
Pirmadienį birželio 13 d. vakare į Lietuvą atvyko garsi lietuvė, Venesuelos žurnalistė, baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Regina Statkutė de Rosales. 20 val. 25 min. Vilniaus oro uoste išlipusius iš lėktuvo Jūratę de Rosales ir jos vyrą Luisą Rosales pasitiko ne fanfaros ir Lietuvos mokslo ir valdžios atstovų delegacija o gausus būrys gerbėjų su folklorinio ansamblio „Raskila“ dūdų garsais, kanklių skambėjimu ir liaudies dainomis bei tautinių juostų garbės keliu.
Jūratė Rosales buvo sujaudinta ir tokį sutikimą įvertino kaip viso savo gyvenimo aukščiausią pasiekimą. Ji su ašaromis akyse sakė, kad jei visi griztantys taip būtų sutinkami, tai visi lietuviai norėtu grįžti į gimtinę iš užsienių. Baltų praeities tyrinėtoja pabrėžė, kad jį atvyko ne į ekskursiją, o ketina susitikti su Lietuvos mokslininkais ir žada užduoti jiems daug klausimų bei tikisi išgirsti jų atsakymus.
J.Rosales pasitiko profesorius Romualdas Grigas, on.lt steigėjas Vladas Palubinskas, Česlovo Gedgaudo fondo pirmininkas Leopoldas Krušinskas, „Raskilos“ klubo įkūrėjas istorikas Rimantas Matulis, leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas.
J.Rosales sakė, kad jai labai smagu yra atvykti išsiilgton tėviškėn, aplankyti taip mielos Lietuvos, susitikti su jos tolimos praeities tyrinėtojais, kalbotyros ir kraštotyros aistruoliais, protėvių kultūros puoselėtojais, jaunimu, talkininkais, savo artimaisiais.
„Ypač turiu padėkoti akademinei bendruomenei už mano triūso pripažinimą Lietuvai svarbia moksline veikla — už garbės daktarės vardo (honoris causa) suteikimą“ – sakė J.Rosales.
Vsą lankymosi laiką Lietuvoje tyrinėtoja žada praleisti gana intensyviai skirdama laiko susitikimams su visuomene, žiniasklaida, Lietuvos mokslininkais ir visuoemnininkais.
Žiūrėkite kaip buvo 2011 06 13 d. 20.30 val. J.Statkutė de Rosales pasitikta Vilniaus oro uoste:
[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/2011-06-15-lietuvoje-lankosi-baltu-praeities-tyrinetoja-jurate-statkute-de-rosales-video/Rosales%20atvykimas.flv” image=”https://alkas.lt/wp-content/uploads/2011/06/rosales-atvykimas.jpg” /]
Filmuota „Init TV“, autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.
Birželio 14 d., 11 val. garbioji tyrinėtoja dalyvavo posėdyje istorinės ir lyginamosios kalbotyros klausimais Lietuvių kalbos institute, vėliau lankėsi Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje kurioje susitiko ir kalbėjo su užsienio reikalų viceministre Asta Skaisgiryte Liauškiene. Susitikimo metu A.Skaisgirytė Liauškienė domėjosi politine padėtimi Venesueloje, lietuvių bendruomenės Venesueloje aktualijomis. J.Statkutė de Rosales pasidalijo savo hipotezėmis apie baltiškas Europos kultūros ištakas, kilmę ir dėsningumus kalbotyros srityje.
Birželio 14 d. vakare, 19-20.30 val., J.Statkutė de Rosales bendravo su „Raskilos“ klubo ir folklorinio ansamblio nariais.
