprašyti lenkų.
Kviečiu visus patriotus dalyvauti konferencijoje ir plojimais arba neplojimais išreikšti savo poziciją.
Baikim žemintis,mūsų gentainiai niekada nediskriminuodavo kitų,jie senovėje perimdavo svetimas ir kalbas,ir religijas,man atrodo tuo laiku nelabai jau kas taip elgėsi,daugelis nuskriaustų,pas kaimynus,bėgo pas mus.
Gerai tai ar blogai,laikas parodys,bet slavai mus tikrai neturi mokyt kaip mums elgtis,nes jų mentalitetas bastūno t.y.kam kurt jei galima atimt,skriaust,bet sugyvent su kaimynu-niekada.
Kad ir labai būtų gaila,bet mums nuolaidžiaut negalima,nes trauktis BALTUI jau nėra kur,nebent Madagaskaran.Gana nesąmonių,latviai jau baigia suslavėt,tada mūsų eilė,o toliau slavai nuo jūros iki jūros.Daugiau orentuokimės į skandinavus,vokiečius,o su slavais tik KIETAI-jie dar nesubrendę,jų smegenėlės imerialistiškai mąsto,jiems visai neseniai būdavo keista,kad lietuviai kalba lietuviškai.Jokių nuolaidžiavimų,gal net perspektyvoje jungtis su latviais į vieną VALSTYBĘ,jeigu demokratės gudai,su ukrainiečiais galėtume ateitį sukurt draugiškų valstybių skydą Europai,prieš įžūlius slavus.Kodėl ne juk net mūsų senoliai upėmis.kanalais sujungdavo abi jūras,jeigu iškastume ateitį kanalą ir sujungtume Juodąją ir Baltijos jūras moskavitai neturėtų nei vieno neužšąlančio uosto.Karaliaučius laikui bėgant ištirptų demokratiškų tautų apsuptyje.Taigi mes esame ant išnykimo ribos ir tegul mums neaiškina kaip mums gyvent,net jau Anglijoje po riaušių pasigirdo,kam nepatinka-lauk iš kur atvykai.AR MES GALIM PAGALIAU SUPRAST,KAD TIK PATYS GALIM APSIGINT,PATYS.
Galiu pridėti Potsdamo konferenciją, kai didžiosios valstybės apkarpė Lietuvą, Ar nevertėtų kelti ES klausimą, kad sugrąžintų 1920m. Lietuvos sienas, baigtusi visi polo, ir judo baimės
Viskas aišku. Aiškūs fruktai susirinkę. Galima iš karto pasakyti, kad diskusija bus niekinė. Bevertė “gavarilnia”, pablevyzguos ir tiek žinių. Juokdariai. A. Lapinskas, be reikalo lenda, kur bus žaidžiama į vienus vartus. Jo pozicija, bus apkaltinta visomis, būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis. Ko pasekoje, bus, smarkiai, pakenkta Lietuvių Tautos givybiniams interesams.
Valdžia supuvus visiškai. Vardan savo, trisdešimties sidabrinių, parduos visus. Tai vat, štai toks, tikras, be “patrijotinio grimo” konservatorių ir jų klikos, snukis.
Pasiskaitykit, ką (ir kam) Lapinskas rašinėjo prieš 10 ar bent 5 metus, kad nekrykštautumėt toj kompanijoj atradę bent vieną “prolietuvį”.
Na, ir ką?
Gal teisingai rašė?
Fobija = baimė. Kas iš mūsų bijo lenkų? Vien tik apibūdinti asmenį ar grupę kaip kažko – fobą jau yra įžeidimas, menkinimas, esą štai, jis bailys. Nei kiek nebijau nei tuteišų, nei lenkų. Nebijau, o niekinu juos. Tebūna prakeikti jų protėviai ir vaikaičiai.
Žydkrikškultūriniui avėpisai – reikia gero Šustausko.
Visada sakiau ir sakysiu : kol Lietuvoje bus susmaigstyti kryžiai, tol savimonei ir Lietuvai – amen.
Pusromuva ir Pusalkas turėtų organizuoti-kviesti Baltų realią sąšauką į tą konferenciją, o ne tik dainas dainuoti ir burbėti.
Kodėl nepakviestas nė vienas senasis vilnietis, išgyvenęs liankų okupaciją? Jie gali daug papasakoti apie “strateginius partnerius”.
Kodėl nepakviestas nė vienas lietuvis, gyvenantis faktiškoje liankų autonomijoje?
O dabar vieni ir tie patys asmenys kalbės iš anksto žinomus tekstus.
“Pasiskaitykit, ką (ir kam) Lapinskas rašinėjo prieš 10 ar bent 5 metus” – svarbiau yra tai, ką jis rašo dabar, o ne prieš 10 ar 5 metus.
Jis rašo taip, kaip jo šeimininkas liepia. Ateis laikas, šeimininkas vėl apvers plokštelę. Jūs, tikiuosi, nepulsit į depresiją, bet už kitus negarantuokit.
Baik pūsti burbulus.
Konferencijos išvados aiškios:
Mes turime būti dėkingi lietuvius lenkinusiems ir lietuviškumo neatsisakiusius žudžiusiems lenkams.
Gėda lietuviams, kurie dar netapo lenkais.
Vytai, nesisielok, tuoj ateis mesijus, mūsų gelbėtojas G Songaila ir visiems lietuviams duos išrišimą. Jis mums nurodys kelią į amžiną gyvenimą. lyvis
Jūs, liankai, G. Songailą laikote didžiausiu priešu, nes jis nepataikauja liankiškajam šovinizmui. Jūs gi manote, kad Dievas lietuviškai nesupranta, todėl kiekvienas lietuvis nori panešioti liankišką kamizelką.
