Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Ž.Makauskienė. Buvome „apžaisti“

2011-04-13 14:01:13
8
Živilė Makauskienė
Živilė Makauskienė

„Jeigu šiandien tektų iš naujo spręsti, ar imtis veiksmų dėl dvikalbių vietovardžių lentelių Punsko valsčiuje – gerai apgalvočiau, ir greičiausiai mano atsakymas būtų „ne“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Jis teigia esąs labai nusivylęs, kad jo noras grąžinti mūsų kraštui baltiškąją istoriją išnaudojamas kaip koziris Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Ne kartą Lenkijos valdžios atstovai priekaištavo Vilniui, kad Lietuvoje gyvenanti lenkų mažuma negali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turi Lenkijos lietuviai. Visų pirma pirštu rodoma į Punsko valsčių, kuriame 2009-ųjų liepą senąsias vietovardžių lenteles pakeitė naujos, kuriose užrašai jau ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba.

Šį lietuvių kalbos žingsnį į viešąją erdvę netruko pastebėti Lenkijos žiniasklaida, ir jos susidomėjimas išliko po šiai dienai. Kai tik užsidega diskusijos dėl lenkiškų gatvių ir vietovardžių užrašų Vilniaus, Šalčininkų rajonuose ar dar kur nors kitur Lietuvoje, Lenkijos žiniasklaida rodo tas nelemtas Punsko valsčiaus kaimų lenteles, o Varšuvos politikai siunčia premjerą Andrių Kubilių „mokytis demokratijos“ į Punską. Priminkime, kad Lietuvos lenkų organizacijos reikalauja įteisinti dvikalbius vietovardžių ir gatvių užrašus tose vietovėse, kur lenkai sudaro žymų gyventojų skaičių.

„Galbūt buvau naivus, manydamas, kad šis klausimas nebus išnaudojamas propagandiškai, bet pasirodo, kad klydau“, – sako V.Liškauskas.

Punsko valsčiaus viršaitis pripažįsta, kad tai sudėtinga dilema. Natūralu, jog jis, kaip ir dauguma žmonių, nuoširdžiai norėjo, kad kaimo pavadinimas būtų užrašytas toks, koks jis yra iš tikrųjų. Buvo atlikta gyventojų apklausa, ir šiai iniciatyvai pritarė dauguma dalyvavusiųjų susirinkimuose.

Dabar apie tai klausiami žmonės atsako įvairiai.

„Gal ir nereikėjo mums tų dvikalbių lentelių. Nusibodo būti linksniuojamiems lenkų spaudoje, koks čia Punske lietuviams sukurtas „rojus“. Antai tuoj teks uždaryti paskutines lietuviškas mokyklas, nes Lenkijos vyriausybės skiriamų lėšų nepakanka joms išlaikyti“, – sako Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokytoja. Jai antrina ūkininkas: „Dar keliolika metų, ir mūsų krašto lietuvybė susives tik į tas lenteles.“

Kalbinti pašnekovai sielojasi dėl sparčiai vykstančios Lenkijos lietuvių asimiliacijos. Dėl mišrių vedybų, jaunosios kartos migracijos į Lenkijos gilumą, bet ir dėl ydingos valstybės politikos švietimo srityje – lietuviškų kaimo mokyklų likvidavimas yra viena iš pagrindinių lietuvių kalbos nykimo priežasčių.

Taip pat pašnekovai atkreipia dėmesį į tai, kad lenkai elgiasi nekorektiškai, mosuodami veidrodinio principo vėzdu: kaip lietuviai turi Punske, taip lenkai turi turėti Vilniuje. „Vilnius tai ne Punskas. Punskas tai maža pasienio gyvenvietė, Vilnius – tai valstybės sostinė. Nevalstybine kalba rašyti vietovardžius tektų žymioje Lietuvos dalyje ir pačiame jos lopšyje – Vilniuje, ir Vilniaus krašte, kuriame dar gyvai prisimenama tarpukariu vykdytą lenkinimą. O kad taip aplink Varšuvą gyventų vokiečiai ir reikalautų dvikalbių užrašų?“. „Suprantama, – sako pašnekovai, – tie lenkai nėra dėl to kalti, jiems būtina sukurti sąlygas, kad galėtų išlaikyti savo kalbą ir tautines tradicijas. Tačiau to krašto – ar Vilniaus, ar Šalčininkų rajonų – vietovardžiai yra būtent baltiški, jie atsirado žymiai anksčiau, nei ten pradėta kalbėti lenkiškai. Todėl jų „lenkinimas“ kaip tik būtų istorijos klastojimas“.

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, komentuodama situaciją dėl dvikalbių Punsko valsčiaus kaimų lentelių, sako, kad vienoks ar kitoks sprendimas iš esmės nieko nekeistų.