- 15 d. 11 -12 val. — pripažinimo iškilmės Vilniaus pedagoginio universiteto centrinių rūmų aktų salėje (VPU centriniai rūmai, Aktų salė, Studentų g. 39);
- 16 d. 08 val. — Lietuvos televizijos „Labo ryto“ pokalbis su Rosales apie apie naująją knygą „Europos šaknys“;
- 16 d. 11.00 val. Vilniuje naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, įėjimas iš A. Vienuolio g. pusės) bus surengta Jūratės Statkutės de Rosales spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje bus kalbama apie naują J.Rosales knygą „Europos šaknys“, apie revoliucinių autorės mokslinių tyrinėjimų tarptautinį pripažinimą, apie garbės daktarės vardo suteikimą Lietuvoje, apie šiuo metu Vakarų akademiniuose sluoksniuose vykstančias svarbias permainas, keičiančias senovės istorijos sampratą, apie jos reikšmę dabarties vertinimui ir požiūriui į ateitį. Spaudos konferencijoje dalyvaus Mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos universitetų mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ redkolegijos pirmininkas, Vilniaus edukologijos universiteto (VEU) Istorijos fakulteto dekanas, archeologas profesorius Eugenijus Jovaiša; Mokslų akademijos narys korespondentas, VEU senato narys, sociologas profesorius Romualdas Grigas; Lietuvos kartografų draugijos pirmininkas, geografas profesorius Algimantas Česnulevičius:
- 16 d. 16 val. — inauguracinė paskaita ir naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas Lietuvos mokslų akademijoje (Mažojoje konferencijų salėje, Gedimino pr. 3), Dalyvauja: knygos autorė, LMA n. k. prof. habil. dr. Romualdas Grigas, žinyno Lietuva internete leidėjas Vladas Palubinskas, knygos leidėjas, leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas, LMA n. e. prof. habil. dr. Eugenijus Jovaiša, Česlovo Gedgaudo fondo direktorius Leopoldas Krušinskas.Renginį veda LMA n. k. prof. habil. dr. Romualdas Grigas;
- 18 d. 15-18 val. — Viešnagė Birštone. Jūratės de Rosales pasitikimas ir paskaita Gintaro miesto (Bern Stein) savivaldybės salėje – „Senosios Europos vandens keliai ir didinga Birštono praeitis“, iškyla laivu po Didžiųjų Nemuno kilpų parką palei piliakalnius su kraštotyrininkais;
-
20 d. 10-11 val. TV laida su tautotyros mokslininkais.
-
20 d. 14-15.30 val. — Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune susitikimas su Kauno miesto bendruomene. Renginio metu bus pristatyta naujausia, jau šeštoji, autorės knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“;
-
20 d. 18-19.30 val. – Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centre (Kaune, K.Donelaičio g. 52)— pasitarimas istorinės ir lyginamosios kalbotyros klausimais su prof. Alvydu Butkum, prof. Olegu Poliakovu, kultūrologu Algirdu Patacku;
- 21 d. 10-10.30 val. — viešnagė Seinų savivaldybėje;
- 21 d. 11-12.30 val. – paskaita Dariaus ir Girėno gimnazijoje Punske;
- 21 d. 14.30-17.00 – jotvingių ir prūsų pagerbimas jų atminimo pilyje pas Petrą Lukoševičių;
- 22 d. 11-12.30 val. — akademinė diskusija Klaipėdos universiteto Senato salėje su prof. Algirdu Girininku, akad. Vladu Žulkumi ir kitais mokslininkais (bus filmuojama);
- 22 d. 17-18.30 val. — vieša paskaita „Europos šaknys“ Klaipėdos viešojoje bibliotekoje (Renginį daugiau kaip savaitę anonsuos TV6, KU televizijos laida „Universitetai lt“).

J.Statkutė Rosales gimė Kaune 1929 m. rugsėjo 9 d. Jos tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.
Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.
1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Gyvendama tolimame užjūryje išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikomasi ir lietuviškų papročių.
Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“.
Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai. Kritikai šią teoriją vertina skeptiškai.
Parašė šešias knygas apie baltų proistorę. JAV lietuvių kalba išleista knyga „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“, Lietuvoje – „Didžiosios apgavystės“, „Senasis aisčių giminės metraštis“.
Apdovanota garbingiausiais Venesuelos ordinais, o 1989 m. Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacija pripažino ją Metų asmenybe.
1996 m. Lietuvoje jai buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
2011 m. birželio 15 d. Vilniaus pedagoginiame universitete J. Statkutei-Rosales bus suteiktas garbės daktarės vardas.