Iš tikro, o kodėl G. Songaila nepakviestas su pranešimu? Juk tai vienas autoritetingiausių specialistų Vilniaus krašto klausimu.
Matomai G.Songaila blogai lenkiškai supranta (būtent supranta,o ne moka)
Įdomią kompaniją konferencijai surinko mūsų kultūros ministerija. Patriotams siūlau nedalyvauti, kad organizatoriai negalėtų girtis, neva jų liberalglobalizmą palaiko visuomenė.Konferencijos išvados aiškiosišanksto.
Atsižvelgiant į konferencijos pranešėjų “oreantaciją” keičiamas konferencijos pavadinimas į “Istorinių stereotipų sukūrimas kaip priemonė repolonizacinėms įtampoms užmaskuoti “.
Visos tautos mitologizuoja savo istoriją, nes negali visi žmonės būt profesionaliais istorikais
Šie “veikėjai” man aiškins kaip mylėt savą mitologiją,istoriją,religiją ar pagaliau TĖVYNĘ.
Tegul nejuokina,tai yra susivija į viena ir gyvuoja kartu papildydami vienas kitą.Tai mes jaučiame savo širdimi,genais,gal kartais to ir nesuprasdami.Su tokiu jausmu LIETUVIUI nereikia jokių konferenc-muilofobijų,nereikia didelio išsilavinimo,nereikia apgint disertacijų,studijų,projektų-jis jaučia,kad pvz.lenkui mes negalim nusileist nei per nago juodymą,kad turim daugiau bendraut su latviais,kad turim susitelkt visam pasaulį į vieną kumštį,kad turim grįžt prie šaknų,prie mūsų senolių išminties ir t.t.Akyvaizdu globalus pasaulis griūva,dėl ko,labai lengva atsakyt,žmogus prarado savo šaknis,protėvių išmintį išmainydamas į pinigų,daiktų,tuštybių kaupimą.Kai šalia verkia alkanas,nelaimingas žmogus,TAVO TAUTIETIS-mes galvojame kiek uždirbsime įsigydami naujų akcijų,padarysime didžiulį pelną darbe ir kam?,-kad galėtume įsigyt dar daugiau daiktų ir kuo brangesnių.O kur ŽMOGUS-JIS GI NEĮKAINUOJAMAS,O JIS DIRBA KAŽKAM UŽ 600LT-BAISU IR SVETIMA.
Fobija tai baimė,o ar LIETUVIS bijojo judofobijos,čia žydai gyveno šimtmečiais ir mes tą toliaravom,kol mus neišdavė 1940m.sulindę dalis į KGB ir pradė naikint visus LIETUVOS gyventojus,net pačius žydus,kas po to buvo visi žinom.Ar LIETUVIS bijojo polonofobijos,kai nekenčiamas lenkas už atimtą Vilnių išbadėjęs,nuskurias,pažemintas užpuolus Hitleriui,buvo įsileistas LIETUVON,pamaitintas.aprengtas,apgyvendintas galėjo vėliau bėgt nuo artėjančio rudo-raudono maro.AR LIETUVIS bijojo ir bijo islamofobijos apgyvendinęs totorius,karaimus kurie tapo daugeliui labiausiai gerbiami iš visų mažumų,tai galima vardint ilgai,kad ir slavų “strovierai”,bei daugelis kitų.Man atrodo čia šaknys slypi mūsų sename tikėjime,nes jis niekada nedraudė pasirinkt,jis tik kovojo tada kai jį norėjo sunaikint.
GERIAUSIA KONFERENCIJA LIETUVIUI TAI PASIVAIKŠČIOT PO MIŠKĄ,APKABINT ĄŽUOLĄ,UŽSILIMPT ANT PILIAKALNIO,PASĖDĖT PRIE SENO ALKO AR NAMUOSE IŠSIKEMPT GEROS NAMINĖS-RUGINĖS DUONELĖS.
NESIBLAŠKYKIM,BŪKIM TIKRAIS LIETUVIAIS, O SVARBIAUSIA DIDŽIUOKIMĖS TUO,TAI IŠLIKIMO GARANTAS.ĮSIKALKIM GALVON TAI MES DAUGELIUI TURIM AIŠKINT KAIP SUGYVENT SU KITOM TAUTOM,O NE RUSAS,LENKAS,VOKIETIS,ANGLAS,PRANCŪZAS IR T.T.
Bus taip:
Konferencijos metu įbėgs keli kaukėti ANTIFA provokatoriai, užmėtys konferencijos dalyvius dūminėm bombikėm (geriausiu atveju), o žiniasklaida vėl “laurais” padabins LTJS ir/arba “skinus”.
Tada Kubilius vėl tars savo žodį, po kurio Lietuvoje prasidės atviras lietuvių genocidas…
Smagiai pasijuokčiau. 🙂
Dabar pasvarstykime ar tokie dalykai, kada yra kovojama prieš blogį, yra gėris ar blogis?
Manau, kad kiekvienas atsakys, jog kovoti prieš blogį yra netgi būtina.
Papildau: kalbu apie dūmus. 🙂
Manau, kad tada, kada dūmų davė taip vadinamiems “antifašistams”, buvo gana linksma: jie kaip tik žiūrėjo filmą – instrukciją kaip gaudyti skinus, o patys gavo į skudurus. 🙂
Tikiuosi, konferencijoje bus demitologizuota ir Lenkijoje išleista brošiūrėlė apie Panerių žudynes. O gal lenkų istoriniai mitai yra tabu? Beje, kodėl Ponary, bet ne Podwilja, jeigu ten lenkai gyvena “od wieków”? Kodėl tie lenkai lenkiškai vietovei davė lietuvišką pavadinimą? Juk nei lenkai, nei baltarusiai niekada Neries Nerimi nėra vadinę. “Od wieków” jiems ta upė buvo Wilia.
O ar kas nors skaitys pranešimą apie lituanofobiją, kuria tiesiog persunktas :Kurier wilenski”?
Man tai kultūros ministras yra panašus į nelietuvį, o dabar, kada surašė tokią aiškiai prieš lietuvių tautą nukreiptą pysiulką, matau to įtarimo patvirtinimą.
Ta ministerija aiškiai platina kosmopolitinius paistalus – būk čia kažkas kažko nekenčia ir t.t.
Jei žmonės žino atvejų, kada minėtų grupių asmenys yra prasikaltę ir dar tradiciniu jiems būdu, tai ir žiūri į juos įtariai. Kitaip ir būti negali.
Ir dar: Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o visi kiti yra arba išeiviai iš kitų tautų, arba asmenys be tautinės tapatybės.
Nes tautybės – tai istoriniu keliu iš genčių susidariusos tam tikroje teritorijoje gyvenusių žmonių bendruomenės (išėjai iš jos į kitą ir tampi jau kitos bendruomenės, o kartu, gal greičiau ar vėliau, bet ir tautos nariu).
Dėmesio! Alkas cenzūruojamas masonų!
Radote ką nors įdomesnio – archyvuokite iš kart, nes rytoj gali nebelikti!
Ar jo vardas kartais ne Jonas? 🙂
…..sakė šviesaus atminimo mano senelis-“nebijok durniaus(kalba netaisoma!),bijok gudro durniaus”…Mat,koks teisus buvo.
Išvada akivaizdi – šitą valdžią būtina kuo greičiau keisti.
Kitaip ji išnaikins ir Lietuvių kalbą, ir Lietuvių Tautą…
Kaip pasakė dar šitos valdžios idėjinis pirmtakas Suslovas 1945 m.: “Lietuva liks – bet be lietuvių”
Ale, kas keis?
Jūs, gi, nenorite atsisakyti savo onoro ir nedirbsite visuomenės daugumai?
Prantavykai nuėjo dirbt maskoliams, o jūs – probanditiniams elementams?
Manote, kad už tokius kas balsuos?
Ir vėl, panašu, liks liaudis ant ledo (o jūsų partija – be seimo, todėl laikas apsukti ienas).
Tikras lietuvis vėl varo tą patį “Prantavykai nuėjo dirbt maskoliams, o jūs – probanditiniams elementams?” Klausykit, jei jus asmeniškai, jūsų tėvus, senelius ar kitus giminaičius kuo nors nuskriaudė partizanai, tai joks pagrindas vadinti juos banditais. Mano tėtį, senelį partizanai taip pat nekartą grasino nušauti, bet dėl to man jie netampa banditais. O grasino nušauti faktiškai todėl, kad mano senelis ir tėtis laikėsi tokios pozicijos: duokit mums ramiai gyventi. Mes norim paprasčiausiai ramiai dirbti žemę ir normaliai gyventi. Štai tokia jų filosofija. Tautos interesų atžvilgiu toks mastymas nepateisinamas. Partizanai turėjo teisę bausti taip mąstančius, nes jie kovojo už didesnę vertybę – tautos laisvę (kai tuo tarpu mano tėvai – tik už materialinį gerbūvį). Kitas reikalas, kad partizanų kova (ypač nuo kokių 1946 m.) buvo beprasmiška. Išmintingesnė pozicija buvo nutraukti ginkluotą pasiprešinimą. Tačiau vėlgi, tai priklauso nuo intencijos vardan ko tai daroma – jei vardan tautos laisvės – tai išmintingiausia laikysena, jei vardan materialinio gerbūvio – nepateisinama. Taigi, svarbiausia intencija, o be to, reikia skirti asmeninį patyrimą nuo bendratautinių interesų. Tikras llietuvis atrodo to nesugeba padaryti.
Mali tą patį niekalą per tą patį.
Sugalvok ką nors rimčiau.
Be to.
Probanditiniai elementai – tai ne tik pokario banditai, kurių seniai jau nebėra.
Tai – asmenys, kurie panašias į pokario banditų nuostatas bando prievarta įteigti visuomenės daugumai, t.y. jų elgesys yra banditiškas ar bent jau panašus į tai.
Ir ne tik pokario banditų, bet tiesiog blogiečių.
Neapsimetinėkite durneliu. Tarsi neaišku, ką pats vadinate banditais. Užtenka peržvelgti kelių mėnesių jūsų komentarus alke ir viskas aišku.
Pokario banditai buvo, o probanditiniai elementai yra dabar.
Taip, kad durneliu gali vadinti save – su kuo ir sveikinu tave, vaike.
Žinot, pakartosiu genealią frazę tik ją šiek tiek perfrazuosiu apibendrindamas ir pritaikydamas visoms “tautinėms mažumoms”, “…Lietuvoje nėra tautinių mažumų problemos, yra tik nutautėjusių lietuvių problemą…” Ir kol toliau prie valstybės vairo rinksime neišmanelius ir dar svarbiau kol rinksime ne tarnus, o valdžią, tol ir toliau didi Lietuvos tauta atvirai ir nachališkai bus naikinama…
Ačiū tokiems drąsiems žmonėms kaip Jūratė Statkutė de Rosalės, kuri nepaisant nieko suteikia mums galimybę pažvelgti į savo šaknis kitaip negu iki šiol teigė “tautos istorijos žinovai”….