„Buvome „apžaisti“, ir vargu ar galėjome to išvengti. Žmonės nelinkę mąstyti politiškai, o praktiškai. Eilinis žmogus, klausiamas, ar nori, kad jo kaimas būtų užrašytas ir lietuviškai, negalvojo, kokį tai gali turėti poveikį Lietuvoje ar Lietuvai. Ir natūralu, kad atsakė, jog nori. Jeigu būtumėm sakę „ne“, tai būtų prieš prigimtį“, – mano LLB pirmininkė. Kartu ji pastebi, kad Tautinių mažumų įstatymas, kuris Lenkijoje buvo priimtas 2005 metais ir kurį Lenkija rodo kaip pavyzdį Lietuvai, yra labai gerai apgalvotas, ir nebūtinai tautinių mažumų naudai.

„Pagal dabartinius veiksmus, matant, ko Lenkija reikalauja Lietuvoje ir kokį daro spaudimą Vilniui, galima manyti, kad tas įstatymas buvo priimtas galvojant apie Lietuvą ir Lietuvos lenkus“, – sako I. Gasperavičiūtė. Jos įsitikinimu, kad ir kaip būtų pasielgta dėl dvikalbių vietovardžių lentų, sprendimas nieko nepakeistų, nes tapome to žaidimo objektu.

„Kad taip atsitiko, rodo tai, jog Tautinių mažumų įstatymas praktiškai veikia tik viename Punsko valsčiuje, tik labai labai mažytėje Lenkijos teritorijoje. Lenkijai žymiai lengviau paversti vieną valsčių rezervatu ir rodyti Lietuvai kaip tolerancijos pavyzdį, kaip vizitinę kortelę, tačiau toks vaizdinys yra iliuzinis ir paviršutiniškas. O kur Seinų, Suvalkų ir kitų vietovių lietuviai, kuriems tas „rojus“ neprieinamas?“

I. Gasperavičiūtės įsitikinimu, Lietuvos valdžia rimčiau traktuoja savo tautines mažumas – laiko jas partneriu ir stengiasi sudaryti kuo platesnes galimybes įsilieti į valstybės gyvenimą.

„Geriausias pavyzdys – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri plačiai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Jos atstovai patarinėja prezidentei, premjerui, ministrams, vadovauja savivaldybėms.“

Neseniai vienas iš Lenkijos televizijos kanalų, rodydamas reportažą apie Lietuvos lenkus ir lygindamas jų situaciją su Lenkijos lietuvių, „surado“ Punske lietuviškus gatvių užrašus, kurių, aišku, nėra. Apie lietuviškus gatvių užrašus kalbėjo ir vienas Lietuvos lenkų veikėjas.

„Punske nėra ir nebus lietuviškų gatvių pavadinimų. Ne tik todėl, jog nenorime, kad Lietuvos lenkai vėl mus baksnotų pirštais. Gatvių pavadinimai yra sugalvoti ir – skirtingai negu vietovardžiai – jie nėra istoriniai“, – sako V.Liškauskas.

Europos Sąjungos teisėje nenustatyti griežti reikalavimai dėl tautinių mažumų kalbos kaip pagalbinės, vietovardžių ir gatvių pavadinimų įteisinimo šalių narių teisės sistemoje, tai yra tik rekomendacinio pobūdžio nuostatai. Tie klausimai paliekami spręsti pačioms valstybėms, priklausomai nuo poreikių ir intereso. Vasarį Vilniuje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio inicijuotame renginyje Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos Europos Parlamente narys britas Čarlis Tanokas (Charles Tannock) nurodė, kad, pavyzdžiui, Velse gatvių pavadinimai rašomi angliškai, o ne valų kalba, tuo tarpu lenkų tautinė mažuma gatves savo gyvenamuose rajonuose Lietuvoje pageidautų rašyti lenkiškai.

„V. Tomaševskis savo pranešime kalbėjo apie skirtumą tarp autochtoninių ir imigravusių tautinių mažumų. Nesu tikras, kad yra lengva atskirti tokias mažumas“, – kalbėjo britų europarlamentaras iš Londono.

„Aš atstovauju Londonui, vienam iš didžiausių miestų Europoje, kuris yra daugiakultūris, jame yra per 100 skirtingų mažumų, skaičiuojančių žmones šimtais tūkstančių ir kurios gyvena šimtus metų – ir žydų, ir romų bendruomenės. Kai kurios mažumos gyvena gal tik kelis dešimtmečius, bet labai sudėtinga mažumas būtų skirstyti į autochtonines ir imigravusias. Bėgant laikui, tas apibrėžimas taip pat skirsis. Mintis, jog valstybė turi pareigą finansuoti ir remti mokymą įvairiomis kalbomis, būtų tiesiog košmaras, mano mieste to nebūtų įmanoma padaryti. Todėl mano šalies ir mano partijos santykis su konvencija sudėtingas“, – sakė politikas iš Jungtinės Karalystės, veikiausiai minėdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. markas says:
    12 metų ago

    Lietuvos sostinės regionas ir Punsko apylinkės (mikroskopinė Lenkijos teritorijos dalis, beveik pasienio ruožas-periferija) – skirtingų dydžių ir ekonominės-politinės svarbos vienetai, kurių statusas iš principo negali būti traktuojamas vienodai, nes: a) prieštarauja valstybių (Lenkijos ir Lietuvos) suvereniteto lygybės principui (neproporcingi teritoriniai ir ekoniminiai minėtų regionų dydžiai); b) prieštarauja teritorinio vientisumo principui (Lietuvos sostinės regionas – didelė teritorija, kuri, suteikus išskirtines teises bei sąlygas tik lenkų kalbai (lenkakalbiams), įgautų specifinį statusą kitų LT vietovių bei jų gyventojų atžvilgiu); c) ir prieštarauja LT tautinių mažumų pariteto-lygiateisiškumo principui (Vilniaus regione – įvairiakalbė, įvairiatautė bendruomenė, kurioje, suteikus lenkų kalbai išskirtines teises bei palankiausias sąlygas, t. y. teikiant pirmenybę lenkakalbiams būtų susipriešinimas dėl diskriminacijos).

