Šiandien, gegužės 4 d. 15–18 val., Rytų Europos studijų centras (D. Poškos g. 59, Vilnius) rengia diskusiją „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai“. Diskusijoje dalyvaus Lietuvos užsienio politikos formuotojai, ekspertai, Seimo nariai, akademikai, aktyvūs visuomenės veikėjai bei žurnalistai. Diskusijos metu bus pristatyta Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertų parengta analitinė apžvalga „Lenkijos ir Lietuvos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė?“. Šioje apžvalgoje Lietuvos-Lenkijos dvišalių santykių perkonstravimo pasiūlymus pateiks Rytų Europos studijų centro ekspertai: Živilė Dambrauskaitė, Vytis Jurkonis, Tomas Janeliūnas ir Vytautas Sirijos Gira.
Apžvalgos autoriai be kita ko teigia, kad išsprendus Lietuvos lenkų lietuvių kalbos mokymo klausimus, reikėtų liberalizuoti asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir leisti tankiai lenkų gyvenamuose rajonuose gatvių lenteles rašyti lietuviškai ir lenkiškai. Teigiama, jog tai galėtų tapti Lietuvos geranoriškumo ženklu ir tam tikru dvišalių santykių darbotvarkės perkonstravimu. Kartu siūloma „dirbti su Lietuvos Respublikos Seimo atstovais“: „Nacionalistiškai nusiteikusiems Lietuvos politikams reikia išaiškinti, kad asmenvardžių rašymo lenkiškai įteisinimas negresia Lietuvos tapatybei, bet, priešingai, turėtų prislopinti radikaliai nusiteikusių lenkų argumentus. Kita vertus, galima kelti ir šio klausimo praktinį aspektą, nes Lenkijos lietuvių pavyzdys liudija, kad, vargu, ar šiuo klausimu bus masiškai naudojamasi praktiniais sumetimais (pavyzdžiui, būtų sudėtinga atsidaryti sąskaitas bankuose ir pan.)”.
Minėtai išvadai pagrįsti cituojamas istorikas Česlovas Laurinavičius, teigęs, jog raidės „w“ rašymas yra tik detalė, bet kartu „elementari demokratijos priedermė“ bei Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius primenantis, kad „Vyriausybė yra už liberalesnį pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis“. Išreiškiama viltis, kad šį opų klausimą Lietuvai išspręsti „padės“ Europos Teisingumo Teismas.
Apžvalgos autoriai siūlo nusileisti lenkų nacionalistų reikalavimams ir leisti vietovardžius rašyti lenkiškais rašmenimis. Apžvalgoje pripažįstama, kad „tokias permainas draudžia Valstybinės kalbos įstatymas”, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad „de facto galima rasti daug šio įstatymo pažeidimo atvejų“, tai yra šio įstatymo niekas nesilaiko.
„Viena vertus, faktas, kad kai kuriose gyvenvietėse galima rasti lenkiškų pavadinimų, kelia lietuvių nepasitenkinimą ir leidžia manipuliuoti argumentu, jog lenkai sąmoningai pažeidžia Lietuvos įstatymus ar net tyčiojasi iš jų. Kita vertus, tokia praktika diskredituoja patį Valstybinės kalbos įstatymą ir valdžios gebėjimą jį užtikrinti.
Tokiu būdu reikėtų arba griežtinti įstatymo priežiūrą, arba įvesti jo pataisas. Pirmuoju atveju tai tik dar labiau pagilintų dvišalių santykių krizę. Juo labiau kad galimybė tautinių mažumų gyvenamose vietovėse papildomai rašyti vietovardžius ir gatvių pavadinimus mažumos kalba yra įteisinta Lenkijoje, nors tam ir yra nemažai reikalavimų.
Lietuvai vadovaujantis abipusiškumo principu, tai galėtų būti antras akivaizdus santykių progreso ir geranoriškumo ženklas. Taip pat reikėtų pabrėžti ir techninę šio klausimo pusę, aiškiai nustatant sąlygas, teisinį reglamentavimą, konkrečių regionų / savivaldybių apsibrėžimą, paliekant kuo mažiau erdvės interpretacijoms ir dviprasmybėms ateityje. Pavyzdžiui, Lenkijoje savivaldybės gyventojų, priklausančių tautinei mažumai, dalis turi būti ne mažesnė kaip 20 procentų. Taikant tokį kriterijų, šis klausimas praktiškai turėtų būti svarstomas Šalčininkų, Vilniaus, Trakų ir Švenčionių rajonuose“ – teigia analitinės apžvalgos autoriai iš RESC.
Šiandieninė diskusija yra jau trečias susitikimas iš RESC inicijuojamų seminarų ciklo, kuriais siekiama skatinti ne tik užsienio politikos formuotojų bei ekspertų diskusijas, bet ir visuomenės susidomėjimą aktualiais Lietuvos užsienio politikos klausimais. Pirmosios analitinės apžvalgos „Ukraina Europos Sąjungoje: misija neįmanoma?“ bei antrosios „Baltarusijos iššūkis naujajai ES politikai: ignoruoti reiškia legitimuoti“ tekstai skelbiami RESC interneto tinklapyje.
LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA: LIETUVOS – LENKIJOS SANTYKIŲ VERTINIMAI
Diskusijos dienotvarkė:
15.00 – 15.20 Registracija, kava
15.20 – 15.30 Įžanginis sveikinimas Kristina Vaičiūnaitė, RESC direktorė
15.30 – 16.30 Apžvalgos „Lenkijos ir Lietuvos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė“ pristatymas
Pristato:
Vytis Jurkonis, RESC Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas
Vytautas Sirijos Gira, RESC analitikas
Dr. Tomas Janeliūnas, VU TSPMI
Diskusijoje dalyvauja: Dr. Vladas Sirutavičius, VU TSPMI docentas; Laurynas Kasčiūnas, LR Seimo Pirmininkės patarėjas, VU TSPMI dėstytojas; Czesław Okińczyc, Nepriklausomybės akto signataras; Marius Laurinavičius, „Lietuvos ryto“ užsienio naujienų redaktorius, politikos apžvalgininkas; Zigmas Zinkevičius, akademikas; Arūnas Butkus VDU Letonikos centro vadovas ir kiti.
16.30 – 17.30 Diskusija
17.15 – 18.00 Kava ir užkandžiai
Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertų parengta analitinė apžvalga „Lenkijos ir Lietuvos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė?“ galite perskaityti ČIA [pdf].
analitinė apžvalga yra čia: http://www.eesc.lt/lt/naujienos/naujienu_archyvas
Ir tą apžvalgą tokia galima pripažinti tik pretenduojančia į apžvalgą su tiek pat “giliomis” rekomendacijomis, paremtomis spaudos straipsniais ir Lenkijos politikų pretenzijomis. Kol Lenkija nepakeis politikos Lietuvos “lenkų” atžvilgiu, praktiškai nėra apie ką kalbėti. Pokalbio pradžios problematika – 1920 metai. Visa kita – akių dūmimas.