J.Stakutės de Rosales knygos „Senoji aisčių giminės kronika“ pristatymas 2009 m. (I dalis) :
httpv://www.youtube.com/watch?v=Ce4aCXo_XC8&feature=player_embedded#at=60
Klausykitės „Žinių radijos“ laidos „Avilys“ kurioje apie lietuvių ištakas su J.Statkute de Rosales ir Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriumi Petru Zurliu kalbasi laidos autorius ir vedėjas Audrys Antanaitis (2007 07 11 d.):
Laba diena, labai noriu dalyvauti susitikime Birstone su gerb. Stakute. Ar reikalingi pakvietimai ir isankstine registracija-pas ka kreiptis??
Birštone – įėjimas laisvas: http://www.birstonas.lt/index.php?1510941161
Sveiki, noriu pasiteirauti, ar spaudos konferencija yra atvira visiems interesantams? ar tik ziniasklaidos atstovams?
Manau, kad tik žurnalistai:
“Kolegos žurnalistai ketvirtadienį, 11.00 val. laukiami naujienų agentūros ELTA (Gedimino pr. 21/2, įėjimas iš A. Vienuolio g. pusės) konferencijų salėje.”
Nes toje salėje tik 30 vietų.
Nekantrauju pamatyti gyvai vieną iš daugelio mūsų tikrosios istorijos ir didybės atgaivintojų 🙂
Būtinai pamatyk, Dariau. Oro uoste ji sakė : “Jei visus emigrantus taip sutiktumėt, tai milijonas sugrįžtų atgal”.
Jūratę oro uoste pasitiko ne “Raskilos” vadovas (tokio Raskiloj nėra), o Raskilos klubo prezidentė Vilija Tolutienė ir klubo nariai, jų tarpe ir Rimas.
Jonai, ištaisyk klaidas – ne balandžio, o birželio 🙂
Ir ne Raskylos, o Raskilos:
—————————–
Vakar, balandžio 14 d., 11 val. garbioji tyrinėtoja dalyvavo posėdyje istorinės ir lyginamosios kalbotyros klausimais Lietuvių kalbos institute, …
Balandžio 14 d. vakare, 19-20.30 val., J.Statkutė de Rosales bendravo su „Raskylos“ klubo ir folklorinio ansamblio nariais.
—————————–
aciu didziulis Statkutei..aciu..kad pagaliau musu vaikai gales suzinoti tikraja istorija…aciu..
Štai ką apie gudus išmano Klaipėdos apskrities telefonų knyga 2007 m. (leidinys beviltiškai pasenęs, todėl vertintinas kaip pseudomokslinė klastotė 🙂 ))) : (tik Klaipėdos mieste) GUDAS, GUDaitis, GUDašius, GUDauskas, GUDauskis, GUDAvičius, GUDeliauskas, GUDelis, GUDelionis, GUDeliūnas, GUDenkis, GUDINAS, GUDYNAS, GUDišauskas, GUDIŠKA, GUDjonis, GUDlekis, GUDONIS, GUDUKAS, GUDzevičius, GUDžiūnas. O prisiminus lyginamojoje kalbotyroje nustatytą kitimą tarp “d” ir “t” (pvz., Dievas=tėvas, trenkti=drenkti, Darija=Tarja, dangus=taewas=D/t/ievas, tu=du ir t.t., ir t.t.), belieka pratęsti: GUT/d/auskas, GUT/d/autas. O jei pasirinkti miestą, mažiau nukentėjusį nuo slavų invazijos ir gyventojų skaičiumi didesnį, kas tuomet gautųsi?
Žemai lenkiu galvą prieš šiandienos ir išėjusius mūsų tikrosios praeities ieškotojus. Visi į susitikimą su Jūrate 🙂 !!!!
O VU istorikai tyli. Spauda, televizija irgi tyli 😀
netylim,netylim— viešinam :)(Init televizija)
beje rytoj planuojama gi dar viesinti, berods ir labas rytas LTV rodys…
o sugriauti taip krupščiai saugomus patogius duomenis labai sunku 🙁
kažkaip mūsų nacionalinė televizija, bei didžioji spauda tyli.
Tas tylėjimas parodo kaip jiems rūpi Lietuvos istorija, pati Lietuva ir rodo kam jie tarnauja.
Beje kas matote mėnulio užtemimą?
ponas Albinai, jei mėnulis užtemo, kaip jį pamatyti cha.
Biciuliai,man toks sukretimas-J.Statkutes viesnage ir oficialioji Tyla..