    Atsakyti
  2. markas says:
    12 metų ago

    Tiek Tomašepskis, tiek kiti aktyvistai mėgsta kaip pavyzdį nurodyti Suomijoje įteisintą dvikalbystę – oficialų suomių ir švedų kalbų statusą, deja, sąmoningai ignoruodami tą aplinkybę, jog skirtingai nei Suomijoje (kur vienintelė ženkli mažuma – švedai), Lietuvos sostinės regione gyvena ne tik dviejų – lietuvių ir lenkų tautybių žmonės, o bent keletos tautų atstovai: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai ir t. t. Todėl iš principo Suomijos ir Lietuvos sugretinimas yra mažų mažiausiai neetiškas, nes propaguoja diskriminacinę nuostatą (teikiant lenkų kalbai išimtinį statusą, palankiausias sąlygas bei išskirtines teises) kitų tautinių bendrijų atžvilgiu. Išvados? Bet koks “veidrodinio principo” tarp Vilnijos ir Punsko taikymas (pvz., dvikalbiai pavadinimai) yra negalimas, nes sostinės regione gyvena ne tik lenkų, bet ir kitų tautinių bendrijų atstovai. Kas išves ribą tarp lenkų ir nelenkų? Juk lenkakalbiai negyvena izoliuotai nuo kitų tautybių žmonių – kokiame nors “tautiniame sektoriuje” (kaip kai kas labai norėtų).

    Atsakyti
  3. AE says:
    12 metų ago

    Šito kai kuriems intelektualams nelemta suprasti…

    Atsakyti
  4. Kritiškai says:
    12 metų ago

    Taip ir nesupratau, kas mokyklas uzdaro? Is konteksto aisku, kad ne Varsuva, o pats Liskauskas. Jei pinigu per mazai, kodel nepapraso daugiau ir neitraukia Vilniaus politiku? O gailetis del to, kad yra lietuviski uzrasai, nustebinote. Vokieciai dziaugiasi, kasubai dziaugiasi, o lietuviai liudi, kad lenkams Lietuvoje bus gerai? Provalas.

    Atsakyti
  5. Patrimpas says:
    12 metų ago

    Kodėl nėra ir nebus lietuviškų užrašų didesniuose miestuose, Suvalkuose, Seinuose, Augustave

    Atsakyti
  6. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    12 metų ago

    Lietuvos pretenzijų Lenkijai
    KATALOGAS

    1. Lenkija 1228 metais pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš
    baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai
    jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų
    etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
    2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario,
    Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
    3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931
    metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
    4. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir
    1920-1939 metais.
    5. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto
    okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
    6. …
    7. …
    8. …

    Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
    1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
    2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
    3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
    4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
    5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).

    Atsakyti
  7. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    12 metų ago

    BALANDŽIO 23 D. LIETUVOS ISTORIJOJE
    Jorė, Velykos

    997 m. Prūsijoje žuvo Šv. Adalbertas, pirmasis misionierius baltų žemėse.

    1228 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas padovanojo Vokiečių ordinui Kulmo žemę, kuri tapo Prūsijos nukariavimo baze.

    Atsakyti
  8. tikras lietuvis says:
    12 metų ago

    Punske lietuviški pavadinimai yra istoriniai, todėl jų rašymas lietuviškai yra pagrįstas.
    Skirtingai nuo Vilnijos, kur sulenkinti pavadinimai yra tikrai istorinių – lietuviškų vertiniai, todėl negalimi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
Išniekintas A. Žukausko paminklas Bubeliuose, jo tėviškėje | punkas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (II)

2022 12 22
LLB tarybos posėdis Punske | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (I)

2022 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

2023 02 07
Kęstutis Navickas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos

2023 02 07
Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.
Istorija

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Alternatyvus transportas | lkva-asociacija.lt nuotr.
Lietuvoje

Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos

2023 02 07
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Etninė kultūra

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai trūksta tik naikintuvų

2023 02 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kas penktas namų ūkį gavo paramą už šildymą

2023 02 06
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • „Lietuvos dešiniųjų meinstrymui“ apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o jei apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Tomas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos
  • Atidaroma V. Tamošiūno nuotraukų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“
  • J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
30
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • „Lietuvos dešiniųjų meinstrymui“ apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o jei apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Tomas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Kęstutis T. apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis

Kaip galėsime švęsti Velykas pirma nesusitaikę su broliais?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai