www.alkas.lt
Kaip galėjo klostytis mūsų tautos ateitis, jei Lietuva būtų pasipriešinusi sovietinei okupacijai 1940 metais? Šis klausimas tarsi savaime kyla daugeliui istorijai neabejingų mūsų šalies piliečių. Leidyklos „Briedis” išleistoje garsaus Rusijos istoriko Marko Solonino knygoje „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?” teigiama:
„Žodis „istorija” nėra vienareikšmis. Taigi skirtingai reikia žvelgti ir į pasakymą „Istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos”. Jei istoriją suprasime kaip praeities įvykių visumą, tai tų įvykių, aišku, pakeisti neįmanoma. Bet štai „istorijai”, kaip vienam iš visuomenės mokslų, keliančių sau užduotis suprasti valstybės bei tautos plėtros kryptį ir prasmę, itin svarbu panagrinėti neįgyvendintas alternatyvas, nes jos dažnai padeda tiksliau ir aiškiau suprasti tai, kas įvyko tikrovėje“.
Štai publicistas V. Bešanovas, rašantis knygas karinėmis istorinėmis temomis (beje, netrukus jo knyga „Raudonasis žaibo karas” turėtų būti išleista lietuvių kalba), cituoja tarpukario Estijos kariuomenės vadą J.Laidonerį: „Iki pat mirties Baltijos šalių politikus kankino klausimas: gal nereikėjo „nusilenkti ir pasiduoti žiaurioms likimo strėlėms”, gal vertėjo kovoti? Suprantama, priešinantis būna aukų, bet išsaugoma tautos dvasios stiprybė. Laisvoje Estijoje išaugęs jaunimas, kurį mokė, kad išsivaduojamuoju karu iškovotą laisvę, esant būtinybei, reikia ginti su ginklu rankose, nepasipriešinus būtų didžiai nusivylęs…”.
Todėl kaip sektinas pavyzdys pirmiausia prisimenamas nepaprastas suomių tautos ryžtas ginant savo valstybę 1939-1940 m. Žiemos kare. Mažiau žinomas kitas Sovietų Sąjungos ir Suomijos karo etapas, kuris prasidėjo 1941 m. birželio 25-ąją. Suomių istoriografijoje jis vadinamas Tęstiniu karu. Sovietiniais laikais šis karas buvo „užmirštas” ar net „nežinomas”. Juk totalitarinėje valstybėje tirti ir aiškinti praeities įvykius yra tik valdančiosios viršūnėlės bei jos propagandinių struktūrų „teisė”. Todėl įsakyta šį karą užmiršti. Ir jis iš tiesų buvo tarsi užmirštas…
Markas Soloninas, remdamasis archyvų dokumentais, mėgina nupūsti tas užmaršties dulkes.
Kartais ir beveik „tiesiogine” prasme. Knyga rašyta 2006-2007 metais… Rašydamas ją, autorius dažnai lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų centriniame archyve (CAMO), kuris yra Podolske. Nagrinėjant archyvines bylas, būtina registruotis. Tad štai, paaiškėjo faktas, kad kai kurias su Suomijos karais susijusias bylas jis atsivertė pirmasis. Sensacingai nuskambėjusioje monografijoje detaliai nagrinėjamos Suomijos karų su agresyvia raudonąja kaimyne aplinkybės, apžvelgiamas daugelio kovų vyksmas.
Besidomintys istorija ar tiesiog norintys naujai pažvelgti į pasaulio įvykius, gali įsigyti M. Solonino knygas „Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija”, „Mozgoimenije. Suklastota Didžiojo karo istorija”. O štai dabar pateikiame ir naujausią šio autoriaus knygą „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?” su daugybe (net 371) dokumentinių nuotraukų, 58 žemėlapiais bei Suomijos kovų už laisvę schemomis.
Mes turime žinoti ne tik savo šalies, bet ir kaimynų istoriją. Be to, itin dažnai gana tolimi praeities įvykiai esti glaudžiai susiję su dabartimi. Už laisvę, nesutryptą tautos dvasią ir dabartinę gerovę Suomijai teko sumokėti labai brangiai – daugeliu tūkstančių karių gyvybių ir didžiuliais materialiniais nuostoliais. Taigi tarpukariu maždaug vienodai žengusių priekin Baltijos šalių ir Suomijos likimas susiklostė skirtingai.
Šių dienų Suomijos jaunimas jaučia begalinę pagarbą ir dėkingumą savo proseneliams, nepabūgusiems kur kas galingesnio bei gausesnio priešo ir ginklu apgynusiems tėvynės laisvę.