kiek suprantu ,ministras atstovauja ne Llietuvos puseje,nes per daug atsiklaupes ant keliu..istorijoje mes tokiu mateme…geriau tegu sutvarko Operos teatra,i kuri ,kazkodel veza beveik ti rusu menininkus..jau seniai intelektualai kalba,kad i teatra eina kaip i Masva vaziuoja…ir butent is kulturos ministerijos pasigirsta ,kad jie turetu spresti lenku lenteliu kabinima..idomu,kas vykdo uzsienio politika ,kas vykdo istatymu laikymasi…o Bumblauskas mano manymu jau senainedirba Lietuvos zmonem….kol musu istorikai neatsakys i klausima,kodel mes nieko nezinome apie Baltijos jura ,kuri pries 500metu vadinosi Sarmatijos jura,man visi istorikai kartu su profesorium yra isdavikai…bet mes gerai zinome apie Egipta,Romos imperija..tik nezinome kas mes buvome ,o tik 500metu skiria …..todel institucijos dirba ne zmonem,ne tautai ,ne valstybei ir ne musu istorinem vertybem…bet tiesa jau matosi…
Tas sarmatiškas pamirškim – niekas ten iki šiol nėra aišku ir, panašu, aiškiau nebebus – rūpinkimės, kad išliktumėme šiandieną.
Todėl, žvelgdamas į kultministerio išvaizdą bei melianus, manyčiau, kad reikėtų kai kurių jų kilmės paaiškinimų, kas, gali būti, lemia jų aiškiai kenkėjišką laikyseną Lietuvos valstybės išlikimo klausimu.
Dėl “Tikro lietuvio požiūrio į partizanus. Tiktras lietuvis rašė: “Prantavykai nuėjo dirbt maskoliams, o jūs – probanditiniams elementams?” Klausykit, jei jus asmeniškai, jūsų tėvus, senelius ar kitus giminaičius kuo nors nuskriaudė partizanai, tai joks pagrindas vadinti juos banditais. Mano tėtį, senelį partizanai taip pat nekartą grasino nušauti, bet dėl to man jie netampa banditais. O grasino nušauti faktiškai todėl, kad mano senelis ir tėtis laikėsi tokios pozicijos: duokit mums ramiai gyventi. Mes norim paprasčiausiai ramiai dirbti žemę ir normaliai gyventi. Štai tokia jų filosofija. Tautos interesų atžvilgiu toks mastymas nepateisinamas. Partizanai turėjo teisę bausti taip mąstančius, nes jie kovojo už didesnę vertybę – tautos laisvę (kai tuo tarpu mano tėvai – tik už materialinį gerbūvį). Kitas reikalas, kad partizanų kova (ypač nuo kokių 1946 m.) buvo beprasmiška. Išmintingesnė pozicija buvo nutraukti ginkluotą pasiprešinimą. Tačiau vėlgi, tai priklauso nuo intencijos vardan ko tai daroma – jei vardan tautos laisvės – tai išmintingiausia laikysena, jei vardan materialinio gerbūvio – nepateisinama. Nepaisant to, aš neniekinu nei savo tėvų, nei imu koneveikti partizanus. Reikia mokėti suprasti. Svarbiausia intencija, o be to, reikia skirti asmeninį patyrimą nuo bendratautinių interesų. Tikras lietuvis, atrodo, to nesugeba padaryti.
Šimtąkart esu aiškinęs ir dar kartą paaiškinsiu: miškiniai neturėjo jokių teisių valdyti lietuvių, nes jiems tokios teisės niekas nesuteikė.
Melas yra ir tai, kad dauguma jų kovojo už Lietuvos laisvę – nieko panašaus nebuvo, nes jie saugojo savo skūrą. Tai rodo ir skaičiai: miškinių per tuos metus žuvo 20 000, o jie nužudė civilių lietuvių – 30 000, kai lietuvius jie turėjo ginti.
Patys partizanų ideologai pripažįsta, kad maždaug iki 1949m. vasario 16d., kada įsisteigė bendra vadovybė ir buvo įvesta bendra tvarka, miškiniai taikė gyventojų atžvilgiu terorą, patys, drausdami gyventojams dirbti valdžios suteikiamuose darbuose, nieko negalėdami pasiūlyti kaip išgyventi.
Taip, kad buvo tikrų partizanų, kurių tikslas buvo – laisva Lietuva, bet jų buvo antiek mažai, kad jie nieko reikšmingo ta linkme nuveikti negalėjo – jų buvo tiesiog pernelyg mažai, kad pradėti laisvinti teritoriją ar tremtin vežamus, nors pagal istorikų paskaičiavimus laike tarp 1944 – 1953m. miške pabuvojo apie 200 000 asmenų. Tai – didžiulis skaičius, nemanote?
O gal net partizaninis judėjimas buvo neperspektyvus? Taip manė dauguma smetoniškos Lietuvos veikėjų, kurie todėl ir pasitraukė į Vakarus.
Ir dar.
Jei tavo seneliui grasino nužudymu ir tu to nelaikai banditišku veiksmu, tai rodo tik tai, kad visiškai nesigaudai sąvokose ir dėl to aš tau galiu pareikšti tik užuojautą.
Kokia teisingiausia buvo taktika tuo metu labai teisingai nurodė savo kalboje ” Mieli lietuviai ir kitos išdidžios tautos!” S.Geda In memoria youtube: teisinga taktika buvo išlikti – ką ir padarė visuomenės dauguma, kuri, po to atėjus momentui, ir nusprendė išeiti iš TSRS.
Ne kokie miškiniai, disidentai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir pan. tai nulėmė, o tie, kurie tiesiog išgyveno, t.y. visuomenės dauguma.
Ir visuomenės atgimimo katalizatorius buvo ne minėti “kovotojai”, o Kauno Žalgirio pergalės su Saboniu priešakyje, nes jos parodė tautai: mes galim!
Ir tauta patikėjo.
