
Šiandien Seimo narys Gintaras Songaila išsiuntė paklausimą Ministrui pirmininkui dėl šių metų liepos 29 d. išplatinto jo pranešimo. Parlamentaras kategoriškai nesutinka su pranešimo teiginiais, kad liepos 27–31 d. Dieveniškėse vykusi Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos stovykla „Mūsų šaknys – baltai“ skatino tautinį nepakantumą, juo labiau, kad šiame pažintiniame renginyje dalyvavo įvairių tautybių dalyviai įskaitant ir pačius Dieveniškių krašto gyventojus.
G. Songailos nuomone, šis Vyriausybės vardu išplatintas premjero pareiškimas verčia sunerimti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų ir demokratinės santvarkos taisyklių.
Parlamentaras įsitikinęs, kad Ministras pirmininkas pasikliovė klaidingomis žiniasklaidos paskleistomis žiniomis, neva stovykloje buvo grasinama „ūkišku muilu išplauti burną“ kalbantiems slavų ir germanų kalbomis, nors stovyklos dalyviai tik buvo raginami nesikeikti, o jei taip atsitiktų – viešai išsiplauti burną.
G. Songaila įsitikinęs, kad baltiškajai kultūrai skirta stovykla visiškai neadekvačiai buvo susieta su tragiškais įvykiais Norvegijoje. Negana to, Vyriausybės vadovas kvestionuoja valstybės pareigūnų teisę dalyvauti legaliuose ir netgi valstybės remiamuose renginiuose. Neaišku, ką įtartina ir nepriimtina premjeras mato Lietuvos valstybės vėliavos pagerbime, vėliau iškeliant ir legaliai veikiančių stovyklos organizatorių vėliavą, o taip pat kokiu pagrindu jis reikalauja statutinių pareigūnų ir valstybės struktūrų vadovų pasiaiškinimų.
„Ar nemanote, kad padorumas įpareigoja Jus viešai paneigti tikrovės neatitinkančias žinias ir išplatinti teisingą informaciją?“, – teigiama G. Songailos paklausime.
Šiandien įvykusioje spaudos konferencijoje Seime G. Songaila, Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys ir kiti konferencijos dalyviai teigė, kad Vyriausybės vadovas tik tokiu būdu gali atitaisyti žalą, kurią padarė piliečiams, o taip pat tarptautiniu mastu ir visai valstybei.
Reikia, kaip pitbuliams įsikibti į Kubilių ir jo parankinius ir nepaleisti. Tai būtina, nes priešingu atveju jie nenustos dergti. Tai principinis klausimas.
Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys:
“…..šiuo metu Lietuvoje vyksta tam tikra ideologinė
priešprieša tarp tų, kurie nori matyti Lietuvą kaip nacionalinę
valstybę, ir tų politinių jėgų, kurios nori Lietuvos Respubliką kaip
nacionalinę valstybę likviduoti …”
Naivumo viršunė.Jei Lietuva nustos būti nacionaline valstybe, tai labai greitai taps ES nelabai reikalingu atsilikusiu užkampiu.Ko pasėkoje bus panaudota tos pačios ES gerbuvio kėlimui(kaip mainų prekė).Pagaliau supraskit ,kad LIETUVA ,kaip valstybė ,reikalinga tik lietuvių tautai.Ir niekam daugiau.
Mes tai labai puikiai suprantame.
O štai visokie “kubiliai” – ne labai…. 🙂
Bet panašu, kad jiems už tą idiotišką “nesupratimą” labai gerai apmokama, ir ateityje jie gaus šiltas kokių nors komisarų ar jų padėjėjų (patarėjų) vietas “jievrosojuzo” komisariatuose…
Kubilius turi teisę nesuprasti.Na o valstybės premjer ministras suprasti privalo.Arba vėl tapti tik Kubilium.Na gal jam padėti reikėtų tai suprasti
Manau, kad jis nepagydomas.
Politiniam bemoksliui (tiksliau – sovietmoksliui) “Qbiliui” paaiškinu – Lietuviškai nacionalizmas yra tautiškumas arba Lietuvybė: Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
Siūlau ponui premjerui ši apibrėžimą užsirašyti didelėmis raidėmis, pasikabinti ant sienos priešais savo stalą ir pasistengti išmokti mintinai.