“Ji su ašaromis akyse sakė, kad jei visi griztantys taip būtų sutinkami, tai visi lietuviai norėtu grįžti į gimtinę iš užsienių.”
Daug lietuvių bėgo į vakarus karo metu. Gelbėjosi nuo komunistų žiaurumo. Lietuva jau 20 metų laisva, kodėl nėra grįžtančios bangos..?
O aš norėjau atsakyti, kad jei visi išeiviai tiek darbuotusi Lietuvos labui, tiek garsintų Lietuvą, tautą, įprasmintų kalbą, tai lai ir važiuoja 😀
Man smagu, kad Pedagoginis “apšuoliavo” šį kart Universitetą, juk ten dirba iškilusis Eugenijus Jovaiša, kurio archeologinės studijos bei atradimai nepaprastai vertingi, jie tiesiog pakylėja ir priverčia lietuvį atsitiesti bei pasijusti nepaprastai vertingu, tai ne parsidavėlių bumblauskų “teorijos”, kurios žemina ir slegia. Ir gaila, kad į jų gretas įsiliejo ir Tomas Baranauskas.
Baikite, Barbora, Tomas Baranauskas niekur neįsiliejo. Jis yra pastabus ir kritiškas – tai teigiamas mokslininko bruožas – skirti pelus nuo grūdų, nes tarp grūdų būtų labai daug pelų jei niekas jų neskirtų.
Taigi, Jonai, kad pelai yra ne tik Statkutė, bet ir Gimbutienė, Jovaiša ir visi kiti, kas išsako kitokį požiūrį nei jezuitų sukurpta jiems patogi “istorija”, kuria iki dabar gyvena ir kurioje tarpsta VU akademijos istorikai. O kad nebūtų taip nuobodu, tai apdergia Pilėnus ir panašiai, o už tai dar premiją gauna 😀
Del Baranausko, tai neisiliejo, nes kad isilieti, tai pirma reikia pabegti is tu gretu. Naturalu, kad daugumai musu “istoriku” Gedgaudas ir Statkute kaip rakstis vienoj vietoj. Juk, kad iki ju lygio priartet, daug zoles reik patrest, o bet to ir krikscioniais save laiko virs 80 nuosimciu lietuviu
Dariui.
Ir mano visa vaikystė prabėgo kaime kurio pavadinimas – GUDAI !!! 🙂 Klaipėdos krašte…
Tomas Baranauskas: “Gaila, autorė pati nepastebi, ką atranda ar tiesiog nusišneka”:
http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=4019&mid=63389#M63389
Tomo Baranausko istorijos puslapiai: Šiemet Lietuvoje užderėjo gausus paraistorinės literatūros derlius:
http://naujienos.istorija.net/2009/07/siemet-lietuvoje-uzderejo-gausus.html
Na Baranauskas šiek tiek arogantiškas. Gal jaunas, gal ir bando prieš savo mokytojus šakotis, gal bando kažką savo parodyti, bet vistiek, jis mokėsi ir mokosi iš tų pačių okupantų vadovėlių ir jo istorija primena dabartinę mūsų prokuratūrą. Bando kritikuoti ir Bumblauską ir Statkutę ir Gedgaudą, tik tuo pačiu stengiais neperžengti ribos kritikuodamas senius istorikus, kad nebūtų išmestas iš jų bendruomenės ir neatsidurtų trečiame skirsnyje, kuris nei prie Bumblausko, nei prie Statkutės. Tokius laikau, kad dėl pinigo bet ką padarytų.
Kaip minėjo viešnia, buvo įprasta savo istorinių įvykių ieškoti svetimų tautų šaltiniuose, (dažniausiai priešų rašytiniuose šaltiniuose). Tomas remiasi beveik vien Dlugošu. O kodėl ne tais, kurie gyveno ir rašė tuo laikmečiu arba bent jau arčiausiai to? Į tai atsakymo paprastai nebūna.
kaip viskas lietuviska..menkinti save…negerbti saves ir savo tautos istorijos…todel ir esam tokiam…Gerai, kad dar liko tokiu zmoniu, kurie gal but ir smarkiai pagrazindami, bet nori sugrazinti tautai nors kazkoki susidomejima savo saknimis ir istorija.