Gaila, kad ne po vasario 7d., kada iš esmės Lietuva tapo laisva, nes AT pripažino įstojimą į TSRS neteisėtu ir paskelbė derybas dėl išėjimo, o po kovo 11d., kada, vietoj derybų su Rasieja, buvo pasirinktas kraštutinės priešpriešos kelias, atvedęs į tai, kad per 20 “nepriklausomybės” metų Liertuva neteko jau milijono lietuvių ir pakibo ant bedugnės krašto.
Tai atsitiko dėl to, kad po pirmojo Sąjūdžio pirmininko rinkimų, vykusių per naktį, laimėjo buožiško intelekto asmenys, kuriems visuomenės išgyvenimo reikalai nerūpėjo.
Ir nerūpi toliau, nes, atėmę paskutines kapeikas iš pensininkų, nepagydomomis ligomis sergančių ligonių ir našlaičių, jas tiesiog ištaškė, kaip visada, saviems goduoliams patenkinti.
Todėl lietuviai, esant tokiai tikrovei, balsuoja kojomis.
Jūsų problema, “tikras lietuvi’, kad jūs nesugebat atsiriboti nuo savo ar savo artimųjų asmeninio patyrimo (“Jei tavo seneliui grasino nužudymu ir tu to nelaikai banditišku veiksmu, tai rodo tik tai, kad visiškai nesigaudai sąvokose ir dėl to aš tau galiu pareikšti tik užuojautą”) ir vadovaujatės emocijomis. Vadovaujantis jūsų logika dabar aš turėčiau aiškintis kas grasino mano seneliui ir tėvui ir už tai jiems atkeršyti? Ar taip, tikras lietuvi? Kur mes nueisim, tikras lietuvi, su tokia keršto psichologija, ar pagalvojot? Ar jums neatėjo į galvą mintis, tikras lietuvi, kad gal ne visada jūs, jūsų artimieji buvote teisūs? Ar jūs manote, kad visi tie, kurie jums sukėlė kokį nors skausmą, vien dėl to, kad jį sukėlė yra neteisūs? Kodėl aš turėčiau savo tėtį ar senelį šiuo konkrečiu – pabrėžiu – tik šiuo konkrečiu santykių su partiznais požiūriu – laikyti absoliučiai teisiais? Labai įdomu kur mes nueisim, jei kiekvienas savo elgesio kriterijumi laikysime save pačius? Jūs nepagalvojote, kad yra kažkokie bendresni vertinimo kriterijai, o ne tik mūsų pačių skausmas? Neteko apie tai pagalvoti? Iš to, ką parašiau neviename savo komentare jums turėjo būti aišku, kad aš taip pat nemanau, kad partizanai sąlygojo mūsų nepriklausomybę, o tie kurie prisitaikė, bet aišku jūsų proteliui sunku bus suvokti, kaip čia gali būti, kad galima ir gerbti partizanus ir tuo pačiu teigti, kad jų kova buvo beprasmiška. O gerbti juos reikia už drąsą ir pasiryžimą kovoti už Lietuvos laisvę. Gerbti reikia už drąsą ir kartu sakyti, kad jų kova esamoje situacijoje buvo bereikalinga, neprasminga: Išmintingiau buvo prisitaikyti prie režimo tam, kad išliktumėm ir kovotumėm už savo tautiškumo išsaugojimą ir laisvę gudriai. Tačiau yra skirtumas tarp prisitaikymo tam, kad, vaizdžiai tariant, būtų galima sočiau paėsti, užmirštant tautiškumą ir laisvę ir prisitaikymo kaip gudrios taktikos. Ar jaučiate skirtumą? Niekindamas partizanus, jūs kaip tik iškeliate pilvažmogius. O tie pilvažmogiai kaip tik labiausiai dabar, jau atkūrus nepriklausomybę, tie, kurie emigruoja dėl geresnio gyvenimo yra kaip tik tos taktikos iškelti pilvažmogius pasekmė. Ar jaučiate skirtumą? Įsidėmėkite, man patriotai buvo ir Sniečkus, ir partizanai. Bet ne jums, turbūt, suprasti kaip tai yra įmanoma. Visiškai su jumis sutinku, kad “Ne kokie miškiniai, disidentai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir pan. tai nulėmė, o tie, kurie tiesiog išgyveno, t.y. visuomenės dauguma. Ir visuomenės atgimimo katalizatorius buvo ne minėti “kovotojai”, o Kauno Žalgirio pergalės su Saboniu priešakyje, nes jos parodė tautai: mes galim!
Ir tauta patikėjo”, jeigu prisitaikymą suprasime kaip taktiką tautiškumui saugoti ir laisvei atgauti, o ne pilvažmogystę. Ar jaučiate skirtumą? Supraskit viena, niekindamas pokario partizanus, jūs niekinate drąsą kaip žmogaus savybę (o drąsos mums dar gali labai prireikti ateityje) ir iškeliate pilvažmogystę (kartoju, nemaišykite jos su gudrumu, išmintingumu, būtina taktika). Tai yra vertybių sukeitimas. Jis pavojingas. Visiškai su jumis sutinku, kai jūs rašote: “Gaila, kad ne po vasario 7d., kada iš esmės Lietuva tapo laisva, nes AT pripažino įstojimą į TSRS neteisėtu ir paskelbė derybas dėl išėjimo, o po kovo 11d., kada, vietoj derybų su Rasieja, buvo pasirinktas kraštutinės priešpriešos kelias, atvedęs į tai, kad per 20 “nepriklausomybės” metų Liertuva neteko jau milijono lietuvių ir pakibo ant bedugnės krašto”. Sutinku su jumis ir kai rašote: “Tai atsitiko dėl to, kad po pirmojo Sąjūdžio pirmininko rinkimų, vykusių per naktį, laimėjo buožiško intelekto asmenys, kuriems visuomenės išgyvenimo reikalai nerūpėjo”. Aš irgi Landsbergio taktiką laikiau pavojinga lietuvių tautos ateičiai. Pasekmes matom. Bet dar kartą jums kartoju: negriaukit vertybių hierarchijos ir neteisingu istorijos traktavimu nepropaguokit pilvažmogystės, nes pilvažmogiams joks lietuviškumas nerūpi.
