Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt
Marsas susiformavo per rekordiškai trumpą laiką – „tik“ per 2 ar 3 mln metų. Tokią greitą evoliuciją įrodo ir tai, jog raudonoji planeta yra dešimt kartų lengvesnė nei Žemė.
Tyrimų rezultatai publikuoti žurnale „Nature“ sako, jog Marsas tapo „laimės kūdikiu“ ir išvengė susidūrimo su Saulės sistemos statybine medžiaga. Mūsų planetų sistemos formavimosi pradinėje stadijoje buvo apstu dulkių ir dujų. Dėl traukos susidarydavo sutankėję gumulai, kurie susijungdavo į dar didesnius darinius, kuriuos astronomai vadina „planetų embrionais“. Tokie dariniai turėjo didelę traukos jėgą ir galėjo susilieti, būti išsviesti iš Saulės sistemos arba suskilti į nedideles dalis. Mėnulis, kaip manoma, susidarė irgi po Žemės susidūrimo su su stambiu medžiagos gniužulu.
Jau anksčiau mokslininkai įtarė, kad Marsas išvengė susidūrimų, susiformavo anksčiau ir todėl yra žymiai mažesnis, nei turėtų būti. Patvirtinti šią teoriją padėjo 44 meteoritų cheminė analizė. Tyrimo rezultatas leidžia manyti, kad Marsas susiformavo per 2–3 mln, kai tuo tarpu Žemė – per keletą dešimčių milijonų metų.
Anot Gintaro Beresnevičiaus, Lietuvos dangus dažniausiai pilkas, arba karo su žydkrikščionimis nutviekstas.
Vėlgi, šiandien pažinimas – ar techno raidai kurti, ar “subezdėtai” biologijai, ar žmonių sąmonės aprėpčiai? Ar kam ?
Iš praeities galima numatyti ateitį. Pažinę Saulės sistemos vaikystę geriau suprasime kokia linkme pasisuks…