Visi suprantame tą žodį Tauta. Daug yra žmonių norinčių gerovės savo tautai. Mūsų pastangos bus bevaisės, kol nesuvoksime vienodai “tautos” sąvokos. Dabartinio mokslinio termino “tauta” apibrėžimas yra prastas. Jauni istorikai, kaip Tomas Baranauskas, linkę nagrinėti šaltinius užmerkdami akis į silpną sąvokų teorinį pagrindimą. Dar 2001 metais bandžiau atkreipti dėmesį straipsniu “Socialiniai mokslai ir gyvenimas” (“Mokslas ir gyvenimas”, 2001, Nr.1). Yra internete.
Pseudoistorikės knyga apie dar prieš Kristų didingus žygius atlikusius baltus Vilniuje iššluota per dvi valandas:
http://www.lrytas.lt/-13082455521307693565-pseudoistorik%C4%97s-knyga-apie-dar-prie%C5%A1-krist%C5%B3-didingus-%C5%BEygius-atlikusius-baltus-vilniuje-i%C5%A1%C5%A1luota-per-dvi-valandas.htm
Baranausko mokytojas, istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas tokią neįtikėtiną pseudomokslinio veikalo sėkmę lrytas.lt komentavo taip: „Lietuviai – tauta, kuriems dar pasakų reikia. Tai reiškia, kad nesame subrendę.“
Be teorinio pagrindo visų istorikų, tame tarpe ir Alfredo Bumblausko, darbai yra pasakų lygio. Istorikams dabar neapsimoka suvokti teorijos svarbos. Pajudinus mokslo teorinius pagrindus paaiškėtų tikroji mokslinių laipsnių ir darbų vertė. Vertinti praeities įvykius gali kiekvienas, todėl prirašyta “istorijų” tokių, kokių kam reikia. Dabartinis istorijos mokslas, jei taip galima tokį pavadinti, nuostabiai primena poliklinikos ligonio kortelę – joje neatsispindi sveika žmogaus būsena ir sureikšminamos ligos. Visi praeities įvykiai visuomenei yra sunkūs virsmai iš esmės keičiantys žmonių gyvenimo ir tarpusavio santykius. Istorikai, nesuvokdami gentinės visuomenės, negali vertinti valstybinių visuomenės tarpusavio santykių kaitos, pateikia savaiminius virsmus – pažangų vystymasį. Mums, kaip tam ligoniui, svarbiausia ne žinoti “praeities ligas”, o kaip valdyti visuomenę, kad žmonės gyventų ramų kūrybinį gyvenimą. Sveikoje visuomenėje klounai į valdžią nepatektų, tai labai rimtas požymis, kad nedirba mokslininkai teoretikai.
Labai didelė laimė, kad mes turime tokią mokslininkę pas mus yra protingų ir talentingų žmonių iš jų pasjuokiama.Jei Statkute de Rosales nebūtų Venesueloje pripažinta ir apdovanota, tai Lietuvoje niekas iš valdžios net nekreiptų dėmesio, tai 100 procentų garantuoju. Jei užsienyje pabuvę ir nepadarę karjeros , tai niekas į juos ir nekreipia dėmesio.Taigi, mūsų kalba gražiausia pasaulyje. Mūsų žmonės vieni iš darbšciausių žmonių. O mūsų žmonės ištirpsta užsienio valstybėse. Mes esame ties išnykimo ribos. Mes kaip ir prūsai išnyksime. Gerbiama mokslininke, kam mums praeitis , jei nėra ateities???????……
Janina rašyk AŠ vietoj MES.