Toliau faktinės jūsų klaidos: “jie nužudė civilių lietuvių – 30 000”; “pagal istorikų paskaičiavimus laike tarp 1944 – 1953m. miške pabuvojo apie 200 000 asmenų”. Iš kur paėmėte tokius skaičius? Prašau pateikite istorikų pavardes, konkrečius jų veikalus, puslapius. Toliau klausiate manęs gal “partizaninis judėjimas buvo neperspektyvus?”. Jums reiktų atidžiau skaityti komentarus – aš gi pats rašiau, kad partizaninis karas neperspektyvus. Ogeriausia geopolitinė išeitimi po antro pasaulinio karo laikau būtent priklausomybę SSRS (Lenkija būtų sunaikinusi Lietuvą, o Vakarai būtų padėję). Bet eilinį kartą kartoju: negriaukim vertybių hierarchijos – dėl savo ar savo artimųjų kančių neniekinkim to, kas yra verta pagarbos, nepaisant visko. Perženkim per savo patyrimą, per savo kančias vardan lietuvių susivienijimo.
Gerb. “tikras lietuvi”, atsiprašau, jei šiame ir ankstesniuose mano komentaruose pasitaikė kiek per daug emocingų išsireiškimų gal ir jūsų atžvilgiu. Nenoriu jokių ginčų. Labai norėčiau, kad lietuviai pagaliau sutartų dėl savo istorijos ir pagaliau imtųsi amžinosios Lietuvos statybos. Dar kartą atleiskit už bereikalingas emocijas.
Ramūnai,
gerai, kad man pritari.
Bet nereikia išvykstančių prilyginti pilvažmogiams – manau, kad nesi mažas vaikas ir supranti, kad žmogui reikia ir darbo (nevalgęs ilgai nepratempsi, o ir palikuonius auginti pridera, o kaip tai padaryti be lėšų?), ir teisybės valstybės požiūryje į žmogų.
To, kaip jau rašiau, Lietuvoje nėra.
Todėl žmonės ir važiuoja.
Vėlgi nušnekėjai, kada sugalvojai, kad būk aš asmeniškumais vadovaujuosi.
Deja, ne – aš žiūriu objektyviai ir todėl sakau: jų vykdytas gyventojų teroras jokios naudos lietuviams ir Lietuvai atnešti negalėjo (jei jie būtų savo pasiaukojimą rodę pavyzdžiu, o ne šeimų žudymais, tai jų pasiaukojimu būtų žmonės patikėję ir palaikę. Kadangi jie – dauguma – pasirodė neigiamai, todėl žmonės jų nepalaikė ir jie buvo išbubinti) tai – elementariausias blogis.
Iš tavo komentarų aišku, kad esi jaunas vaikis, todėl paklausyk ką aš tau sakau – pasižiūrėk youtube S.Geda in memoriam ir daug ką suprasi.
Mano amžiaus jūs nežinot, todėl nereiktų ir atitinkamų vertinimų. Tai, kad aš tuo metu negyvenau, nieko nekeičia. Jūs taip pat negyvenot prieš 100 ar daugiau metų, tačiau nemanau, kad nesijaučiat neturįs teisę kalbėti apie tuos laikus, kai jūsų dar nebuvo. Taip kad mūsų galimybės lygios. Kalbėjausi su savo tėvais. Žinau jų nuomonę. Kalbėjausi su daugybe kitų žmonių. Ir gerai žinau kokiais motyvais vadovavosi vienos at kitos žmonių grupės: partizanai (ar anot jūsų banditai), stribai, vėlesnių postalininių laikų lietuviai komiunistai, disidentai, eiliniai lietuviai. Sakot lietuviai nepalaikė partizanų ir “išbubino”: supaprastinat situaciją. Lietuviai nebuvo nei didvyriai, nei išdavikai. Jie buvo paprasčiausi žmonės, kurie norėjo ir išlikti lietuviais, ir gyventi laisvoje šalyje, bet taip pat norėjo ir socialinės pažangos, norėjo materialinio progreso, norėjo geresnio gyvenimo, daugeliui iš jų buvo labai svarbi ir katalikybė. Štai tokie lietuvių lūkesčiai, norai, troškimai ir sąlygojo mūsų pokarinę istoriją. Reiktų, tikras lietuvi, priimti lietuvius tokius, kokie jie buvo, realūs, o ne tokius, kokius norėtųsi matyti siekiant pateisinti savo laikyseną tarybinės valdžios metais. Laisvės (dauguma, bet jokiu būdu ne visi) norėjo ir rėmė partizanus (kitaip iš kur dainos apie partizanų kovas), bet ta parama nebuvo begalinė. Rėmė, kol matė prasmę, kai nebematė prasmės, nustojo remti (kiek gi gali remti, kai matai, kad nieko iš to nebus, kad rusų valdžia stipresnė, o amerikonai nepadės). Aš viską, tikras lietuvi, priimu. Aš suprantu ir lietuvius stribus. Aš suprantu,kodėl kai kurie lietuviai ėjo į stribų būrius, Man lietuviai stribai lieka savais, bet paklydusiais, išsirinkusiais mažiau teisingą kelią nei partizanų ar tų prisitaikiusiųjų, bet nepraradusių vilties matyti laisvą, lietuvišką Lietuvą. O tamsta matai tik partizanų terorą. Stribų teroro, valdžios teroro tamsta nematai (o mano tėtis, kurį tamsta norėjai net kaip argumentą prieš mane panaudoti, stribus laikė žiauresniais už partizanus, kurias, beje, nepaisant to, kad jie norėjo jį nušauti, žavėjosi). Deja, tikras lietuvi, ant tokios platformos lietuvių vienybės nesukursi. Nepykit, bet tamstos istorijos samprata tiesiogiai veda į pilietinį karą: gerai iš šalies pakursčius stribų plikuonys imsis partizanų palikuonių žudymo ir atvirkščiai. Atsitokėkim, kol dar nevėlu.