P.S. Deja, su manimi jis į žygį buvo išėjęs tik vieną kartą, ir tai vos vienai dienai – o per tokį trumpą laiką iš užkietėjusio sovietžmogio “pagaminti lietuvį” neįmanoma.
Nesikoliok 🙂 :
tavęs nesupranta, nes kalbi ne lietuviškai.
Kuriam galui tokie žydiški žodžiai kaip nacionalizmas? 🙂
tai kam tada jis bus reikalingas.manau niekam.ES tuo labiau
Tai reikia nurodyti savo rinktiems seimunams prisideti prie GS .
Kova tarp slavų aršėja ,dėl mūsų žemių,kol gynsimės, tai gyvensime,kai nesigynsime, tai suslavėsime.Yra tokios vietovės,kurios jau suslavėjo.Atsiradus mažam,laikinam gyvybės židiniui,užgriuvo purvo nuošliauža.Tautinių vertybių skleidimas ,tai ateities būtinumas.Linkiu visems gaivinti bendruomeninį tiksląir puoselėti BALTIŠKĄJĄ kultūrą,dirbkime kas, kaip sugebame .Dėkoju.
manau ,jei jau politikai tokie mažaraščiai,reikėtu paruošti ir išplatinti tarp atsakingų veikėjų, bukletą ar ką panašaus,kuriame būtų išaiškinta: 1- kai kurių žodžių reikšmės.2-susiėjusios konstitucijos nuostatos.3-baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus.Na ką padarysi jei tokius išsirinkom,bent apšvieskim.Tiesa galėtu būti ir vardinis.Vis gi labai gerbiamos asmenybės, be to gali ir nesuprasti ,kad tai jiems. Pasikuklins-jug ne pinigai.
Iš Gintaro Visocko straipsnio “Apie dešinįjį ekstremizmą, cenzūrą ir norą išlikti lietuviu “:
“Kodėl Lietuvoje negalima viešai, garsiai kritikuoti Europos Sąjungos? Štai tik pirmoji į galvą šovusi priežastis, kuria remiantis, mano įsitikinimu, ne tik galima, bet ir būtina kritikuoti Briuselį.
Prieš keletą mėnesių gavau naują naujutėlį pasą ir tapatybės kortelę. Pasijutau įžeistas, pažemintas. Ten nėra jokio užrašo apie mano tautybę. Ten parašyta, jog esu Lietuvos pilietis. Kad esu lietuvis – nė užuominos. Baisiausia, kad manęs niekas net neklausė, noriu ar nenoriu, jog oficialiame dokumente būtų pažymėta mano tautybė. Taigi aš noriu, kad mano pase būtų parašyta: lietuvis.”
“Mano supratimu, būtina džiaugtis, jog atsiranda lietuvių, kuriems ne tas pats, kokia kalba kalbėti, kokias dainas dainuoti. Juk turi būti jėgų, kurios atsvertų, konkuruotų su tais, kurie niekur neįžvelgia nei polonizacijos, nei rusifikacijos, nei globalizacijos nešamų pavojų. Prisiminkime, šiame pasaulyje egzistuoja fizikos dėsnis: atoveiksmio jėga lygi spaudimo jėgai…”
“Knygoje “Polycija myslei” labai puikiai išaiškinta. “Politologijoje žinoma, kad tie, kurie rašo rinkimų įstatymus, faktiškai rašo ir visus kitus įstatymus. Valdžiai naudinga savo konkurentus paversti ekstremistais. Valdžiai norisi turėti atrištas rankas, leidžiančias bet kada ir bet kur veiksmingai dusinti oponentus. Taigi mūsų knyga ne apie ekstremizmą, o apie tai, kaip valdžia vis didesnei visuomenės grupei, beje, mąstančiai visuomenės grupei, kabina ekstremistų etiketes”.
Ši frazė taikoma Rusijos valdžiai. Tačiau kad tarp Lietuvos ir Rusijos valdžios pastebiu vis daugiau panašumų. Skirtumų nebelieka. Skirtumai po truputį nyksta, tirpsta.”
Ir?