“O mūsų žmonės ištirpsta užsienio valstybėse. Mes esame ties išnykimo ribos. Mes kaip ir prūsai išnyksime. Gerbiama mokslininke, kam mums praeitis , jei nėra ateities???????……”
Tokius ‘tiesos skleidėjus’, per audrą, išmesdavo iš laivo 😀
Puiki svastikų iš vokiečių atkovotojų veikla – autorė vienareikšmiai pripažino, kad svastikos tūkstančius metų gudų – lietuvių ir broliškų kaimynų protėvių ženklai, ir tai Klaipėdos teismai nusprendė ir Lietuvoje žinoma, bet, kadangi gal tik kokia tūkstantoji pasaulio gyventojų dalis jas matydami įsivaizduoja tik 12 metukų veikusį Trečiąjį Reichą tai dabar autorei Pedagoginio universiteto mokslų daktarei istorikei teks ir įvairių žemynų užsienio subjektams išaiškinti, kad ne tik gudų istorija lietuvių istorija, bet kad ir svastikos lietuvių ženklai 🙂
Ačiu Dievui užteko proto nuvykti i paskaitą Klaipėdoje.Aš tegalėjau padėkot asmeniškai už toki didžiuli triūsą.Nebūkim pikti,atrodo jau neužtvenksi upės,pasaulis jau sukluso,o kad Lietuva tyli….tai ne Lietuva tai tik keli seni vargšai nomenklaturščikai,o Baranauskų vaikio tikrai gaila,būkim kantrūs tikrai atsiras talentingo jaunimo pratęsinčio Statkutės,Gimbutienės darbus.Rimtu istorijos tyrėju tapt nepaprasta,reikia laiko.žinių.O mes,paprasti žmonės,tegalim tik priimt žinot atmint išsaugot.
akad.Zigmas Zinkevičius kritikuoja autorę už menką lingvistinę argumentaciją, tačiau, atrodo, kad dalis jos įžvalgų yra vertos rimtesnio dėmesio aiškinantis barbariškus gotų(gudų) ir jų kaimynų (samdinių, vergų-rekrūtų ar bendrų) baltų “pasivaikščiojimus” po Europą ir paveldą tolimojoje Ispanijoje.
Jei kritikuoja, tai, vadinasi, skaito ir tai yra gerai – visa tai stumia istoriją į priekį.
Na tai ir pati gerb. Statkutė pripažysta kad nėra visų sričių žinovė,kad medžiagos visiems universitetams dirbti šimtui metų,ji tik bando apginti didžiuli atradima ir ikalti ji mums kvailiems ir pasipūtusiems lietuviams.O jei ne….na,tada ,rodos ,ir vėl europos istorija bus perrašyta be mūsų.
http://youtube.com/Lietuvai – yra keturi vaizdo įrašai J.S.R. ir istorijos profesorių aiškinimų, ELTA konferencija ir kt.
As zinau,kad Gimbutiene yra rimta mokslininke,nes skaiciau jos “The civilization of the Goddess”. Na o kas liecia Statkutes pasakas,kad Lietuviai sugriove Romos imperija, tai germanu ir baltu gentys neturi nieko bendro, nes lietuviai turi 37% jakutu,cukcu N3 genu ir 45% kirkizu,tadziku R1a genu.
Noriu pasakyti,kad tu vienintelis Lietuvis [ o gal esi ne tautietis ] turintis tokius genus ir ne tau vertinti J.S.R. atliktą darbą,vardan LIETUVOS.
Jeigu esi kvailys tai tau įkals,tikrają Lietuvos istoriją,gaila tavęs ir kitų,kurie tiki sssr istorija,šiuos teiginius aš esu girdėjęs dar prieš 30-metų,nes važinėjau Rusijoje ir teko susitikti prie uralo gyvenančiais žmonėmis,bet kaip nekeista,jie vienbalsiai sakydavo jog mes tokie patys,ko pasaujyje nėra,Italai Tamsūs,Anglai su akių suartėjimu ir tt.Tarp kitko norėčiau pasakyti jog šviesiaplaukių žmonių yra tik mųsų tautos gyventuose rajonuose,arba atsitiktinai padarytų..
Mūsų istorikai turi dar daug mokytis iš gerb. Statkutės, Getgaudo ,o ne kartoti kryžiuočių išgalvotas tiesas, kurie viską naikino .
Kažkas įdomiai pasamprotavo, kad 95% gyventojų yra “pilki”. Likę yra “juodi” ir “balti”.
– Dėl kelių ar kelių dešimčių procentų nesiginčykim, tačiau – taip yra. Ne bereikalo božo nyca į tą maždaug 90 % klastigai drąsiai taikė ir taiko, psicho logiškai aiškiai žinodama, kad niekada nebus taip, kad šiai “silpnąjai” grandžiai nereikėtų jokių ramentų – jokios religijos, jokių autoritarinių bizūnų ir meduolių metodų, jokių piemenų-ganytojų, policijos, gnostinių šamanų …ir kitų visuotinybės terorų, be kurių visuotinai “liaudžiai” sunku išgyventi. Žodžiu, kritinei masei “žmogiškai” visada reikės ilgėtis, šauktis, maldauti vergaujant. Tai ir yra gudrus ganytojiškas teologinės božo nycos “arkliukas” – taryt padėti žydiškai potencialiai mentalituotis liaudžiai (tiems 90%).