Aš ir sakau – atsitokėk: niekas partizanų nevadina banditais.
Tik, kad tų partizanų miškinių tarpe buvo labai ir labai mažai – va kur ir visa esmė.
Ir ne pasakas čia reikia pasakoti, o sugebėti abstrakčiai mąstyti: jokios naudos iš daugumos miškinių Lietuvai nebuvo, o partizanai, nors ir mažuma, bet iškėlė valdžios pamestos liaudies įvaizdį, kai kiti miškiniai savo elgesiu tam tiktai kenkė.
Todėl reikia nebijoti pasakyti tiesos: jei liaudies gynėjai apgynė visuomenės daugumą nuo miške sėdėjusių banditų, tai tiems gynėjams dera tik padėkoti.
Ir dar – tu savo pasakas, kad visi miškiniai buvo partizanai (būk teigiami herojai) pasakyk kokiame nors kaime tiems, kurių artimuosius anie išžudė – aš garantuoju, kad nespėsi kudašiaus išnešti.
Ir tai bus teisinga.
“Tik, kad tų partizanų miškinių tarpe buvo labai ir labai mažai” – išgama raudonskūri “tikras lietuvis”, ar esi tikras, kad Latvių gatvėje tavęs nepasieks Lietuvos baudžiamasis kodeksas?
Banditvaiki, tavęs jau ieško policija.
Aš paliudysiu, nes girdėjau. Mat, kai “įžiebiu”, ilgai neužmiegu, kažką skaitinėju…
Jo, beretininkai vėl nerimsta.
Matyt, seniai begavo į ragų valdybą? 🙂
Suriktinsim juos bendromis jėgomis.
Jei kas, ilgai nelauk, rink čaiką gintis.
Šaiką. 🙂
Leisiu pastebėti, kad įlindę pas partizanus išdavikai, daugiausia ir žudė.
Deja, ne – istorikai nustatė, kad gyventojų teroras buvo miškinių taktika.
O kokie istorikai “nustatė”, kad miškiniai (ar ankstesnę jūsų terminologiją naudojant – “banditai”) nužudė civilių lietuvių – 30 000″ ir kad “pagal istorikų paskaičiavimus laike tarp 1944 – 1953m. miške pabuvojo apie 200 000 asmenų”?
Neieškokie sliekų subinėje, aišku?
Skaitykite ir rasite.
Savoje ieškojai ir visus radai? Gnida.
Сам дурак и мать твоя контра. 🙂
Ko čia stūgaujat vidury nakties, duokit ramybę concolsiumui !!!
Ką tai reiškia, net nežinau.
Ar nebus tavęs aprieję žydkrikščionys, jei pradėjai girdėti garsus, kurių nėra? 🙂
Tikras Lietuvi, manęs žydkrikščionys dar neapriejo, nes turiu įvairiausių apsaugų, o tikrą Lietuvą – jau baigia.
Vieno iš jų vardas – Remigijus.
Pasižymėk ir nepamiršk. 🙂
Bet su bet kuo pabendraudamas, pirmiausia paklausiu (pralakmusuoju), ar su tavim bendrauti pagoniškai (lietuviškai), ar žydkrikščioniškai…
Todėl beveik su visais (ir giminėmis) tenka nebendrauti. Kaip sakoma, Kam man to reikia.
Su žydkrikščionimis tenka Laimė nebendrauti.
Laimė – Laima.
Dar 1883m. kūrinyje ” Nacionalinis klausimas Rusijoje ” V. Solovjovas rašė : Atsikratyti nuo to ,kas sava, bet menka.
Štai pagaliau ir išauš ta šviesi diena, kai lietuviai raidę V pakeis į W. Ura, towarszisie!!!
Jei kas leistų padaryčiau,kad ne tik lenkiški, bet ir angliški užrašai būtų užrašomi su viena ” V “.Ir tai nebūtų,jokia poza.Peržvelgus LDK kancialerinį raštą, ir mūsų raštijos pradžią,oir prisimenant, caro laikus, kai buvo verčiama lietuvišką raštą “kirilica,” skaityti, manau kad ” V ” nusipelnė būti, kaip atgimimo simbolis.
Geras straipsnis:
https://alkas.lt/2011/08/20/v-labutis-modernieji-intelektualai-atsuka-nugara-lietuviu-kalbai-ir-tyciojasi-is-kalbininku/
1. Kultūros ministras apsimetęs lietuvių ar betaučiu žd Aron Gelon juodaplaukis, kumpanosis, tarptautiniškai kalbantis Lietuvos nenaudai.
2. Nei vienos dalies apie lietuvių tikslus – tik užsienio bėglių kolonijų tikslai Lietuvos valstybėje ir lietuvių naikinimo svajonių planai.
3. Visi kalbėtojai šališkai atrinkti ir iš anksto paskelbti organizatorių – kviečia ne į pasitarimą, aptarimą, ginčo išsprendimą, bet į X subjektų tiklų paskelbimo propagandos paklausimą ir perskelbimą žiniasklaidoje.
4. Suregistruotieji kalbėti asmenys ypatingi kenkėjai Lietuvai ir lietuvių tautai – bėgliai iš kitų valstybių, klajoklių – valkatų tautų atstovai, sorošistai, istorijos melagiai, kultūros naikintojai – supadarė gerą parazitų sąrašą.