Gerbtina tai, kad Rosales niekada nevadino krikščionio lietuviu. Tad kyla klausimo klausimas, kiek ČIA likusių tikrų ir dar neaiškių lietuvių Lietuvoje yra.
Gerbiamieji, neskaičiuokite procentų ten kur jų neįmanoma ir net neverta skaičiuoti. Dažnai svetimtautis dvasia ir darbais yra kur kas tikresnis lietuvis nei lietuviu save deklaruojantis. Pati lietuvio sąvoka dar dažnai yra ginčytina. Remdamasis šaltiniais teigiu, kad Lietuvos vardas atsirado nuo Krivio krivaičio Prutenio (gyveno V-VIa.) sūnėno Litvo, kuriam jis apie 550 metus, kaip po palikimą, užrašė žemes tarp Vyslos, jos intako Bugo ir Nemuno upių, vardo. Tad išeitų, kad Lietuvos vardui jau apie 1450 metų. Tuo tarpu, anuot mūsų istorikų, jai viso labo tiktai 1000.
Negalime pamiršti ir tai, kad Rytų Europa ( Euroazijoje) yra pats saugiausias regionas, kuriame nebūna nei cunamių, nei tvanų, nei žemės drebėjimų, nei ugnikaniai sproginėja. Tad į šį regioną, nuo senų laikų , žemėje įvykusių katastrofų metu, plūsdavo gausybė kitų regionų gyventojų. Tačiau buvo ir laikmečiai (ledynmečiai ir karštmečiai) kai gamta visus šio regiono gyventojus išvarydavo į kitus regionus. Nebereikalo prūsų filosofas I. Kantas sakė: “Lietuvių kalbą būtina išsakoti vien jau todėl, kad tiktai jos dėka galima bus įminti tautų kraustymosi ir priežastis, ir kelius”. Tad Euroazijos kontinente tautos nuo seno maišėsi ir kažin ar nuo Adomo laikų liko kuriame nors žemės lopinėlyje nors vienas grynakraujas jos gyventojas. O lietuviais būtina laikyti tos, kurie kalba lietuvių kalba, kurie domisi ir gerbia jos garbingąją praeitį, kurie gerbia jos papročius ir kultūrą, kurių dvasia lietuviška.
–
Bet tai nereiškia, kad gerbia kryžiuočių ir jų darbo tęsėjų žydbyblijinę kultūrą. Kažkodėl tiesiog demo kratiškai apėjai šį okupacinį – nycinį klausimą, kurį, galbūt pats linkęs lietuviškai tęsti, siekdamas pagoniuose taip dažnai minimos DARNOS, t.y. savotiškos demo kratinės priešybių vienybės ?
–
Fizikiniame pasaulyje, reiškiniuose priešybės linkę viena kitą sunaikinti. Priešybės ana hiliuojasi ir SAVĘS nekuria, viena kitą nykina. Tad krikščioniška Lietuva kaip nyko, taip nyksta. Nėra ten jokios durnos darnos.
O fizika aptarinėja begales moks. sąveikos būdų ir priežasčių.
Hėgelio taip vadinama priešybių vienybė pateisina tik demo kratų demo kratinius ir nusikalstamo pasaulio planus.