5. Pirmiausia keistina labiausiai mitologizuota žydų istorija – bib(ys)lyja.
6. Či gonos (getų žemaičių kalba), arba čia ganos (lietuviškai) – juos organizatoriai pravardžiuoja romais, o pagal istorinius faktus būtent Romos romai/romėnai suvarė į Dakijos vietoje naujai sukurtą Romaniją čia ganytis tuos juodos slalvos klajoklius, kad jie uždirbų Romos romams/romėnams vergvaldžiams duokles, bet per 1700 metų taip ir nepradėjo gerai dirbti, o tik vis tai čia tai ten ganosi nes jų prigimtinės savybės ne tos rūšies, kad dirbtų.
7. GP ir VSD gal vertėtų tos konferencijos aktyvistus patraukti atsakomybėn už nesantaikos kurstymą ir tyčinį ar netyčinį aplaidumą neatliekant pareigas, nustatytas LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo – atgrąsyti visus potencialius užgrobikus, o šie parazitai sava propaganda juos netgi globoja ir skatina negrįžti į tų atbėgelių protėvių valstybes.
6 punktas – labai įdomus.
Visi kiti – labai geri.
Deja, prof. A.Bumblauskas nesugeba užsidirbti sau duonai neimdamas atlyginimų iš lenkiškų fondų.
Ne laikas šaipytis – padėtis labai rimta. Kalbės garbieji akademinės bendruomenės ir valdžios atstovai apie lietuvių fobijas. Nes istorija turi atitikti rinkos dėsnius. O rinka laisva. Taigi Lietuvos rinka ponams per maža – atsivėrė didžiulė Lenkijos rinka. Pamatysit, kaip rytdienos pranešimus pasigaus Lenkijos spauda – esą patys lietuvių mokslininkai kaltina piliečius netolerancija ir polonofobija. Pasklis ir garbiųjų “mokslininkų” pavardės, o tada ir lenkų rinka jiems plačiai atsivers. Bendra kultūra, istorija, net literatūra – turės duonos su dešra daug humanitarų, politologų ir t.t. Ir – nė vieno teisininko. O jo ypač reikėtų. Kad primintų – Lietuva unitarinė, vienatautė valstybė. Ne federacija ir ne konfederacija. Galima sutikti, kad vardų ir pavardžių klausimas susijęs su žmogaus privatine teise. Bet gatvių lentelės yra teritorijos ženklinimo, t. y. administravimo, atributai. Tai oficialieji vietovardžiai, o šie pagal Valstybinės kalbos įstatymą yra rašomi tik lietuviškais rašmenimis. 1996-11-27 Vyriausybės nutarimu patvirtintos Numerių (…) ir pavadinimų gatvėms, pastatams ir kitiems objektas suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės, cituoju: 33. Adreso sudedamosios dalys (savivaldybė, seniūnija (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamoji vietovė, gatvė, žemės sklypo, pastato ar pastatų komplekso, korpuso ir buto ar patalpos numeris) vietovėje turi būti pažymėtos ir gerai pastebimos.
34. Už adresų objektų (išskyrus patalpas ir butus) ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, jų informacijos teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės.
O mūsų Teisingumo ministerija net negali visuomenei, pirmiausia eiliniams lenkams, paaiškinti, kodėl lenkiškos gatvių lentelės neteisėtos. Tie vargšai žmogeliai, pakurstyti pačių savivaldybės klerkų, piktinasi, nes įstatymų neišmano. O ar gali valdžios įstaigos – Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybės bei jų seniūnijos turėti lenkiškas iškabas? Negali, bet turi. Ir net vietos policijos uniformų emblemose savivaldybių pavadinimai – ir lenkiškai. Štai jums autonomija de facto. Eiliniai piliečiai visų šitų faktų iki galo nesuvokia, jei suvoktų, manau, dar ne taip kaip dabar protestuotų. Valdžia sąmoningai ignoruoja šiuos įstatymų pažeidimus, negana to, Kultūros viceministras viešai skelbia, kad leis gatvių lenteles dviem kalbom. Tam ir ši “sueitis”, pavadinta “moksline”, rengiama. Kraujas verda pagalvojus, kad mūsų inteligentai ir vėl nuo tautos nusigręžia.
Tokį “inteligentiškumą” dera prilyginti pederastiškumo formai.
Tikras lietuvis: “Neieškokie sliekų subinėje, aišku?” Pritariu. Tavo subinėj – vienos askaridės.
Ir vėl tu apie save.
Su kuo ir sveikinu. 🙂
Gal kas buvo konferencijoje šiandien? Įdomu ką girdėjo ir matė. Matyt, mes labai mitologizavome savo istoriją, tik ne Lenkija, ne ne ne, ne :), apie tai net pagalvot negalima, kitaip mes būsime ….fobais 🙂
Delfyje rašė, kad Bumblauskas lietuvius išvadino iš prigimties nusistačiusiais prieš lenkus ir rusus.
Na, tokiu atveju nebūtų Liublino unijos, bet Bublauskas rastų paaiškinimą, kaip čia taip atsitiko 🙂
Būtų, nes nieko ir apie stalinistų darbelius iki įstojant į TSRS liaudis nežinojo, o kada sužinojo, tada ir dantis pradėjo rodyti.
Kas pasakys, kad be pagrindo?
Nebent Bumblauskas.
Protingiausia būtų palikti tą ,,prosto litovca” toliau savame marazmų monologe…net ir demagogai, demokratinėje valstybėje gali turėti savo nuomonę. Tas faktas ir džiugina (smile)
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
Damijonaitis
INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų. Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”. Kremlius (Gruzijos pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai” “ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus. Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę okupantai neturėtų turėti privilegijų.