Kas dėl istorijos, tai mūsų laikais ji yra ne atkuriama bet kuriama. Dažnai kiekviena šalis ją tempia į sau naudingą pusę, kadangi nėra vieningo jos atkurimo bei vertinimo kriterijaus. Juo labiau, visa tai daroma neįvertinant nei 3-jo, nei 4-jo geofizinių dėsnių. O pažinti mūsų ir kitų Pasulio šalių valstyvių praeitį (istoriją, priešistoriją, proistoriją) be vykusių geofizinių procesų, tame ar kitame regione, yra neįmanoma. Tam pavyzdžiu gali būti kad ir neva Trojos karas. Tikrumoje juk tai buvo gamtoje įvykusi katastrofa, kuri labai vaizdžiai yra aprašyta epuose “Iliada” ir “Odisėja”. Tas pats su laiku įvyko ir su mūsų laikomais herojais- Adomu ir Jieva bei jų neva sūnūs Kainas ir Abelis, su Nojumi, su graikų neva didvyriais Herakliu, Tęsėju, Achilu, Odisėjumi, Moze, Saliamonu, Aleksandru Makedoniečiu ir kt. Juk visi jie simbolizavo gamtoje vykusius fizinius reiškinius. (Apie tai skaitykite Romualdo Zubino knygoje “Perkūnas”),
Ponios ir ponai, vadinamoji svastika baltams-arijams nuo seno simbolizavo į kairę besisukančią Saulę. Taip ją mato dabartinio pietinio Žemės pusrutulio gyventojai. Tuo tarpu šiauriniame pusrutulyje mes ją matome besisukančią pagal laikrodžio rodyklę. Tad ir mūsų protėviai gyvenę šiauriniame pusrutulyje artefaktuose Saulę schematiškai žymėdavo dešiniuoju kryžiumi- antisvastika.
Būtina pasakyti, kad kas 3000 metų Žemės poliariškumas kinta- pietinis ašigalis tampa šiauriniu, o šiaurinis-pietiniu. Artefaktuose ar ant statinių aptiktas Saulės kryžius ženkliai palengvina statinio ar artefakto datavimą.
Šį mūsų protėvių žiloje senovėje naudotą ženklą naudoti politiniams tikslams mažu mažiausiai yra neetiška. Juo labiau, kad gyvenimas dar nesibaigė o panaudoję jį netinkamai ir ne pagal paskirtį, mes savo ainiams galime ne padėti bet pakenkti.
Naudodami krikšč. kryžių (žydų teologinį nužudytojo mirties simbolį), dar negana ir to, krikš. čionys nusikalstamai sukonstravę iš jų visą mirties klodą-užklojimą ant Jurgaičių baltiškos Žemės piliakalnio, ir kitur visur jų prikišę- jau pakenkė ir toliau kenkia. Tad visai nenuostabu, kad dėl to ši Žemė nyksta, ir drąsiai galima teigti, kad tas protėvystėje prakeiktas krikščioniškas kryžius toliau tebenykina Lietuvą.
Svastika ir kt. tradiciniai Baltų ženklai žiūrisi ir skaitosi žiūrint iš viršaus, su jais kalbamasi esant pakylėjime. Taryt kosmoso dalelytės visumo ir darnos dėsnyje galiojantis atbalsis – kaip ant Žemės, taip ir danguje, kaip šauksi, taip ir atsišauks, ir panašiai.
Apie Baltams dvasinį siekį lipti ant “dangiškų” Žemės piliakalnių – yra minėjęs ne vienas. Jie – Baltų dvasios dalis, – pasakytų ne vienas.
Skaitau ir negaliu atsistebet,kiek yra Lietuvoje protingu zmoniu.Maniau,kad visi laikosi sventakupriu primestos teorijos tai yra melo.Nieko gero nebus, kol neatsisakysime krikscionybes,taip ,taip tos svetimos mums gyvensenos.Vokietijos fasistai buvo 12metu pasivoge musu zenklus -svastikas. Kas gavosi?Zuvo-nes nieko apie jas tikro nezinojo ir naudojo ne tam ,kam privalu naudot.Didieji kaimynai svastiku bijos gal dar1000metu.Kas kitas jei ne mes-sarmatai-lietuviai-baltai,turim iskuopt kaimynu samones nuo neteisingo mastymo.Ne svastikos juk pradejo karus ir baisias zudynes.Va tie vokietpalaikiai istorija zino visai neblogai.Prisidenge vogtais zenklais norejo nukariauti pasali.Zinojo ,kad gudai-sarmatai vaiksciojo skersai ir isilgai kur norejo.Sie ejo su savais zenklais,buvo ne krikscionys ir labai dvasingi.Vokieciai net i iskamsas pastariesiems netiko. Susilauke ko nusipelne,o tai isismagine ruseliai,beje irgi musu ainiai,galejo vokietpalaikius ir visus isskersti.Musu “isrinkti” valdovai turetu pradeti taisyti istorijos klastojimus.